CARGONEWS

Vežėjams Kalėdos dovanų neatneš

10954

Visai Europai trimituojant apie tai, kad per pasaulį ritasi antroji krizės banga, visi – ir gamintojai, ir vežėjai, linkę atsakingiau žiūrėti į plėtrą. Be to, logistikos procesus planuoja gerokai iš anksto, tad kol kas transporto srities specialistai nejaučia jokio prieššventinio sujudimo. Ir gabenimų srautai, ir įkainiai, regis, tvarkingai išsirikiavę horizontalioje kreivėje ir jau kurį laiką nerodo jokių šoktelėjimo ženklų. Neprognozuojama, kad kažkas pernelyg pasikeis ir po didžiųjų metų švenčių.

 

Dirbti su recesijos dugne atsidūrusiomis šalimis – Ispanija, Italija, Graikija – vežėjai kratosi kaip maro. Juk nestabilios ekonominės situacijos sąlygomis mokus klientas yra kone vienas iš pagrindinių sėkmingos veiklos faktorių. Vieni nepavydėtinoje padėtyje atsidūrusioms šalims klijuoja tinginių ir nevykėlių etiketas, kiti – solidaresni – visgi ryžtasi su jais bendradarbiauti. Pavyzdžiui, dalinių krovinių gabenimo srityje besispecializuojanti UAB „Simatra“ ryžosi vežti į Lietuvą mandarinų sodinukus. Anot įmonės vadybininko Sigito Žiliaus, jei norime kovoti su krize, reikia visų pirma atsakingai ir nuoširdžiai dirbti. Tokiai verslo taktikai pritaria toli gražu ne kiekvienas. Kalbintų transporto srities specialistų pagrindinė taktika šiuo metu – kruopščiai atsirinkti partnerius, atsižvelgiant į jų finansines galimybes. Vokietijos žaliavų valdymo, pirkimo ir logistikos asociacija BME atliko tyrimą, kurio metu nustatyta, kad nepaisant to, jog gabenimų rinkoje šiuo metu nėra didelių šuolių, Naujieji metai atneš daug iššūkių – bus nelengva rasti transportą, taip pat prognozuojama, kad rinkoje jausis ekspeditorių trūkumas.

 

Didėja prekyba

 

Įmonių mokumą vertinanti UAB „Creditreform Lietuva“ prognozuoja, kad  iki 2011 m. pabaigos degalų prekyba faktinėmis kainomis padidės apie 27,9 % (pernai augimas siekė + 4,3 %). Taigi bus priartėta prie 2008 m. lygio.

 

Nepaisant to, kad baiminamasi antrosios krizės bangos, automobilių prekybos ir remonto augimas per 9 šių metų mėnesius, jei lygintume su tuo pačiu 2010 m. laikotarpiu, siekė net 69 %.

 

Be to, antrąjį pusmetį didėjo vilkikų, puspriekabių ir komercinių automobilių pardavimai. Iki metų  pabaigos augimas faktinėmis kainomis turėtų sudaryti 55 %. Vis dėlto net ir esant tokiam augimui,  nebus pasiektas net 2007 m. apyvartos lygis.

 

Kol kas rinka nedžiugina

 

UAB „Transroad“ direktorius Andrius Zevertas paprašytas prisiminti praėjusių metų tą patį laikotarpį, sako, jog situacija rinkoje pasikeitusi kardinaliai. „Jeigu lygintume dabartinius veiklos rezultatus su praėjusių metų, tai pamatytume, kad piko rinkoje prieš Naujuosius metus nėra. Gabenimų kainos nukritę. Tarkime, gabenimo iš Europos į Rusiją kainos nukritę apie 700 EUR. Žinoma, visad bandome derėtis, pigiai nevežame. Keista, kad jau lapkričio vidurys, o kainos nepakilę bent jau iki tokio lygio, kaip būdavo ankstesniais metais. Panašu, kad visi šventėms ruošiasi vangiai“, – stebisi A. Zevertas.

 

Verslininkas pastebi, kad gabenimų kainos didesnės tik nepopuliarių reisų. Pavyzdžiui, į Rusijos šiaurę. „Tokių reisų nelabai kas nori – didesnės sąnaudos, rizika, šalčiai“, – kalba A. Zevertas.

 

Pašnekovui pritaria ir UAB „Hoptransa” vadovas Valdas Buivydis: „Nėra tokio gabenimų piko, kokio buvo laukiama. Šiuo metu kainos pakankamai geros, bet maži krovinių srautai. Netikiu, kad prieš Naujuosius metus rinka suaktyvės. Mūsų laukia labai sunkus periodas. Juk jei užsakymų būtų, tai jų būtų jau dabar. Po Naujųjų metų bus dar sunkiau“.

 

Egidijus Lučka, UAB „Adrem Transport“ Viduržemio jūros regiono vadovas laikosi panašios  pozicijos. Pasak specialisto, vadinamojo prieššventinio bumo tarptautinių gabenimų rinkoje nėra jau keletą metų. „Situacija kiek geresnė tiems, kurie gabena iš Europos į Rusiją. Jau keletą metų iš eilės užsakovai prekes atsiveža iki gruodžio pradžios. Prekių srautai planuojami nebe taip spontaniškai, taigi vežėjai negali diktuoti savo sąlygų“, – dėsto E. Lučka.

