Lietuva uždaryta: kas naujo vyksta pasienyje ir kaip aerostatų ataka perbraižo maršrutus

Paskutiniai du krovininiai PKP uždaryti mažiausiai mėnesiui. „CargoNews“ analizė: ką reiškia visiškas srautų nukreipimas į Latviją ir kodėl tai nėra trumpalaikė problema.

Pastarosiomis dienomis Rytų Europos logistikos žemėlapis buvo radikaliai perbraižytas. Lietuva, remdamasi grėsme nacionaliniam saugumui, sustabdė eismą per du paskutinius veikiančius pasienio kontrolės punktus su Baltarusija: Medininkus (Kamienny Łog) ir Šalčininkus (Benjakoniai).

Šis sprendimas, išprovokuotas incidentų serijos su neatpažintais aerostatais, faktiškai atkerta pagrindinį krovinių pervežimo automobilių transportu koridorių tarp Baltarusijos ir ES, kadangi Lenkija savo krovininius perėjimo punktus uždarė anksčiau.

Baltarusijos valstybinės žiniasklaidos (eng.belta.by) duomenimis, spalio 29 d. rytą Baltarusijos pusėje jau buvo susikaupę apie 1 600 sunkvežimių, laukiančių įvažiavimo į Lietuvą, kuris dabar neįvyks.

Kas įvyko: „Hibridinė ataka“ iš oro

Uždarymas nebuvo planuotas. Prieš jį įvyko incidentų serija, kurią Lietuvos vyriausybė oficialiai pavadino „hibridine ataka“.

Kaip praneša AP News, neatpažinti aerostatai (oro balionai), atskridę iš Baltarusijos pusės, kelis vakarus iš eilės trikdė tarptautinio Vilniaus oro uosto darbą, todėl buvo atšaukti ir vėlavo skrydžiai. Epizodiškai buvo paveiktas ir Kauno oro uostas.

Vilniaus reakcija buvo griežta ir neatidėliotina:

• Sienos uždarymas: Šalčininkų punktas uždarytas visiškai. Medininkų punktas veikia taikant griežčiausias išimtis: leidžiama pravažiuoti tik diplomatams, ES/NATO piliečiams, ukrainiečiams dėl humanitarinių priežasčių ir tranzitui į Kaliningradą. Krovininiams automobiliams (vilkikams) išimčių nenumatyta.
• Karinis atsakas: Vyriausybė leido perimti ir numušti tokius aerostatus, laikydama juos tiesiogine grėsme. „Reuters“ cituoja oficialius asmenis, pareiškusius pasirengimą „naudoti jėgos priemones“ oro erdvei ginti.
• Terminai: Apribojimai įvesti mažiausiai mėnesiui, kai kuriais pranešimais – iki lapkričio 30 d.

Politinė įtampa yra didelė. Kaip pažymi „Reuters“, Vilnius neatmeta galimybės rengti konsultacijas su sąjungininkais pagal NATO sutarties 4 straipsnį (konsultacijos kilus grėsmei teritoriniam vientisumui ar saugumui). Tai signalizuoja, kad incidentas vertinamas aukščiausiu grėsmės lygiu, ir greito grįžimo prie įprasto PKP darbo tikėtis nereikėtų.

Analizė: Kolapsas pasienyje ir „Latvijos mazgas“

Transporto pramonei tai reiškia ne tik maršruto keitimą, bet ir naujos sisteminės krizės atsiradimą.

Uždarius Lenkijos perėjimo punktus (Kuznica, Bobrovnikai) Baltarusijos kroviniams, pagrindinis srautas jau buvo nukreiptas per Lietuvą ir, mažesniu mastu, Latviją. Dabar, uždarius Lietuvą, lieka tik vienas variantas krovinių pervežimui automobiliais iš ES į Baltarusiją (ir toliau EAEU koridoriumi) – Latvija.

Visas krovinių srautas, kurį anksčiau aptarnavo Lenkija ir Lietuva, dabar turės keliauti per du Latvijos PKP (Paternieki/Grigorovščina ir Silenė/Urbanai).

Pasekmės, kurias verslas jaučia jau dabar:

• Logistikos paralyžius: Tūkstančiai sunkvežimių priversti keisti maršrutą „pakeliui“. Tai iš karto padidina pristatymo terminus +1–3 paromis vien dėl būtinybės apvažiuoti.
• Eilės LV–BY pasienyje: Apkrova Latvijos perėjimo punktams išaugs kartais. Prognozuojama, kad ir taip lėta elektroninė eilė Latvijoje susidurs su vietų rezervavimo kolapsu ir daugiadienėmis prastovomis.
• Biurokratinis sutrikimas: Vežėjai ir ekspeditoriai skubiai perregistruoja tūkstančius tranzito deklaracijų (T1) ir kitų lydinčiųjų dokumentų, keisdami įvažiavimo į ES/EAEU šalį. Muitinės tarpininkai Latvijos kryptimi jau dabar patiria didžiausią apkrovą.
• Kainų šuolis: Trumpalaikėje perspektyvoje (1–3 savaitės) tikimasi staigaus „spotinių“ frachto kainų augimo „pasienio atkarpose“ dėl vietinio vilkikų, pasirengusių važiuoti per Latviją, trūkumo ir padidėjusio transporto priemonės apsisukimo laiko.

Kaip pažymi leidinys „The Baltic Times“, regione ir taip tvyrojo įtampa dėl ankstesnių apribojimų, tačiau dabartinis Lietuvos žingsnis sukuria precedento neturinčią naštą Latvijos infrastruktūrai.

„CargoNews“ prognozė: Kas toliau?

Trumpalaikiai aviacijos sutrikimai, apie kuriuos pranešė AP News, tikėtinai stabilizuosis, nors Ryga (RIX) gali perimti dalį krovinių srauto, kuris keliavo oro transportu per Vilnių.

Tačiau krovinių pervežimui automobiliais prognozė yra neigiama.

1. Apribojimai išliks. Atsižvelgiant į retoriką apie „hibridinę ataką“ ir NATO, Lietuvos siena kroviniams liks uždaryta mažiausiai iki lapkričio pabaigos, o galbūt ir ilgiau.
2. Latvijos maršrutas taps nerentabilus. Laukimo laikas LV–BY pasienyje gali paversti automobilių pervežimus šiuo koridoriumi ekonomiškai netikslingais daugeliui prekių kategorijų dėl sutartinių terminų pažeidimo.
3. Alternatyvų paieška. Ekspeditoriai bus priversti aktyviau svarstyti multimodalius maršrutus: jūra (per Klaipėdą/Rygą/Gdanską) + geležinkelis. Tačiau šis variantas negalės visiškai pakeisti automobilių transporto lankstumo ir apimties.

Tai, kas įvyko – ne tik dar vienas logistikos sutrikimas. Tai faktinis „šiaurinio“ ES–EAEU transporto koridoriaus uždarymas automobilių transportui. Tūkstančių įmonių sutartiniai įsipareigojimai atsidūrė pavojuje, o pranešimai apie force majeure, susiję su valdžios sprendimais, artimiausiomis savaitėmis tampa būtinąja teisine praktika vežėjams.