Savaitės logistika: Lenkija plečia “e-TOLL”, jūra pinga, kontrolė auga

2026 m. vasario 1–8 d. įvykių apžvalga: Lenkija išplėtė “e-TOLL” tinklą ir pratęsė pasienio patikras pasienyje su Lietuva, Europa ruošiasi “ROADPOL” reidui, konteinerių rinka toliau pigo atsargiai grįžtant daliai paslaugų į Raudonąją jūrą, o geležinkelis gavo iškart du smūgius – streikus ir sabotažą.

Keliai: Lenkijoje vienu metu išaugo kilometro kaina ir sustabdymo tikimybė

Nuo vasario 1 d. Lenkija išplėtė mokamų kelių tinklą “e-TOLL” sistemoje maždaug 645 km: daugiausia tai jau esamų mokamų trasų tęsiniai. Bendras sistemos apimtis dabar siekia apie 5869 km. Vežėjams poveikis tiesioginis: maršrutai, kurie vakar buvo laikomi “sąlyginai nemokamais”, šiandien gali netikėtai atsidurti mokamoje zonoje. Tai ypač skaudu reguliarioms linijoms su maža marža ir fiksuotu įkainiu.

Lygiagrečiai sustiprėjo administracinė dalis. Europos Komisijos Šengeno vidaus sienų laikinosios kontrolės registre nurodoma, kad Lenkija išlaiko patikras sausumos pasienyje su Vokietija ir Lietuva laikotarpiu nuo 2025-10-05 iki 2026-04-04, argumentuodama tai migracijos spaudimu ir vidaus saugumo klausimais. Rinkai tai nebūtinai reiškia “amžinas eiles”, tačiau tai reiškia nuolatinę riziką prarasti laiką dėl atrankinių patikrų ir didesnę laiko atsargų planavimo svarbą grafikuose.

Šiame fone “ROADPOL” paskelbė pirmąją 2026 m. bangą: operacija “Truck ir Bus” vyks vasario 9–15 d. Fokusas į tradicinį rinkinį – darbo ir poilsio režimas, tachografas, techninė būklė, perkrova ir dokumentai.

Jūra: Raudonąją jūrą bandoma “įjungti atgal”, bet rinka vis dar gyvena įtampoje

“Maersk” ir “Hapag-Lloyd” patvirtino struktūrinį bendros paslaugos “ME11” maršruto pakeitimą: nuo vasario vidurio jis vėl eis per Raudonąją jūrą ir Suecą. Svarbi detalė iš “Reuters” – kalbama apie plaukimą su karinio jūrų laivyno palyda, t. y. tai nėra “normalizacija”, o valdomas eksperimentas su saugumu ir draudimo sąlygomis.

Šalutinis tokio “sugrįžimo” poveikis – padidėjęs prieinamas pajėgumas rinkoje, nes maršrutas per Suecą yra trumpesnis, o tai reiškia, kad tas pats laivynas atlieka daugiau reisų. “Maersk” tiesiogiai įspėja: visiškai atkūrus tranzitą per Raudonąją jūrą, rinka gaus papildomą talpą, o laivyno perteklius jau dabar spaudžia tarifus. Kompanija prognozuoja pelno mažėjimą 2026 m. dėl krentančio frachto ir laivų pertekliaus.

Tuo tarpu tarifai toliau slysta žemyn. “Drewry” užfiksavo, kad “World Container Index” vasario 5 d. nukrito iki 1959 dolerių už 40 pėdų konteinerį (minus 7% per savaitę), taip pat pažymėjo augantį “tuščių reisų” (“blank sailings”) skaičių trijų savaičių horizonte – 9, 16 ir 9 atšaukimai Azijos–Europos kryptimi, priklausomai nuo savaitės.

Baltija: “žalieji koridoriai” tampa konkurencijos įrankiu, “Rail Baltica” reikalauja pinigų

Klaipėdos uostas atsargiai, bet vienareikšmiškai nubrėžė naują konkurencijos logiką: priklausymas tvariems maršrutams bus privalumas kovoje dėl krovinių. Uostas pranešė, kad kartu su partneriais iš Švedijos ir Estijos identifikavo 4 potencialius “žaliuosius” maršrutus Baltijos jūroje – 2 konteinerių kryptis ir 2 tarptautinių keltų linijas. Tai reiškia, kad uostai jau dabar dėlioja būsimus srautus pagal dekarbonizacijos reikalavimus, kuro ir infrastruktūros prieinamumą.

