Naujienos
CargoWeek: ES keičia muitinę ir transporto taisykles
Europa ruošiasi sujungti muitinės duomenis į vieną sistemą, kuria galės naudotis visos ES šalys. Paprastam importuotojui ar eksportuotojui ji taps privaloma tik 2034 m. Problema, kurią vairuotojas mato jau šį vakarą, daug paprastesnė: Europos kelių tinkle trūksta daugiau kaip 390 tūkst. sunkvežimių stovėjimo vietų. Tuo pat metu Lenkija iki 2027 m. kovo pabaigos pratęsia atrankines patikras pasienyje su Vokietija ir Lietuva.
Sunkvežimis be vairuotojo pradėjo komercinius reisus Vokietijoje
Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.
ES nori perkelti krovinius į geležinkelius. Kodėl krovinių vežimas geležinkeliais mažėja jau ketvirtus metus iš eilės
Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.
Lengvasis furgonas su priekaba nebepriskiriamas e-TOLL: kas Lenkijoje pasikeitė nuo rugsėjo 21 d.
Dar rugsėjo 20 d. furgonas, kurio DMC buvo 3,2 t, su sunkia priekaba galėjo patekti į e-TOLL sistemą, jei viso junginio didžiausioji leidžiamoji masė viršijo 3,5 t. Nuo 2026 m. rugsėjo 21 d. tas pats automobilis nebeturi mokėti elektroninio kelių mokesčio vien dėl priekabos. Dabar e-TOLL atveju lemiama yra paties automobilio DMC.
CargoWeek: Lietuva griežtina vairuotojų įdarbinimą, Vokietijos uostai streikuoja, Reinas apsunkina krovinių vežimą
CargoWeek nagrinėja penkis rugpjūčio 17–23 d. įvykius vežėjo akimis: kur jau atsirado tiesioginių išlaidų, kur kol kas yra tik rizika ir kas lems kitą savaitę.
Komentarai
sutinku pilnai.
Kiek suprantu mūsų valdžia pati iššaukė ugnį į save. Linavčikai praėjusių metų pabaigoje užsiminė Rusams, kad reikėtų pakalbėti apie didesnę jų vežėjų pagalbą, išvežant krovinius iš Lietuvos terminalų. Tokia mintis matyt jiems patiko. Dabar rusai persistengė spausdami lietuvius. Rusijos valdžios atstovai šį mėnesį nori atvažiuoti patikrinti Lietuvos terminalus. Jiems labiausiai rūpi (tokią informaciją pranešė pažystami RUS muitininkai), kiek krovinių iš Lietuvos terminalų išveža jų vežėjai. Rusus kol kas mažiausiai domina muitinės tarpininkų pildomi CMR 2, 4 ir 22 punktai. Jie gava nurodymą spausti lietuvius ir sėkmingai tai daro, nes Rusų vežėjai pasiskundė, kad per mažai gauna krovinių iš Lietuvos terminalų. Aš kraunu savo ir ekspedijuoju Kaliningradiečių transportą. Iš Lietuvos pakraunu apie 70 procentų Rusijos mašinų ir tik apie 30 % lietuvaičių. Todėl nesuprantu ko Maskva taip sujudo. Gal juos kažkas suklaidino. Dabar neaišku į kuriuos terminalus norės nuvykti aukšti svečiai iš Rusijos. Todėl mūsų ateities likimas terminalų vadovų rankose. Tik jie gali turėti informaciją kuri domins iš Rusijos atvykusią delegaciją.. "Linava" vadovybė turi mesti visas pajėgas, kad padėtų terminalams paruošti medžiagą, kuri įrodytų Rusijos atstovams , kad Lietuvoje yra kraunamos visos jų mašinos, kai rusų verslininkai tik pareiškią tokį norą. Rezultatai parodys ar asocijacijos vadovybei rūpi eilinių vežėjų problemos. Juk nėra jokios paslapties, kad, važiuojant į Rusiją, jiems asmeniškai gali užtekti gaunamų šios šalies ETMK leidimų. Maskvoje nieko gero nenuveikus, reikia pasistengti gerai atlikti namų darbus. To laukiu iš Lietuvos valdžių. Manau, mane palaikys ir kiti vežėjai.
Jūsų komentaras