CARGONEWS

Kompiuterinis sandėlio darbų vadovas

10448

Pastaruoju metu rinkoje atsiranda nemažai kompiuterinių programų, skirtų sandėliams ir jų kompleksams, tad suinteresuotiems asmenims darosi vis sunkiau išsirinkti jiems tinkamą produktą. Tokios sistemos paspartina darbą, sumažina išlaidas ir leidžia lengviau planuoti ir koordinuoti veiklą. Pabandysime apžvelgti WMS (warehouse management system) sistemų niuansus.

 

Esminė šių sistemų funkcija yra kontroliuoti prekių ir daiktų esančių sandėlyje judėjimą. Dar ir dabar atsiranda tokių verslininkų, kurie nori įsigyti tokias sistemas, nes kažkur girdėjo, kad jos yra arba dėl to, kad konkurentai jas turi. Tokiu atveju dažniausiai pasirenkama pigiausia arba labiausiai žinoma sistema. Tačiau tokie sprendimai retai pasiteisina.

 

Perkantys tokius produktus dažniausiai vadovaujasi tokia logika:

 

Visos sandėlių sistemos turi vienodas funkcijas, nes jos skirtos tam pačiam tikslui. Taip galima teigti tik apie bazines sistemas, tai yra atliekančias pačias paprasčiausias funkcijas.

 

Bet kurią sistemą galima paruošti pagal naudotojo poreikius. Tai iš esmės yra tiesa, tačiau skirtingoms sistemos reikia skirtingo laiko ir finansinių išteklių norint jas padaryti sau patogias.

 

Sandėlių sistemos veikimo greitis priklauso nuo kompiuterinės įrangos. Taip pat iš esmės teisybės yra, tačiau programos sukūrimo technologija, algoritmai ir veikimo platformos yra daug svarbesni faktoriai.

 

Prastas sistemas visada galima pakeisti naujomis. Tai tiesa, bet ar tokia rizika verta laiko ir pinigų, kuriuos klientai gali prarasti?

 

Plačiau apie sistemas

 

Jos skirstomas į tris kategorijas: standartinės, pritaikomos ir kuriamos pagal specialų užsakymą.

 

Standartinės programos būna paruoštos darbui ir atlieka standartines funkcijas, bei yra pakankamai universalios. Jų minusas yra tas, kad sunku keisti nustatymus, o taip pat sunku numatyti jos galimybes žiūrint iš plėtros perspektyvų pusės. Tokios sistemos tinka nedideliems sandėliams su standartiniais ir paprastais procesais.


Pritaikomos arba dar vadinamos adaptuojamos sistemos valdančios sandėlyje vykdomus procesus šiuo metu turi didelę paklausą. Tokio lygio sistemos yra efektyvios ir mažose, bet greitai besiplečiančiose kompanijose ir stambiose įmonėse. Tokiose organizacijose adaptavimasis prie naujų sandėlio procesų yra labai svarbus.

 

Esminis jų skirtumas lyginant su standartinėmis programomis yra tas, kad yra numatyta galimybė įvesti papildomas funkcijas. Į pritaikoma sistemą visada galima įvesti papildomus procesus nurodant esminius jų krovinių judėjimo principus.

 

Užsakomosios sistemos pasižymi tuo, kad jos yra maksimaliai priartintos prie konkrečios organizacijos ir joje vykstančių procesų. Jose būna daug laisvės naujiems procesams ir nustatymams įvesti. Esminis jos minusas, jei sistema bus ypač stipriai apkrauta visokiomis funkcijomis ir apribojimais, su ja gali būti sunku susitvarkyti net ir profesionalams.

 

Pasirinkimas

 

Turbūt niekas nenustebs sužinojęs, kad prieš pasirenkant sandėlių sistemos operatorių ir kūrėją, reiktų pasidomėti įmonės veikla ir vykdomais projektais, apsilankyti keliuose sandėliuose, kuriuose naudojamos tokios sistemos ir įvertinti jų darbą.

 

Esminiai kriterijai, renkantis šią sistemą, turėtų būti jos patikimumas, kompanijos teikiančios tokias paslaugas specialistų profesionalumas, platus įvairių sprendimų pritaikymas ir garantiniai įsipareigojimai.

 

Vieni kūrėjai gali suteikti garantiją tik bazinėms programos dalims, kiti visam, pagal konkretų projektą, sukurtam produktui. Taip pat svarbus yra projekto ir sistemos automatizavimas. Kuo mažiau reikės ją tobulinti darbo eigoje, tuo pigesnis bus jos eksploatavimas.

 

Diegiant standartinę sistemą ji visada bus pigesnė už pritaikomą ar individualią, tačiau laikui bėgant šie skaičiai gali apsiversti aukštyn kojom. Kiekviena įmonė norinti įsirengti tokią sistemą turėtų gerai paskaičiuoti ir pasikonsultuoti su profesionalais bei rasti sau tinkamiausią variantą.

 

Yra ir daugiau svarbių aspektų renkantis šias sistemas. Kiekviena organizacija pirmiausiai turėtų tiksliai nuspręsti ar jiems reikia tokios sistemos ir ko jie iš jos tikisi.

 

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Vardas:

Analizė

Автономный грузовик без водителя на дороге в Германии

Sunkvežimis be vairuotojo pradėjo komercinius reisus Vokietijoje

Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.

2026-09-26
0
Грузовой автомобиль и контейнерный поезд на европейском маршруте

ES nori perkelti krovinius į geležinkelius. Kodėl krovinių vežimas geležinkeliais mažėja jau ketvirtus metus iš eilės

Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.

2026-09-23
0

CargoWeek: šiandien keičiasi e-TOLL, į kelią išvažiavo sunkvežimis be kabinos, o geležinkeliai krovinius veža mažiau jau ketvirtus metus iš eilės

Šiandien Lenkijoje daliai automobilių su priekabomis nebereikia mokėti kelių mokesčio: furgonas, kurio leidžiamoji maksimali masė yra 3,2 t, su 1,5 t priekaba nebepatenka į e-TOLL sistemą vien todėl, kad bendras sąstato svoris viršija 3,5 t. Dar vakar už tokią kelionę reikėjo mokėti. Dabar lemiama yra paties automobilio leidžiamoji maksimali masė. Vežėjui, kuris reguliariai važinėja su priekaba, pokytis jau mažina kelių sąskaitą.

2026-09-21
0

Lenkija ir Lietuva vykdo daugiau nei pusę ES cross-trade: kaip dvi šalys tapo visos Europos krovinių vežėjomis

Lietuviškas vilkikas pasikrauna Hamburge, išsikrauna Lione, gauna kitą užsakymą į Roterdamą, o paskui vėl važiuoja krovinio į Vokietiją. Per tą laiką į Lietuvą jis gali apskritai neužsukti. Transporto sektoriui toks darbo grafikas seniai įprastas, tačiau naujausia Eurostat statistika parodo jo mastą: 2025 m. Lenkijoje ir Lietuvoje registruoti vežėjai kartu atliko 56,7% viso ES kelių krovinių transporto cross-trade.

2026-09-17
0