Savo ruožtu “Rail Baltica” atskaitė apie pažangą statybų etape: daugiau nei 267 km magistralės paskelbti kaip paruošti statyboms (“construction-ready”), o tai viršija 40% pagrindinės linijos. Tuo pačiu oficialioje komunikacijoje vėl skamba esminė pastaba – finansavimo poreikis. Techninė pažanga yra, tačiau grafikas vis dar išlieka politinis-finansinis: be tvaraus pinigų srauto “pasirengimas statyboms” nereiškia “statybų pagal grafiką”.

Lietuvoje šiame fone pasikeitė grupės “LTG” valdybos pirmininkas: naujuoju vadovu paskirtas Robertas Vyšniauskas. Pati savaime personalo naujiena retai pakeičia rinką per savaitę, tačiau infrastruktūros projektuose tai yra valdymo prioritetų ir sprendimų priėmimo greičio žymuo metais, kai regionas vienu metu turi “Rail Baltica”, koridorių modernizavimą ir “military mobility” darbotvarkę.

Geležinkelis: streikai Vokietijoje, trikdžiai Italijoje ir atskira tema – sabotažas

Vasario 2 d. Vokietijoje įvyko didelis viešojo transporto darbuotojų streikas: “Reuters” rašo apie dešimtis tūkstančių dalyvių, paveikta apie 150 savivaldybių įmonių 15-oje iš 16 federalinių žemių. Krovinių logistikai tai paprastai kerta ne per magistralę, o per žmones: pamainos sandėliuose, kurjerių pristatymas, “paskutinė mylia” ir personalo vežimas į darbą pradeda strigti net ten, kur sunkvežimiai formaliai važiuoja.

Tą pačią dieną Italijoje – geležinkelininkų streikas Milane, palietęs “Trenord” ir oro uostų linijas. Įprastą savaitę tai būtų “tik nepatogumas”, tačiau didelių įvykių regione savaitę tokie sutrikimai greitai virsta vėlavimų grandine keleivių ir paslaugų srautuose aplink mazgus.

O vasario 7 d. Italija gavo griežtesnį signalą: policija tyrė seriją incidentų kaip tikėtiną sabotažą geležinkelio tinkle netoli Bolonijos – įrangos padegimą, nupjautus kabelius ir rastą savadarbį sprogstamąjį įtaisą, dėl ko vėlavimai siekė iki 2,5 valandų. Bolonija yra vienas pagrindinių šalies mazgų, todėl net lokali ataka atsiliepia tvarkaraščiams toli už regiono ribų.

Degalai: Lenkijoje dyzelinas išlieka pastebimai pigesnis nei Lietuvoje

Europos Komisijos “Weekly Oil Bulletin” 2026-02-02 kainų duomenys rodo: dyzelinas (su mokesčiais) Lenkijoje – 1399,01 Eur už 1000 litrų, Lietuvoje – 1597,49 Eur, ES vidurkis (EUR27) – 1582,62 Eur.

Skirtumas tarp Lenkijos ir Lietuvos nėra kosmetinis: ilgose distancijose jis virsta juntamu savikainos skirtumu, ypač jei degalų pylimo strategija kuriama aplink konkrečias šalis.

Geopolitika: Lietuva ir Kinija siunčia signalus apie galimą atšilimą

“Reuters” pranešė, kad Kinija pareiškė esanti pasirengusi dialogui su Lietuva po to, kai Lietuvos premjerė Inga Ruginienė sprendimą 2021 m. atidaryti Taivano atstovybę Vilniuje pavadino klaida. Svarbus niuansas – būtent atstovybės pavadinimo formuluotė: Kinija žodį “Taiwanese” / “Taiwan” oficialiame pavadinime suprato kaip žingsnį, kuris skamba artimiau Taivano subjektiškumo pripažinimui.

Potencialus atšilimas pats savaime negarantuoja “vairų atidarymo” prekybai, tačiau mažina staigių netarifinių kliūčių ir finansinių trinčių riziką, kurios tokiuose konfliktuose paprastai kerta ne tik eksportuotojams, bet ir jų tiekimo grandinių logistikai.