CARGONEWS

Vežėjai inovacijoms versle pinigų dar neturi (II dalis)

12482

Konteinerių terminalai investuoja

Konteinerių terminalai ir laivybos linijos yra bene sėkmingiausiai veikiančios logistikos kompanijos pastarąjį dešimtmetį. Kad suvaldytų spartaus augimo procesus, šios kompanijos turėjo investuoti ne tik į techniką, bet ir į IT sistemas.

„Konteinerių terminalai ir laivybos linijos turi pažangiausias IT sistemas. Didžiausi mūsų klientai yra konteinerių terminalai Klaipėdoje, Rygoje ir Taline. Taip pat daug dirbame su gamybos įmonėmis. Gamybos logistikoje diegiame radijo dažnio identifikavimo (RFID) sistemą“, – sako UAB „Autepra“ direktorius Tomas Girdzevičius.

RFID sistema leidžia nuskaityti žymę iš 3–5 m atstumo. „Šiuo atveju visos pažymėtos paletės, judančios pro RFID vartus, yra identifikuojamos automatiškai. Pagal vartų paskirtį jos perkeliamos į sandėlį, į vilkiką ar dar kitur.

RFID technologija leidžia sumažinti klaidos tikimybę iki minimumo, pagreitinti logistikos ir gamybos procesus“, – aiškina T. Girdzevičius.

Pašnekovas nepaneigia, kad ir konteinerių terminalai, ir laivybos linijos dar turi erdvės tobulėti – patekimas į teritoriją dar ne visur pakankamai optimizuotas. „Popieriniais dokumentais pagrįstas leidimų sistemas keičia elektroniniai dokumentai, išankstinės registracijos sistemos, automatinės automobilių, konteinerių identifikavimo sistemos, paremtos optiniu simbolių atpažinimu (OCR).
Netolimos ateities kryptys yra dvi – jokių popierinių dokumentų (aut. pastaba – elektroninis duomenų perdavimas, sąsajos tarp sistemų), automatinis kiekvieno objekto identifikavimas (aut. pastaba – RFID, OCR sistemos)“,  – apibendrina bendrovės „Autepra“ vadovas.

Sandėlio valdymo sistemos

Tarptautinės kompanijos dažniausiai naudojasi korporatyviniais sprendimais, taigi IT bendrovės ne visada turi plačią nišą realizuoti savo produktams.

Profesionalios sandėlio valdymo sistemos kartu su periferine įranga kaina gali siekti 1 mln. Lt. Elektroninės vartų kontrolės sistemos kaina gali svyruoti nuo 30 tūkst. Lt iki 1,5 mln. Lt.

Sandėlio vartų pralaidumo padidinimas bene didžiausias galvos skausmas verslo atstovams: „2009 m. pabaigoje Rygos konteinerių terminale įdiegėme vartų kontrolės sistemą. Prieš tai atvykdavo 500 automobilių ir susidarydavo nemažos eilės. 2010-aisiais automobilių skaičius padidėjo iki 700, dirbo mažiau vartų operatorių nei 2009 m., bet eilių nebuvo.

Elektroninė vartų sistema taip pat leidžia nustatyti konteinerių defektus – padaromos aukštos kokybės atvykstančių konteinerių nuotraukos. Išvengiama draudiminių ginčų, kas apgadino konteinerį – terminalas turi įrodymą, koks konteineris atvyko ir koks išvyko“, – IT sprendimų taikymo logistikoje privalumus vardija T. Girdzevičius.

Logistikos procesus optimizuojantys UAB „Equinox Europe“ atstovai sako, kad netgi krizės metu nebuvo nustota diegti inovatyvių sandėlio valdymo sistemų: „Sunkmečiu daugiau dėmesio skirta atsargoms optimizuoti, prekių ir produktų apsaugai. Atsižvelgdami į nelengvas verslo sąlygas, rinkai pasiūlėme naują produktą – sandėlio  videostebėjimo sistemą, apjungtą su sandėlio valdymo sistema. Sandėlio valdymo sistemoje labai paprastai ir greitai galima pamatyti įvykių,  susijusių su tam tikra palete, preke, dėže ar darbuotoju, vaizdo įrašą. Vis aktualesni tampa RFID technologija paremti sprendimai – procesų efektyvumui didinti, vagysčių prevencijai“, –  sako UAB „Equinox Europe“ direktorė Rasa Beskajevienė.

Pašnekovė pastebi, kad pirmieji iš krizės duobės pakilo eksportuojantys gamintojai. Jaučiamas atsigavimas ir tarp logistikos paslaugas teikiančių įmonių, kurios ypač glaudžiai susijusios su transporto sektoriumi.

Rinkos atsigavimui pasirengė

„Įmonės nemažai investavo į naujas sandėlių, terminalų, krovinių valdymo sprendimus, kad dabar, atsigaunant rinkai, galėtų pasiūlyti kokybiškas ir kainos požiūriu efektyvias paslaugas. Šiuo metu gauname nemažai paklausimų dėl logistikos sprendimų“, – pasakoja bendrovės „Equinox Europe“ atstovė R. Beskajevienė.

