CARGONEWS

Važiuojam! Lietuva persigalvojo: siena su Baltarusija vėl atidaroma dviejuose kontrolės punktuose

Lietuva atnaujina judėjimą pasienyje su Baltarusija: Vyriausybė nusprendė vėl atidaryti du automobilių kontrolės punktus — Medininkai–Kamennyj Log ir Šalčininkai–Beniakonys. Sprendimas priimtas šiandien, lapkričio 19 dieną, o faktinis judėjimas per šiuos PKP bus atnaujintas nuo ketvirtadienio, lapkričio 20 dienos.

Kalbama apie du svarbius koridorius:

  • Šalčininkai–Beniakonys — iki spalio pabaigos jis buvo visiškai uždarytas;
  • Medininkai–Kamennyj Log — čia galiojo griežti ribojimai, o pagrindiniai vilkikų srautai buvo nukreipiami per kitus PKP.

Abu punktai buvo uždaryti daugiau nei dviem savaitėms pagal Vyriausybės nutarimą. Tuomet kabinetas iš karto paskelbė, kad ribojimai įvedami mėnesiui — iki lapkričio pabaigos, tačiau šiandien nusprendė juos atšaukti anksčiau laiko.

Kodėl iš viso buvo uždaryta siena

Formalus pretekstas skamba gan neįprastai pasienio naujienoms: oro balionai su kontrabandinėmis cigaretėmis.

Lietuvos institucijos užfiksavo dešimtis atvejų, kai iš Baltarusijos į Lietuvos pusę buvo leidžiami vadinamieji „meteorologiniai zondai“ su cigarečių blokais.

Keletas tokių balionų patekdavo į Vilniaus oro uosto įskridimo zoną, o tai sukeldavo skrydžių stabdymą ir aviacijos saugumo grėsmę.

Vilnius tai įvardijo ne tik kaip kriminalinę kontrabandą, bet ir kaip hibridinę ataką iš Lukašenkos režimo pusės: spaudimą Lietuvai keliant rizikas civilinei aviacijai ir chaosą pasienyje. Būtent dėl šio argumento spalio 30 dieną Vyriausybė apribojo judėjimą pasienyje ir paliko tik minimalius koridorius su daugybe išimčių.

Kodėl Lietuva persigalvojo?

Sprendimą lėmė keli veiksniai.

Pasikeitusi situacija ore. Nacionalinis saugumo komitetas lapkričio 18 dieną rekomendavo peržiūrėti ribojimus: pranešimų apie pavojingus balionų paleidimus ir Vilniaus oro uosto darbo trikdžius sumažėjo, bendras pažeidimų „fonas“ nurimo. VRM tiesiai pareiškė, kad dabartinė situacija nebereikalauja tokių griežtų ribojimų nacionaliniam saugumui užtikrinti.

Lietuviškų vilkikų įstrigimas Baltarusijoje. Po PKP uždarymo Baltarusija nesutiko išleisti Lietuvos sunkvežimių per atskirą „humanitarinį koridorių“ ir atvirai susiejo tai su reikalavimu atidaryti sieną. Baltarusijos ir Lietuvos žiniasklaidos vertinimu, šalyje galėjo būti įstrigę apie 1000–1200 Lietuvos vilkikų; Lukašenka net viešai pagrasino juos konfiskuoti, jei Lietuva nepakeis pozicijos.

Šią savaitę vyko techninės Lietuvos ir Baltarusijos muitinės bei pasienio tarnybų derybos, kuriose aptarta įstrigusių vilkikų grąžinimo tvarka ir tolesnis PKP veikimas.

Spaudimas iš verslo ir kaimynų. Lenkija pirmadienį jau vėl atidarė du savo PKP su Baltarusija, o tai automatiškai padidino spaudimą Vilniui: Lietuva liko vienintele regione su faktiškai „pusiau uždaryta“ siena, nors tranzito srautai ir taip yra perpildyti dėl karų, sankcijų ir naujų patikrų. Lietuvos vežėjai ir jų asociacijos atvirai kalbėjo apie finansinius nuostolius ir konkurencingumo kritimą.

