CARGONEWS

Nuo Gdansko iki Miuncheno: pirmosios visavertės metų darbo savaitės kronikos

Praėjusi savaitė vežėjams atnešė ne tik šaltus orus, bet ir šaltą dušą – pirmąsias sąskaitas pagal naujus tarifus bei griežtą kontrolę Lenkijos keliuose.

Remiantis Lenkijos infrastruktūros ministerijos ir Vokietijos muitinės “Zoll” duomenimis, perėjimas prie naujų apmokėjimo ir kontrolės standartų yra “skausmingas, bet negrįžtamas”. Paradoksas tas, kad technologijos, turinčios palengvinti gyvenimą, kol kas tik didina biurokratiją.

Teisės ant lentynos: Lenkija veržia varžtus

Šią savaitę Lenkijos policija pradėjo masinį atnaujintų vairuotojo pažymėjimo atėmimo taisyklių taikymą. Pagrindinė 2026 metų naujovė – dabar teisių galima netekti ne tik “užstatytoje teritorijoje” (terenie zabudowanym), bet ir paprastuose vienpusio eismo keliuose už miestų ribų, viršijus greitį daugiau nei 50 km/val.

Kaip praneša leidinys “Yavp.pl”, per ataskaitinę savaitę laikinų teisių atėmimo atvejų skaičius išaugo 15%, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Vežėjui tai tiesioginė grėsmė: rasti pakaitinį vairuotoją reiso metu “čia ir dabar” praktiškai neįmanoma, o tai nedidelį skubėjimą paverčia logistiniu košmaru su prastovomis ir krovinių gavėjų baudomis. Rekomendacija logistams: dar kartą instruktuoti vairuotojus, kad “saugus greičio slenkstis” Lenkijoje nebegalioja taip, kaip anksčiau.

13.90 € minimumas: pirmosios sąskaitos

Dirbantiems Vokietijos kryptimi ši savaitė tapo nemalonios matematikos metu. Nuo 2026 m. sausio 1 d. minimalus valandinis atlygis Vokietijoje siekia 13.90 euro. Iki sausio vidurio vežėjai gavo pirmosios duomenis apie transakcijas ir išmokas vairuotojams.

Portalo “Visline” vertinimu, šis padidinimas kartu su naujais ekologiniais mokesčiais “e-TOLL” (įvestais nuo metų pradžios) padidino kilometro savikainą 8–10%. Tai jau nebe “infliacijos faktorius”, o sisteminis pelningumo pokytis. Patyrę rinkos žaidėjai šią savaitę pradėjo masinę ilgalaikių kontraktų peržiūrą, nes dirbti pagal senus 2025 metų tarifus tampa tiesiog nuostolinga.

Tachografai “mažiesiems”: neapibrėžtumas išlieka

Privalomas tachografų keitimas į “Smart Tacho 2” transportui iki 2.5 tonos turi būti baigtas iki vasaros. Tačiau jau šią savaitę tapo aišku, kad atsarginių dalių rinka ir serviso centrai Lenkijoje bei Lietuvoje nebesusitvarko su užsakymų srautu.

Keitimo technologija daugeliui mažų parkų savininkų vis dar atrodo neišdirbta: eilės kalibravimui kai kuriose vaivadijose išsitęsė iki 3–4 savaičių. Jei logistas nerezervavo vizito servise šią savaitę, kyla rizika, kad iki nustatyto termino mašina liks “už įstatymo ribų”. Tai tipinis Briuselyje priimtas politinis sprendimas, kuris techniškai stringa vietose.

Pasienis: lietuviškas mazgas

Situacija Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje šią savaitę išliko stabiliai sunki. VSAT duomenimis, sausio 15 d. laukimo laikas Medininkų kontrolės punkte krovininiams automobiliams siekė 60–80 valandų.

Priežastis – ne tik lėtas muitinės darbas, bet ir sugriežtinta kontrolė dėl migracijos spaudimo. Sausio 15–16 dienomis buvo užfiksuoti nauji migrantų grupių bandymai prasiveržti, dėl ko eismas laikinai buvo stabdomas. Konkrečiam vežėjui iš Lietuvos tai reiškia sutrikdytus grafikus ir negalėjimą planuoti kito reiso, nes “langas” pasienyje užsidaro neprognozuojamai.

Pažyma

Vokietijos minimalaus atlygio padidinimas iki 13.90 euro yra ilgalaikio plano, priimto dar 2023–2024 metais, dalis. Iš pradžių tarifai augo lėčiau (12.41 euro 2024-aisiais), tačiau infliacijos spaudimas privertė Berlyną paspartinti indeksavimą. Kalbant apie “e-TOLL”, Lenkija pritaiko savo sistemą pagal ES “Eurovinjetės” direktyvą, reikalaujančią atsižvelgti į CO2 emisijas. Tai, ką matome šiandien – penkerių metų ES strategijos, skirtos darbo sąlygų suvienodinimui ir transporto “žalinimui”, rezultatas, kuris 2026 metais įžengė į savo griežčiausią fazę.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Vardas:

Analizė

Автономный грузовик без водителя на дороге в Германии

Sunkvežimis be vairuotojo pradėjo komercinius reisus Vokietijoje

Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.

2026-09-26
0
Грузовой автомобиль и контейнерный поезд на европейском маршруте

ES nori perkelti krovinius į geležinkelius. Kodėl krovinių vežimas geležinkeliais mažėja jau ketvirtus metus iš eilės

Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.

2026-09-23
0

CargoWeek: šiandien keičiasi e-TOLL, į kelią išvažiavo sunkvežimis be kabinos, o geležinkeliai krovinius veža mažiau jau ketvirtus metus iš eilės

Šiandien Lenkijoje daliai automobilių su priekabomis nebereikia mokėti kelių mokesčio: furgonas, kurio leidžiamoji maksimali masė yra 3,2 t, su 1,5 t priekaba nebepatenka į e-TOLL sistemą vien todėl, kad bendras sąstato svoris viršija 3,5 t. Dar vakar už tokią kelionę reikėjo mokėti. Dabar lemiama yra paties automobilio leidžiamoji maksimali masė. Vežėjui, kuris reguliariai važinėja su priekaba, pokytis jau mažina kelių sąskaitą.

2026-09-21
0

Lenkija ir Lietuva vykdo daugiau nei pusę ES cross-trade: kaip dvi šalys tapo visos Europos krovinių vežėjomis

Lietuviškas vilkikas pasikrauna Hamburge, išsikrauna Lione, gauna kitą užsakymą į Roterdamą, o paskui vėl važiuoja krovinio į Vokietiją. Per tą laiką į Lietuvą jis gali apskritai neužsukti. Transporto sektoriui toks darbo grafikas seniai įprastas, tačiau naujausia Eurostat statistika parodo jo mastą: 2025 m. Lenkijoje ir Lietuvoje registruoti vežėjai kartu atliko 56,7% viso ES kelių krovinių transporto cross-trade.

2026-09-17
0