CARGONEWS

Vairuotojas: neklastokite atostogų lapų – nebus bėdų

11849

Lietuvos vairuotojai ir vežėjai pastaruoju metu sunerimę – Lietuvos policija pradėjo kur kas griežčiau tikrinti darbo ir poilsio režimo pažeidimus.  Anot vairuotojų, policija rado naują „žaislą“ – kompiuterį mašinoje, kuris nurodo, kada ir su kokia transporto priemone buvo kirsta Lietuvos siena, taigi vairuotojai nebetenka galimybės apgaudinėti – pateikti suklastotų atostogų lapų.


Lietuva – ne Jungtinės Amerikos Valstijos, kur vairuotojai dirba tiek, kiek pajėgia, taigi čia privalu laikytis darbo ir poilsio režimo reikalavimų. Priminsime, kad darbo ir poilsio režimo privalo laikytis transporto priemonės, vežančios krovinius keliais ir kurių maksimali leidžiama masė kartu su priekaba ar puspriekabe viršija 3,5 t. Ne paslaptis, kad vairuotojai dažnai nukrypsta nuo vairavimo laikotarpių, o sustoję tachografo registracijos lape nenurodo priežasties dėl kurios pažeidė reglamentą.


Kontroliuojantis pareigūnas turi įvertinti, ar reglamento pažeidimas turi kokią nors pateisinamą priežastį. Tikrintojas, vadovaudamasis profesine nuožiūra, turi išnagrinėti visas aplinkybes: patikrinti, ar vairuotojas įprastai laikosi darbo ir poilsio režimo reglamento, t.y., išstudijuoti vairuotojo važiavimo įrašų istoriją.
 

Anot vairuotojų, pažeidimus tikrinantys pareigūnai įprastai nelinkę rasti pateisinamų priežasčių. Vienkartinį pažeidimą – nukrypimą nuo reglamento – galėtų pateisinti išimtinės aplinkybės, pavyzdžiui, didelis eismo įvykis kelyje, labai blogos oro sąlygos, važiavimas aplinkkeliu, vietos nebuvimas stovėjimo aikštelėje.
 

Romanas Vilčinskas, Valstybinės kelių transporto inspekcijos viršininko pavaduotojas, pateikia ne visai optimistinę statistiką: „Iš 100 Lietuvos ir užsienio vežėjų patikrintų transporto priemonių, užfiksuojami 42 pažeidimai. 23 proc. visų pažeidimų sudaro vairavimo ir poilsio režimo pažeidimai. Iš esmės – kas ketvirtas patikrintas transporto priemonės vairuotojas yra pažeidėjas“.
 

Kai įtariama, kad vairuotojas sukčiavo, naudodamas magnetą ar kitus įtaisus, įprastai tokia transporto priemonė siunčiama į tachografų dirbtuves, kur galutinai išaiškinama, kaip yra iš tikrųjų.
 

Susidūrimai su Lietuvos policija


Susisiekus su Lietuvos vairuotojų profesinės sąjungos pirmininku Ramūnu Narbutu, šis patvirtino, kad vairuotojai informavo apie tai, jog Lietuvos policija pastaruoju metu itin griežtai kontroliuoja darbo ir poilsio režimo pažeidimus. „Vairuotojai pranešė, kad policija kompiuteriuose stebi, kada kirsta siena. Anot profesinės sąjungos narių, kol kas policininkai savo sistemoje negali matyti tik, kada kirsta Latvijos, Rusijos, Lenkijos ir Baltarusijos siena“, – pasakoja R. Narbutas.


Nenorėjęs prisistatyti vairuotojas (aut. pastaba – redakcijai vairuotojo duomenys žinomi) cargonews.lt informuoja, kad kol kas su Lietuvos policija įmanoma susitarti „neformaliai“: „Tai atsieina maždaug 200 Lt. Oficialiai mokėti kol kas nesiūlė. Vienintelė priemonė šioje situacijoje – nepažeisti reglamento, neklastoti atostoginių lapų. Žinoma, Lietuvos sąlygomis tai nelabai realu. Kad ir kaip būtų nepatenkinti mūsų darbdaviai, mes irgi žmonės, todėl turime pailsėti“.
 

Vairuotojas Antanas taip pat sako, jog Lietuvos policija dirba aktyviau: „Seniau jie nelabai ką suprato apie „šaibas“ (aut. pastaba – analoginis tachografas), o dabar, matyt, kokius kursus baigė, kad taip „kabinėtis“ pradėjo, ypač prie sienų“.
 

Vairuotojai pabrėžia, kad policija aktyvesnė pasieniuose, todėl šalies viduje vis dar gudraujama senuoju būdu – pavažiuojama kelias valandas ir išmetama pro langą analoginio tachografo kortelė, paskui įdedama kita.


