Svarbiausios savaitės naujienos (2025 m. rugsėjo 21–28 d.): Terespolio atidarymas, iššūkiai PKP Cargo ir naujos taisyklės ES pasienyje

Praėjusi savaitė transporto pramonei atnešė ilgai lauktą palengvėjimą rytiniame pasienyje, tačiau tuo pat metu atskleidė gilias struktūrines problemas Lenkijos vidaus rinkoje. Kol Lietuvos uostai stato ant „žaliųjų“ technologijų, o „Rail Baltica“ projektas gauna lemiamą postūmį, visi rinkos dalyviai susiduria su naujais duomenų teikimo reikalavimais ir augančiomis rizikomis oro pervežimų sektoriuje. Analizuojame svarbiausius įvykius ir jų poveikį logistikos grandinėms.

Lenkija: Ilgai lauktas atidarymas ir vidaus problemos

Svarbiausia savaitės naujiena – atnaujintas Terespolio–Bresto pasienio perėjos darbas. Beveik dvi savaites trukęs šio svarbiausio geležinkelio mazgo maršrute Kinija–Europa blokavimas sukėlė didelę įtampą visai pramonei. Jo atidarymas, kaip praneša „Financial Times“, sumažina spaudimą geležinkelių operatoriams ir iš dalies atlaisvina automobilių transporto pervežimus rytų kryptimi.

Tačiau vidaus fronte naujienos kelia nerimą. Geležinkelių pervežimų milžinė „PKP Cargo“ inicijavo kolektyvinio atleidimo procedūrą, kuri gali paliesti iki 500 darbuotojų. Pasak RailFreight.com, tai yra restruktūrizacijos dalis ir aiškus signalas apie užsitęsusią krizę Lenkijos krovinių vežimo geležinkeliais sektoriuje.

Tuo tarpu uostai tęsia strateginę plėtrą. Gdansko uostas paskelbė apie verslo misiją Tokijuje, kuri vyks lapkričio 27 d. Ja siekiama pritraukti Japonijos krovinius ir investicijas, siekiant sustiprinti „Baltijos jūra–Azija“ ašį („Ports Europe“).

Svarbus reguliacinis pokytis: ICS2 3-iojo etapo sistema (ICS2 Release 3) dabar visiškai veikia visoms transporto rūšims, įskaitant kelių ir geležinkelių transportą. Tai reiškia, kad reikalavimai išankstinės informacijos apie krovinius (ENS) kokybei ir išsamumui ES sausumos pasienyje smarkiai išaugo. Klaidos dokumentuose dabar tiesiogiai lemia vėlavimus.

Lietuva ir Baltijos šalys: „Žaliasis“ kursas ir strateginiai projektai

Klaipėdos uostas aktyviai stiprina savo pozicijas „žaliosios“ logistikos ir projektinių krovinių segmente. Kaip praneša offshore-energy.biz, uostas baigia diegti kranto elektros tiekimo (OPS) sistemą ir rekonstruoja krantines, siekdamas aptarnauti jūros vėjo energetikos projektus. Tai paverčia Klaipėdą svarbiausiu būsimų energetikos ir sunkiasvorių krovinių centru Baltijos jūroje. Lenkijos ir Baltarusijos sienos atidarymas taip pat sumažino spaudimą Lietuvos kelių vežėjams, sutrumpindamas eiles jų pasienio punktuose (LRT).

Viso regiono mastu istoriniu įvykiu tapo „Rail Baltica“ magistralės elektrifikavimo sutarties pasirašymas. Pasak „Cinco Días“, konsorciumas „Elecnor–Cobra“ pirmąjį etapą turi užbaigti iki 2030 metų. Tai įtvirtina projekto, kuris kardinaliai pakeis krovinių srautus per Baltijos šalis, terminus ir biudžetus.

Europa: Rizikos danguje ir ant žemės

Didėjantį susirūpinimą kelia incidentai su Rusijos bepiločiais orlaiviais (BPO) Lenkijos oro erdvėje. „Reuters“ pažymi, kad tai didina riziką civilinei aviacijai, keliant grėsmę laikiniems oro uostų uždarymams ir skubių krovinių gabenimo oro transportu brangimui dėl būtinybės rinktis aplinkinius maršrutus.

Pasauliniu mastu ekspeditoriai ir krovinių siuntėjai fiksuoja vėlavimų augimą ir oro vežėjų punktualumo sumažėjimą (breakbulk.news). Tai tiesiogiai veikia multimodalinių grandinių planavimą, ypač „pirmosios ir paskutinės mylios“ etapuose Lenkijoje ir Lietuvoje.

Ką tai reiškia operatoriams ir krovinių siuntėjams?

1. Rytų koridorius: Geležinkelio kelio per Terespolį „atšildymas“ suteikia daugiau lankstumo, tačiau priklausomybė nuo vieno maršruto išlieka rizikinga. Būtina turėti alternatyvų per Baltijos šalis arba Vidurinį koridorių.
2. ICS2 duomenys: Skubiai patikrinkite savo sistemų ir procesų pasirengimą teikti ENS kelių ir geležinkelių transporto siuntoms. Prekės aprašymo, HS kodų ir sandorio šalių duomenų tikslumas dabar yra kritiškai svarbūs.
3. Lenkijos krovinių vežimas geležinkeliais: „PKP Cargo“ restruktūrizacija gali laikinai apriboti riedmenų prieinamumą. Rekomenduojama iš anksto rezervuoti pajėgumus arba turėti kelių transportą kaip atsarginį variantą.
4. Baltijos šalių uostai: Klaipėda tampa projektinių ir energetikos krovinių centru. Atsižvelkite į tai planuodami 2025 m. IV ketvirčio / 2026 m. I ketvirčio konkursus, ypač dėl sunkiasvorių komponentų.