Ką sako Vyriausybė ir kokios yra išlygos

Vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius, pristatydamas sprendimą, pabrėžė, kad ribojimai atšaukiami, nes „aplinkybes pasikeitė“ ir griežtas režimas nebėra būtinas nacionaliniam saugumui užtikrinti.

Premjerė Inga Ruginiėnė ir kabinetas paliko sau atsarginį variantą: jei situacija su balionais ar galimu dronų naudojimu vėl pablogės, jei atsiras naujų incidentų, galinčių paveikti skrydžių saugumą, Lietuva pasilieka teisę bet kuriuo metu vėl uždaryti sieną be ilgų procedūrų.

Politinis kontekstas

Baltarusijos pusė uždarymą vadino „beprotiška avantiūra“ ir Vakarų hibridinės atakos prieš Minską bei Maskvą dalimi. Lietuvos opozicijos dalis kritikuoja atidarymą, teigdama, kad tai gali būti interpretuojama kaip nuolaida Lukašenkai. Tačiau Vyriausybė remiasi saugumo argumentu: jei oro grėsmė sumažėjo, nėra tikslinga laikyti vietinį verslą ir logistiką įkaitais.

_____________________________________

LINAVOS balsas išgirstas: pasienio atidarymas leis grąžinti įstrigusius vilkikus

Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija LINAVA sveikina Vyriausybės sprendimą atnaujinti darbą Lietuvos–Baltarusijos pasienio kontrolės punktuose. Sprendimas rodo, kad vežėjų sektoriaus problemos ir LINAVOS teikti argumentai buvo įvertinti, o konstruktyvios diskusijos su institucijomis davė rezultatų.

„Matome, kad mūsų argumentai buvo išgirsti, o dialogas su Vyriausybe padėjo priimti sprendimą, padėsiantį visam sektoriui. Ši situacija dar kartą parodė, kad tik veikdami kartu galime būti pakankamai girdimi. Kviečiu vežėjus jungtis į LINAVĄ – kuo daugiau mūsų bus, tuo stipresnį balsą turėsime. Džiaugiamės, kad pavyko išvengti protestų ir sprendimą pasiekti dialogu“, – sako LINAVOS prezidentas Erlandas Mikėnas.

Asociacija pabrėžia, kad dabar itin svarbu užtikrinti sklandų grįžimo procesą: veiksmingą institucijų koordinaciją, eilių valdymą ir nuolatinį informacijos teikimą vežėjams. Artėjant šventiniam laikotarpiui, ypatingą reikšmę įgauna pasienio pralaidumas. Tai metas, kai logistikos apkrovos smarkiai išauga visoje Europoje, todėl kiekviena diena turi tiesioginę finansinę įtaką transporto įmonėms.

„Norint sumažinti įmonių patiriamą žalą, sienos pralaidumas turi būti maksimaliai padidintas. Kuo daugiau transporto priemonių sugrįš iki švenčių, tuo greičiau normalizuosis viso sektoriaus darbas. Tai vienas svarbiausių šiandienos tikslų“, – pabrėžia Erlandas Mikėnas.

Papildomą finansinę naštą įstrigusioms įmonėms kelia Baltarusijos paskelbtas 120 eurų mokestis už kiekvieną transporto priemonę per parą. LINAVA ragina šį klausimą spręsti neatidėliojant, nes mokestis turi didžiulę tiesioginę įtaką transporto įmonių finansams.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Vardas:

Autotransportas

Автономный грузовик без водителя на дороге в Германии

Sunkvežimis be vairuotojo pradėjo komercinius reisus Vokietijoje

Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.