 

BME duomenimis, kitąmet turėtų kilti dalinių krovinių gabenimo kainos. Nors vežėjams ši organizacija nebrėžia negatyvių perspektyvų, vis dėlto teigiama, jog kitąmet bus lengviau ne gabenantiems keliais, bet jūrų transportu.

 

Išsigelbėjimas – šaldytuvas

 

Vežėjai kone vienbalsiu tvirtina, jog šiuo metu aukso amžių išgyvena gabenantys puspriekabėmis-šaldytuvais. Šiuo metu iš Pietų šalių aktyviai transportuojami vaisiai ir daržovės. „Tokių gabenimų kainos auga ne dienomis, o valandomis. Būna taip, kad kaina kyla tris kartus per dieną – ryte už gabenimą norima 5200 EUR, perpiet – 5500 EUR, o vakare jau – 5800 EUR už reisą. Tikėtina, kad toks bumas tęsis iki kovo mėnesio“, – įžvelgia UAB „Magnus Logistics“ konsultantas Andrius Korvel.

 

Iš esmės situacija tokia, kad vežėjas, o ne užsakovas diktuoja sąlygas. „Jei turi šaldytuvą Ispanijoje, tai už kiek pasakysi, už tiek ir veši. Sunkiau tiems, kurie gabena tentinėmis puspriekabėmis. Tikėtina, kad gali būti netgi bankrotų“, – apžvelgia A. Korvel.

 

Krovinius šaldytuvinėmis puspriekabėmis gabenantys vežėjai neatmeta galimybės pasibaigus gabenimų pikui įsigyti naujų automobilių.

 

Ne visi vežėjai tokius užmojus vertina palankiai. V. Buivydis mano, kad jau pasiekėme optimalų automobilių rinkoje skaičių. „Juk srautai ne tokie dideli. Pozityvių ženklų net po Naujųjų nematau, veikiausiai ta gabenimų kreivė bus gana stabili. Pernai tokiu metu skambindavo, sakydavo, kad reikia mašinų, į kainą net nežiūrėdavo“, – aiškina V. Buivydis.

 

Nors ekonominė situacija ne pati geriausia, vežėjai turi kuo džiaugtis. „Mums šiemet padeda dar ir tai, kad žiema į Europą taip ilgai neužsuka. Juk kuro sąnaudos tokiu atveju mažesnės. Tikimės, kad sausis ekonomiškai bus patrauklesnis, bet kol kas daug planuoti į priekį negalime. Susilaikome nuo plėtros. Ieškome ryšių Vokietijoje, bandome užmegzti ryšį su tiesioginiais gamintojais, analizuojame situaciją, bendraujame su potencialiais klientais. Žodžiu, pagal įdėtą triūsą ir rezultatai“, – dėsto A. Zavertas.

 

Nors tarptautinių gabenimų rinkoje ir esama negatyvių nuotaikų, vežėjai pernelyg nesibaimina – juk jie jau išgyveno ne vieną krizę. Netgi išmoko nesidžiaugti trumpalaikiais pasiekimais, tad vis dažniau vadovaujasi taisykle, kad vienkartiniai pasisekimai nerodo rinkos tendencijų. Svarbu – išlaikyti stabilumą ir kaupti apyvartines lėšas. 

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Vardas:

Analizė

Автономный грузовик без водителя на дороге в Германии

Sunkvežimis be vairuotojo pradėjo komercinius reisus Vokietijoje

Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.

2026-09-26
0
Грузовой автомобиль и контейнерный поезд на европейском маршруте

ES nori perkelti krovinius į geležinkelius. Kodėl krovinių vežimas geležinkeliais mažėja jau ketvirtus metus iš eilės

Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.

2026-09-23
0

CargoWeek: šiandien keičiasi e-TOLL, į kelią išvažiavo sunkvežimis be kabinos, o geležinkeliai krovinius veža mažiau jau ketvirtus metus iš eilės

Šiandien Lenkijoje daliai automobilių su priekabomis nebereikia mokėti kelių mokesčio: furgonas, kurio leidžiamoji maksimali masė yra 3,2 t, su 1,5 t priekaba nebepatenka į e-TOLL sistemą vien todėl, kad bendras sąstato svoris viršija 3,5 t. Dar vakar už tokią kelionę reikėjo mokėti. Dabar lemiama yra paties automobilio leidžiamoji maksimali masė. Vežėjui, kuris reguliariai važinėja su priekaba, pokytis jau mažina kelių sąskaitą.

2026-09-21
0

Lenkija ir Lietuva vykdo daugiau nei pusę ES cross-trade: kaip dvi šalys tapo visos Europos krovinių vežėjomis

Lietuviškas vilkikas pasikrauna Hamburge, išsikrauna Lione, gauna kitą užsakymą į Roterdamą, o paskui vėl važiuoja krovinio į Vokietiją. Per tą laiką į Lietuvą jis gali apskritai neužsukti. Transporto sektoriui toks darbo grafikas seniai įprastas, tačiau naujausia Eurostat statistika parodo jo mastą: 2025 m. Lenkijoje ir Lietuvoje registruoti vežėjai kartu atliko 56,7% viso ES kelių krovinių transporto cross-trade.

2026-09-17
0