Anot „Equinox Europe“ atstovų, galimi ir daliniai sprendimai – tik tam tikros operacijos sandėlyje, pavyzdžiui, surinkimui ar krovimui optimizuoti. „Tokie sprendimai įperkami ir už kelias dešimtis tūkstančių litų.

Automatizuoti sprendimai su automatinėmis konvejerinėmis sistemomis, kranais paletėms ir dėžėms, automatiniais prekių paskirstymo įrenginiais gali kainuoti nuo 3 000 000 EUR iki 7 000 000 EUR.

Baltijos šalyse tokius sprendimus galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų, o Rusijoje, Amerikoje ir kitose didelėse rinkose, jie  dažni“, –  pristato R. Beskajevienė.

 Priklauso nuo poreikių

Sandėlio valdymo sistemos pasirinkimas priklauso nuo konkretaus kliento poreikių: prekybos įmonei svarbus greitas ir tikslus užsakymo surinkimas,  gamintojui svarbiau aiškus procesas, tvarka, produktų ir veiksmų atsekamumas, rankinio duomenų suvedimo minimizavimas.

Įmonei, teikiančiai logistikos paslaugas, ekspeditoriui svarbus informacijos atsekamumas pagal krovinį, gabenimo užsakymą, paslaugų apskaita, integracija su transporto planavimo ir valdymo sistemomis.

„Bendras visų mūsų įdiegtų sistemų požymis – realus laikas. Informacija gaunama, apdorojama, perduodama konkrečiam darbuotojui, klaidos registruojamas einamuoju momentu“, – vardija R. Beskajevienė. Paklausta, kokios priemonės užtikrina tokį operatyvų duomenų valdymą, „Equinox Europe“ atstovė teigia, jog tai užtikrinančios technologijos  ir priemonės labai įvairios – brūkšniniai kodai, RFID, balsas, šviesos indikatoriai, robotizuotos sistemos.

Ekspertų teigimu, įdiegus sandėlio valdymo sistemą, užsakymų surinkimo greitis, priklausomai nuo įmonės veiklos ir produktų specifikos, padidėja 15–50 %, kitų sandėlio operacijų –  5–20 %.
Be to, išnyksta rankinio duomenų suvedimo poreikis, eliminuojama suvedimo metu atsirandančių klaidų tikimybė. Pasak specialistų, užsakymų eilučių, surinktų be klaidų, dalis sudaro 99,5–99,8 %.
„Taip pat atsiranda darbuotojų veiksmų ir produktų, jų partijų serijinių numerių, galiojimo laikų  atsekamumas, užtikrinami  FEFO/FIFO (aut. pastaba – priekių judėjimo) principai“, – sandėlio valdymo sistemų privalumus vardija „Equinox Europe“ atstovė.

Tokių sistemų atsipirkimo laikotarpis priklauso nuo įmonės veiklos specifikos, dydžio. Logistikos paslaugas teikiančioje ar prekybos įmonėje sandėlio valdymo sistema atsiperka per 6–12 mėn., gamybos įmonėse – per 12–24 mėn.

Tikėtina, kad išbridę iš krizės, transporto srities specialistai skirs dar daugiau dėmesio inovacijoms, kurios prisideda prie konkurencingumo didinimo, gerokai pagreitina procesų atlikimo laiką, o svarbiausia – padeda sutaupyti.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Vardas:

Analizė

Автономный грузовик без водителя на дороге в Германии

Sunkvežimis be vairuotojo pradėjo komercinius reisus Vokietijoje

Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.

2026-09-26
0
Грузовой автомобиль и контейнерный поезд на европейском маршруте

ES nori perkelti krovinius į geležinkelius. Kodėl krovinių vežimas geležinkeliais mažėja jau ketvirtus metus iš eilės

Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.

2026-09-23
0

CargoWeek: šiandien keičiasi e-TOLL, į kelią išvažiavo sunkvežimis be kabinos, o geležinkeliai krovinius veža mažiau jau ketvirtus metus iš eilės

Šiandien Lenkijoje daliai automobilių su priekabomis nebereikia mokėti kelių mokesčio: furgonas, kurio leidžiamoji maksimali masė yra 3,2 t, su 1,5 t priekaba nebepatenka į e-TOLL sistemą vien todėl, kad bendras sąstato svoris viršija 3,5 t. Dar vakar už tokią kelionę reikėjo mokėti. Dabar lemiama yra paties automobilio leidžiamoji maksimali masė. Vežėjui, kuris reguliariai važinėja su priekaba, pokytis jau mažina kelių sąskaitą.

2026-09-21
0

Lenkija ir Lietuva vykdo daugiau nei pusę ES cross-trade: kaip dvi šalys tapo visos Europos krovinių vežėjomis

Lietuviškas vilkikas pasikrauna Hamburge, išsikrauna Lione, gauna kitą užsakymą į Roterdamą, o paskui vėl važiuoja krovinio į Vokietiją. Per tą laiką į Lietuvą jis gali apskritai neužsukti. Transporto sektoriui toks darbo grafikas seniai įprastas, tačiau naujausia Eurostat statistika parodo jo mastą: 2025 m. Lenkijoje ir Lietuvoje registruoti vežėjai kartu atliko 56,7% viso ES kelių krovinių transporto cross-trade.

2026-09-17
0