Pirmieji „Rail Baltica“ traukiniai: Estija žengia žingsnį link 2030-ųjų

Estija paskelbė planus įsigyti iki penkių regioninių keleivinių traukinių būsimai „Rail Baltica“ magistralei. Šie sąstatai turėtų aptarnauti vietines stoteles išilgai ašies Talinas–Pernu–Latvijos siena. Kol kas kalbama tik apie regioninius reisus: tarptautinis operatorius, kuris užtikrins keleivinių traukinių eismą tarp Baltijos šalių ir Lenkijos, dar nenustatytas. Valdžia atvirai pripažįsta: tai atviras ir diskutuotinas klausimas. Tačiau pats sprendimas pirkti traukinius – pirmasis praktinis žingsnis, kad „Rail Baltica“ pradėtų ruoštis realiai eksploatacijai.

Rail Baltica: amžiaus magistralė

„Rail Baltica“ – didžiausias infrastruktūros projektas nepriklausomų Baltijos šalių istorijoje ir kartu Europos transporto politikos dalis. Jo ilgis – iki 900 km.

„Rail Baltica“ įtraukta į prioritetinių TEN-T – transeuropinio transporto tinklo – projektų sąrašą. Europos Sąjungai tai strateginis Šiaurės jūros–Baltijos koridorius, todėl parama skiriama aukščiausiu lygiu. 2025 m. liepą Europos Komisija patvirtino kelią su konkrečiais etapais: iki 2030-ųjų turi būti pradėta eksploatuoti pirmoji magistralės dalis – vienkelė, elektrifikuota linija nuo Talino iki Lenkijos sienos. Antrasis kelias, taip pat papildomi plėtiniai, liks vėlesniam laikotarpiui ir priklausys nuo naujo finansavimo etapo.

Darbus vykdo visos trys šalys.
Latvijoje jau dirbama 230 km ruože, statomas Rygos geležinkelio mazgas, naujas terminalas prie oro uosto bei svarbūs tiltai.
Lietuvoje statomas tiltas per Nerį, tiesiamas ruožas iki Panevėžio, pasirašytos didelės sutartys dėl 77 km trasos.
Estijoje statomi viadukai ir pylimai Pernu apskrityje, kur dirba „Budimex“ ir „Ferrovial“ konsorciumas pagal daugiau kaip 300 mln. eurų vertės sutartį.

Pagal valdančiosios bendrovės vertinimus, iki 2025 m. pabaigos apie 43 % pagrindinės trasos bus arba statybų stadijoje, arba parengta joms.

Lenkijos ruožas

Lenkija eina savu keliu: čia „Rail Baltica“ trasa ne statoma nuo nulio, o modernizuojami esami geležinkeliai. Dėl to traukiniai galės įsibėgėti iki 200 km/val. Tai radikaliai sutrumpins kelionės laiką iš Varšuvos į Vilnių ir padidins geležinkelio konkurencingumą krovinių pervežime Šiaurės–Pietų kryptimi.

Pinigai ir problemos

„Rail Baltica“ finansuojama mišriai: iš Europos fondų (pirmiausia CEF) ir nacionalinių biudžetų. Tačiau būtent čia slypi pagrindinė rizika.
Estijoje lėšų trūkumas vertinamas beveik 2 mlrd. eurų.
Iš viso trijų šalių mastu trūksta iki 19 mlrd. eurų, kad projektas būtų visiškai užbaigtas.
Pirmoji eilė – vienkelė linija – tapo kompromisiniu sprendimu: pradėti eismą anksčiau, nelaukiant visos sumos.

Taigi iki 2030-ųjų magistralė pradės veikti, bet jos pralaidumas bus ribotas.

Krovinių aspektas

„Rail Baltica“ kuriama kaip keleivinė magistralė, bet ji turi aiškią krovinių dimensiją: krovininiai traukiniai galės važiuoti iki 120 km/val. greičiu ir iki 1050 metrų ilgio. Multimodaliniai mazgai (Kaunas, Salaspilis, Mūga) priims konteinerius, grūdus, statybines medžiagas. „Rail Baltica“ greitis keičia taisykles. Varšuva–Vilnius traukiniu užtruks 4 valandas. Talinas–Ryga – beveik 2 valandas. Tai reiškia, kad vežėjai logistikai stengsis perkelti skubius ir aukštos vertės krovinius (vaistus, elektroniką, high value) į traukinius. O autotransporto įmonėms tai reikš dalies tranzitinių užsakymų praradimą, bet tuo pačiu – naujų nišų atsiradimą: „paskutinės mylios“ pervežimus iš „Rail Baltica“ terminalų į sandėlius ir klientams.

Ką gaus verslas

Vežėjams „Rail Baltica“ suteiks keletą privalumų.

• Greitis. Skubūs kroviniai galės konkuruoti su autotransportu ir net aviacija.
• Standartizacija. 1435 mm vėžės plotis ir ERTMS sistema leis be kliūčių kirsti ES sienas.
• Multimodaliniai mazgai. Kaunas, Salaspilis, Mūga taps geležinkelio, autotransporto ir jūrų pervežimų jungtimis.

Tačiau yra ir rizikų. Vienkelė schema ribos traukinių skaičių: pirmenybę gaus keleiviniai sąstatai ir greiti kroviniai. Tai reiškia, kad operatoriai turės iš anksto kovoti dėl „slotų“ ir kruopščiai planuoti logistiką.

„Rail Baltica“ svarbi ne tik ekonomiškai. NATO ją vertina kaip transporto koridorių kariuomenės perkėlimui. Jei šiandien karinės technikos gabenimas iš Vokietijos į Baltijos šalis užtrunka savaites, tai naujoji linija sutrumpins laiką iki paros. Regionui tai – saugumo garantija.