2026-09-26
0

Tarifų chaosas, 48 valandų streikas ir klausimai dėl EES: Europos krovinių pervežimo keliais savaitės apžvalga

2026 m. vasario 23 d. prasidėjusi savaitė atnešė tris didelius įvykius, kurie tiesiogiai paveikė Europos krovinių vežėjus keliais. Europos Parlamentas sustabdė prekybos susitarimo su JAV ratifikavimą po to, kai D. Trumpas įvedė 10% universalųjį tarifą ir pagrasino jį padidinti iki 15%. Vokietijoje 48 valandų viešojo transporto streikas paralyžiavo daugiau nei 80 miestų ir sukėlė problemų tarpvalstybinei logistikai. O dėl visiško biometrinės EES sistemos įjungimo terminų užvirė kova tarp aviacijos sektoriaus ir Europos Komisijos. Šioje apžvalgoje – kiekvieno įvykio analizė ir pasekmės vežėjams.

2026-03-02
0

Norvegija pridėjo 30 cm prie autotraukinių ilgio. Kodėl sektorius tuo ir džiaugiasi, ir nelabai

Nuo 2026 m. vasario 23 d. Norvegijoje įsigaliojo „Forskrift om bruk av kjøretøy“ – transporto priemonių eksploatavimą reglamentuojančio teisės akto – pataisos. Dabarmoduliniai 25,25 m ilgio autotraukiniai, 24 metrų junginiai ir puspriekabės su 45 pėdų konteineriais gali būti 30 cm ilgesni už nustatytą ribą – su sąlyga, kad vilkikas turi sertifikuotą aerodinaminę kabiną. Šis pakeitimas panaikina apribojimą, kuris daugiau nei dvejus metus neleido Norvegijos vežėjams naudoti naujų „Volvo FH Aero“ kabinų paklausiausiose konfigūracijose. Tačiau sektorius mano: to per mažai ir per vėlai.

2026-02-27
0

Pigių siuntų iš Kinijos era baigiasi. Ar Lenkijos vežėjai laimi?

Nuo 2026 m. liepos 1 d. didžiajai daliai el. prekybos siuntų iš už ES ribų, kurių vertė nesiekia 150 €, bus taikomas fiksuotas 3 € muitas už kiekvieną siuntoje esančią prekių kategoriją. 2026 m. vasario 11 d. ES Taryba galutinai patvirtino šią priemonę – ji įgijo įstatymo galią. Tai neapmokestinamų smulkių siuntų eros pabaiga – modelio, kuriuo dešimtmečius naudojosi Kinijos prekyvietės. Rinkos reakcija jau matoma: „Shein“ netoli Vroclavo atidarė vieną didžiausių logistikos centrų Europoje (740 tūkst. kv. m), „Temu“ siekia 80% Europos užsakymų išsiųsti iš vietinių sandėlių, o Lenkijos sandėlių nekilnojamojo turto rinka išgyvena investicijų bumą. Krovinių vežimo keliais ir logistikos įmonėms tai reiškia naujus krovinių srautus, naujus klientus – ir naujus reikalavimus.

2026-02-26
0

Didžiausias Europos krovinių vežėjas praranda beveik pusę darbuotojų. Kam atiteks jo kroviniai?

Naujasis “DB Cargo” generalinis direktorius Bernhardas Osburgas pristatė radikalų “Deutsche Bahn” krovinių dukterinės įmonės restruktūrizavimo planą. Iš 14 000 darbuotojų Vokietijoje iki 2030 metų darbo neteks 6 200 žmonių – tai 44% viso personalo. Ypač stipriai nukentės pavienių vagonų siuntų segmentas (Einzelwagenverkehr), kuriame bus panaikinta apie 2 000 pozicijų. Tikslas – pirmą kartą per daugelį metų pasiekti nenuostolingą veiklą jau 2026 metais. Europos autovežiams ir logistams tai signalas: dalis krovinių, kurie anksčiau judėjo bėgiais, netrukus atsidurs keliuose.

2026-02-25
0