Rimtai tikrina ir latviai
 

R. Narbutas akcentuoja, kad darbo ir poilsio režimo pažeidimams daug dėmesio šiuo metu skiria ir latviai. „Neseniai nubaudė vairuotoją prie Baltarusijos-Latvijos sienos, kuris, laukdamas eilėje, naudojo neleistinas priemones. Sakė, kad pavyksta „susitarti“ už maždaug 100 EUR. Girdėjau ir tokių nuomonių, kad jei latviai nenustato darbo ir poilsio režimo pažeidimų, tuomet vis tiek kažkur „kabliukų“ randa – pavyzdžiui, kad dvišaliame leidime prekių svoris įrašytas ne į tą grafą“, – informuoja R. Narbutas.


Vis dėlto lietuvius kaip ir seniau, taip ir dabar, griežčiausiai „krečia“ Lenkijos kontroliuojančių institucijų pareigūnai.
 

„Baltarusiai ypač aktyviai tikrina grįžtant į Lietuvą. Skiria baudas nuo 150 dolerių, tačiau galima išsisukti neoficialiai, tačiau pinigėlius – 10 dolerių – tokiu atveju reikia dėti iškart į  pasą“, – atskleidžia vairuotojas Andrius.


Vairuotojų profesinėje sąjungoje sklando gandas, kad Baltarusijos transportininkai neseniai nubaudė vairuotoją 8000 EUR bauda už darbo ir poilsio laiko pažeidimus, padarytus ES šalių teritorijoje.
 

Labai panaši situacija ir Rusijoje. Čia vairuotojai irgi dažniausiai išsisuka, sumokėdami pareigūnams neoficialiai. „Rusijos transportininkai ima 3 tūkst. rublių, muitinėje – apie 1000 rublių. Dažniausiai baudas mokame iš savo kišenės. Aš rekomenduočiau nepažeidinėti darbo ir poilsio režimo. Kai pildomas atostogų lapas, rašykite teisybę. Juk patys dedame ant tų lapų parašus, vadinasi, sutinkame su dėstomais faktais. Kam rizikuoti?“, – klausia ne kartą nukentėjęs vairuotojas Algirdas.
 

Vežėjų ir vairuotojų santykiai su kontroliuojančiomis institucijomis nuolat buvo įtempti, sugriežtinti tikrinimai – tik dar vienas etapas transporto įmonių gyvenime. Nuo įmonių vadovų ir pačių vairuotojų sąmoningumo priklauso, kiek dar „maitinsime“ kontroliuojančių institucijų pareigūnus sunkiai uždirbtais pinigais.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Vardas:

Analizė

Автономный грузовик без водителя на дороге в Германии

Sunkvežimis be vairuotojo pradėjo komercinius reisus Vokietijoje

Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.

2026-09-26
0
Грузовой автомобиль и контейнерный поезд на европейском маршруте

ES nori perkelti krovinius į geležinkelius. Kodėl krovinių vežimas geležinkeliais mažėja jau ketvirtus metus iš eilės

Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.

2026-09-23
0

CargoWeek: šiandien keičiasi e-TOLL, į kelią išvažiavo sunkvežimis be kabinos, o geležinkeliai krovinius veža mažiau jau ketvirtus metus iš eilės

Šiandien Lenkijoje daliai automobilių su priekabomis nebereikia mokėti kelių mokesčio: furgonas, kurio leidžiamoji maksimali masė yra 3,2 t, su 1,5 t priekaba nebepatenka į e-TOLL sistemą vien todėl, kad bendras sąstato svoris viršija 3,5 t. Dar vakar už tokią kelionę reikėjo mokėti. Dabar lemiama yra paties automobilio leidžiamoji maksimali masė. Vežėjui, kuris reguliariai važinėja su priekaba, pokytis jau mažina kelių sąskaitą.

2026-09-21
0

Lenkija ir Lietuva vykdo daugiau nei pusę ES cross-trade: kaip dvi šalys tapo visos Europos krovinių vežėjomis

Lietuviškas vilkikas pasikrauna Hamburge, išsikrauna Lione, gauna kitą užsakymą į Roterdamą, o paskui vėl važiuoja krovinio į Vokietiją. Per tą laiką į Lietuvą jis gali apskritai neužsukti. Transporto sektoriui toks darbo grafikas seniai įprastas, tačiau naujausia Eurostat statistika parodo jo mastą: 2025 m. Lenkijoje ir Lietuvoje registruoti vežėjai kartu atliko 56,7% viso ES kelių krovinių transporto cross-trade.

2026-09-17
0