CARGONEWS

Traktorius prieš sunkvežimį: kodėl Ispanijos ūkininkai saugo maistą naikindami tuos, kurie jį veža

2026 m. sausio 13 d. CETM konfederacija (didžiausia Ispanijos krovinių vežimo darbdavių asociacija) išplatino griežtą pareiškimą, kuriame pirmą kartą protestuojančių ūkininkų veiksmus pavadino ne tiesiog “trukdžiu”, o tiesioginiu kadrų krizės katalizatoriumi. To priežastis – pastarųjų dienų įvykiai pagrindinėse Ispanijos ir Pietų Prancūzijos magistralėse, kur taikūs protestai virto neterminuota logistikos koridorių blokada.

Iš pirmo žvilgsnio situacija atrodo absurdiška: ūkininkai blokuoja kelius siekdami subsidijų ir rinkos apsaugos, tačiau tuo pat metu naikina logistiką, be kurios jų produkcija – tik pūvanti biomasės krūva. Kaip praneša leidinys “Diario de Transporte”, remdamasis Transporto konfederacijos (CETM) ir federacijos “Fenadismer” duomenimis, eilinė protestų banga Ispanijoje ir Prancūzijoje tolimųjų reisų vairuotojų darbą pavertė loterija su išgyvenimo elementais.

Kadrų badas dūmų fone

Kol politikai diskutuoja apie ekologines normas, Ispanijos transporto sektoriuje fiksuojama 20 000 laisvų darbo vietų! Beje, visos Europos mastu skaičius dar labiau gąsdinantis – daugiau nei 230 000 laisvų darbo vietų. Tačiau pagrindinė problema yra ne kiekybė, o “demografinio pyrago” kokybė. Beveik pusė (apie 50 %) vairuotojų Ispanijoje šiandien yra vyresni nei 55 metų.

Jaunimas (iki 25 metų) sudaro tik statistinę paklaidą. Žmogui, kuriam iki pensijos liko keleri metai, perspektyva paromis stovėti spūstyse prie La Jonquera sienos be prieigos prie elementarios higienos, stebint, kaip įniršę manifestantai “tikrina” jo puspriekabę, tampa svariu pagrindu anksčiau laiko padėti raktus ant vinies.

Laukiniai greitkeliuose: “Fenadismer” nuomonė

Jei CETM savo vertinimuose tradiciškai išlieka atsargi ir diplomatiška, tai federacija “Fenadismer” nesirenka žodžių, ūkininkų veiksmus Katalonijoje vadindama “laukiniškumu”. Kalbama ne tik apie eismo blokavimą, bet ir apie turto gadinimą bei fizinius grasinimus.

Logistikos įmonėms tai reiškia ne tik prastovas, bet ir nuostolius dėl gendančių temperatūrinių krovinių. Kai refrižeratorius dėl blokados stovi 48 valandas, kuras įrangos veikimui eikvojamas, o uogų ar daržovių realizavimo terminai nenumaldomai senka.

Streso ekonomika

Vežėjui kiekviena blokados diena – tai tiesioginiai nuostoliai nuo 400 iki 600 eurų vienai transporto priemonei vien tik operacinių išlaidų pavidalu. Tačiau CETM išskiria kitą veiksnį – “paslėptą dramą”. Nuolatinis neapibrėžtumas naikina galimybę planuoti grafiką (work-life balance). Vairuotojas nežino, ar grįš namo savaitgaliui, ar liks nakvoti kabinoje AP-7 greitkelio šalikelėje dėl to, kad kažkas nusprendė išversti toną mėšlo ant važiuojamosios dalies. Tai daro profesiją toksišką naujiems kadrams, nepaisant įmonių bandymų didinti atlyginimus.

Politika vietoj logistikos

Reikia pripažinti akivaizdų faktą: dabartinė krizė yra politinio, o ne techninio pobūdžio. Ispanijos ir Prancūzijos valdžia dažnai demonstruoja pasyvumą, bijodama agrarijų išvaikymo elektorinių pasekmių. Galiausiai vienų “teisė protestuoti” faktiškai anuliuoja kitų “teisę į laisvą prekių judėjimą”.

Rekomendacijos transporto asociacijoms dabar apsiriboja vienu: reikalauti iš Briuselio ir Madrido ne tik problemos pripažinimo, bet ir griežtų saugumo garantijų transporto koridoriuose. Priešingu atveju, po vairuotojų trūkumo neišvengiamai seks tiekimo kolapsas, ir tada ūkininkai tiesiog neturės kam ir kuo vežti savo prekių.

Plonosios logistikos grandinių vietos

Problemos Katalonijoje atgarsiais nuvilnija per visą Europą. Maršrutai į Beniliuksą ir Vokietiją driekiasi per šiuos “butelio kakliukus”. Jei situacija nepasikeis, vežėjai pradės masiškai įtraukti “blokados riziką” į tarifus, o tai paskatins infliaciją prekybos centrų lentynose visoje ES.

Informacija: “traktorių karų” kronika

Konfliktai tarp agrarijų ir transporto sektoriaus Pietų Europoje turi gilias šaknis. Didžiausios 2024 metų blokados Ispanijos transporto sektoriui jau atnešė daugiau nei 100 mln. eurų nuostolių.

Istoriškai susiklostė taip, kad Prancūzijos ir Ispanijos siena (Iruno ir La Jonquera perėjos) yra pažeidžiamiausias Europos tranzito taškas. Bet koks nestabilumas šiame regione akimirksniu paralyžiuoja daržovių ir vaisių tiekimą į Centrinės ir Rytų Europos rinkas, kurias tradiciškai aptarnauja Lenkijos ir Lietuvos operatoriai.

__

Iliustracija: DI

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Vardas:

Analizė

Автономный грузовик без водителя на дороге в Германии

Sunkvežimis be vairuotojo pradėjo komercinius reisus Vokietijoje

Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.

2026-09-26
0
Грузовой автомобиль и контейнерный поезд на европейском маршруте

ES nori perkelti krovinius į geležinkelius. Kodėl krovinių vežimas geležinkeliais mažėja jau ketvirtus metus iš eilės

Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.

2026-09-23
0

CargoWeek: šiandien keičiasi e-TOLL, į kelią išvažiavo sunkvežimis be kabinos, o geležinkeliai krovinius veža mažiau jau ketvirtus metus iš eilės

Šiandien Lenkijoje daliai automobilių su priekabomis nebereikia mokėti kelių mokesčio: furgonas, kurio leidžiamoji maksimali masė yra 3,2 t, su 1,5 t priekaba nebepatenka į e-TOLL sistemą vien todėl, kad bendras sąstato svoris viršija 3,5 t. Dar vakar už tokią kelionę reikėjo mokėti. Dabar lemiama yra paties automobilio leidžiamoji maksimali masė. Vežėjui, kuris reguliariai važinėja su priekaba, pokytis jau mažina kelių sąskaitą.

2026-09-21
0

Lenkija ir Lietuva vykdo daugiau nei pusę ES cross-trade: kaip dvi šalys tapo visos Europos krovinių vežėjomis

Lietuviškas vilkikas pasikrauna Hamburge, išsikrauna Lione, gauna kitą užsakymą į Roterdamą, o paskui vėl važiuoja krovinio į Vokietiją. Per tą laiką į Lietuvą jis gali apskritai neužsukti. Transporto sektoriui toks darbo grafikas seniai įprastas, tačiau naujausia Eurostat statistika parodo jo mastą: 2025 m. Lenkijoje ir Lietuvoje registruoti vežėjai kartu atliko 56,7% viso ES kelių krovinių transporto cross-trade.

2026-09-17
0