CARGONEWS

Lenkijos ir Lietuvos tranzitas: kaip Varšuva ir Vilnius gelbsti saugumą logistikos kaina

Judėjimo laisvė Europoje oficialiai atsidūrė laukimo sąraše. Lenkijos VRM patvirtino, kad sustiprinta vidaus sienų su Lietuva ir Vokietija kontrolė nebus atšaukta bent jau iki 2026 m. balandžio 4 d.

Lenkijos vidaus reikalų ir administracijos ministerija (MSWiA) išleido patikslinantį reglamentą, įtvirtinantį mobiliųjų pasienio apsaugos grupių darbo režimą prie ES vidaus sienų. Remiantis dokumentu, laikinoji kontrolė, kuri formaliai turėjo būti epizodinė, pagrindinėse transporto arterijose faktiškai tampa sisteminga. Kaip praneša oficialus Lenkijos vyriausybės portalas (Gov.pl), sprendimas priimtas dėl išliekančio migracijos spaudimo ir būtinybės “uždaryti” maršrutus, vedančius iš Baltijos šalių į Vakarų Europą.

Šengeno sąlygiškumas

Nepaisant to, kad Lenkija išlieka Šengeno zonoje, MSWiA reglamentas legalizuoja “Straż Graniczna” (Pasienio tarnybos) buvimą keliuose, kuriuose patikrinimų nebuvo dešimtmečius. Jei anksčiau patrulis galėjo sustabdyti vilkiką “kilus įtarimui”, tai dabar magistralėse, tokiose kaip S8 (Budziskas – Suvalkai) ir A2 (Svieckas), mobiliosioms grupėms suteikiama laisvė sistemingai tikrinti dokumentus ir apžiūrėti krovinių skyrius.

Pasienio tarnybos duomenimis, vien per paskutinius 2025 m. mėnesius sulaikytų neteisėtų migrantų skaičius maršrute Lietuva – Lenkija – Vokietija išaugo, ir tai tapo oficialiu pretekstu sugriežtinimui. Tačiau techniškai šis sprendimas atrodo labiau kaip politinis gestas: visiškai užkirsti sienos mobiliosiomis grupėmis neįmanoma, bet sukurti “streso taškus” vežėjams – visiškai realu.

Trisdešimt minučių patikrai

Praktiškai Lenkijos VRM patikslinimai reiškia, kad vežėjai iš Lietuvos ir Baltijos šalių turės priprasti prie naujų laiko normatyvų. Sektoriaus ekspertų vertinimu, atrankinė kontrolė S8 kelyje sustabdymo atveju prie maršruto jau prideda nuo 15 iki 30 minučių kiekvienam automobiliui.

Ypatingas dėmesys skiriamas ne tik vairuotojo dokumentams, bet ir krovinio atitikimui važtaraščiams SENT sistemoje. Ministerija tiesiogiai nurodo, kad mobiliosios grupės bus sustiprintos Muitinės ir mokesčių tarnybos (KAS) pareigūnais, o tai antimigracinę kontrolę paverčia kompleksiniu “visko” patikrinimu. Sąžiningam vežėjui tai žada tik laiko praradimą, o tiems, kurie linkę daryti nedidelius darbo ir poilsio režimo pažeidimus ar vežti viršsvorį, – augančią riziką.

“Išmaniųjų sienų” bandomasis poligonas

Ministerijos užkulisiuose diskutuojama, kad dabartinis sustiprinimas – tai ne tik kova su migracija, bet ir “Smart Borders” sistemos išbandymas. Lenkija aktyviai integruoja elektroninius vartus, prijungtus prie bendraeuropinės atvykimo ir išvykimo sistemos (EES).

Dabartinis MSWiA reglamentas vidaus sienas faktiškai paverčia bandymų aikštele. Jei kontrolės “judant” technologijos parodys savo efektyvumą, mobiliosios grupės keliuose gali likti net ir formaliai stabilizavusis migracijos situacijai. Transporto įmonėms tai signalas: tiekimo grandinės skaidrumas tampa ne pageidavimu, o privaloma išlikimo rinkoje sąlyga.

“CargoNews” žinynas

Laikinoji pasienio kontrolė prie Lenkijos vidaus sienų su Vokietija ir Lietuva buvo grąžinta 2025 m. liepą. Nuo to laiko jos galiojimas ne kartą pratęstas (dabartinis nutarimas galioja iki 2026 m. balandžio 4 d.). Pagal Šengeno sienų kodeksą, šalys narės gali įvesti tokias priemones iki dvejų metų laikotarpiui, kilus rimtai grėsmei viešajai tvarkai ar vidaus saugumui. Per 2025 m. Lenkijos ir Baltarusijos pasienio ruože užfiksuota apie 25 000 bandymų neteisėtai kirsti sieną, o tai sukūrė migrantų “prasiskverbimo” per Lietuvą į Lenkiją ir toliau į ES efektą.

Photo: Stefan Sauer/dpa-Zentralbild/dpa

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Vardas:

Analizė

Автономный грузовик без водителя на дороге в Германии

Sunkvežimis be vairuotojo pradėjo komercinius reisus Vokietijoje

Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.

2026-09-26
0
Грузовой автомобиль и контейнерный поезд на европейском маршруте

ES nori perkelti krovinius į geležinkelius. Kodėl krovinių vežimas geležinkeliais mažėja jau ketvirtus metus iš eilės

Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.

2026-09-23
0

CargoWeek: šiandien keičiasi e-TOLL, į kelią išvažiavo sunkvežimis be kabinos, o geležinkeliai krovinius veža mažiau jau ketvirtus metus iš eilės

Šiandien Lenkijoje daliai automobilių su priekabomis nebereikia mokėti kelių mokesčio: furgonas, kurio leidžiamoji maksimali masė yra 3,2 t, su 1,5 t priekaba nebepatenka į e-TOLL sistemą vien todėl, kad bendras sąstato svoris viršija 3,5 t. Dar vakar už tokią kelionę reikėjo mokėti. Dabar lemiama yra paties automobilio leidžiamoji maksimali masė. Vežėjui, kuris reguliariai važinėja su priekaba, pokytis jau mažina kelių sąskaitą.

2026-09-21
0

Lenkija ir Lietuva vykdo daugiau nei pusę ES cross-trade: kaip dvi šalys tapo visos Europos krovinių vežėjomis

Lietuviškas vilkikas pasikrauna Hamburge, išsikrauna Lione, gauna kitą užsakymą į Roterdamą, o paskui vėl važiuoja krovinio į Vokietiją. Per tą laiką į Lietuvą jis gali apskritai neužsukti. Transporto sektoriui toks darbo grafikas seniai įprastas, tačiau naujausia Eurostat statistika parodo jo mastą: 2025 m. Lenkijoje ir Lietuvoje registruoti vežėjai kartu atliko 56,7% viso ES kelių krovinių transporto cross-trade.

2026-09-17
0