Kroviniai – bėgiais (1 dalis)

 

Naujausios technologijos

Statistika rodo, kad pastaruoju metu vis labiau populiarėja kombinuotas krovinių vežimas. Vis daugiau logistikos kompanijų siūlo krovinio gabenimo „nuo durų iki durų“ paslaugas: prireikus pasitelkiamas oro, jūrų, geležinkelio, kelių transportas. Bet kuriuo atveju pasirenkamas pigesnis bei klientui patogesnis variantas. Geležinkeliui prioritetas teikiamas tuomet, kai krovinys gabenamas vidutiniais bei ilgais atstumais.

Pastaruoju metu atsiranda naujos technologijos, leidžiančios sujungti skirtingas transporto rūšis. Štai prancūzų kompanija „Lohr“ pasiūlė itin modernią technologiją vilkikų puspriekabėms ant geležinkelio sąstatų pakrauti. Traukinio sąstatas sudarytas iš platformų, kurios pasisuka įstrižai link abipus išdėstytų privažiavimo rampų. Vilkikas užtempia ant platformos puspriekabę, tuomet ją atkabina ir nuvažiuoja savais keliais, o puspriekabė, pritvirtinta prie platformos, gabenama iki paskirties vietos. Ten ji tokiu pat principu prikabinama prie kito vilkiko ir keliauja toliau. Ši technologija jau veikia maždaug tūkstančio kilometrų ruože tarp Prancūzijos ir Liuksemburgo. Kasdien nuo perpildytos magistralės ant geležinkelio bėgių čia vidutiniškai perkeliami 45 sunkvežimiai – taip sumažėjo transporto spūstys, oro tarša bei triukšmas.

Teigiama, kad šis naujoviškas krovinių gabenimo metodas taupo transporto kompanijų laiką, kroviniai traukiniu galutinį tikslą pasiekia greičiau, vairuotojams nereikia laikytis darbo ir poilsio režimo. Taip pat reikia mažiau aptarnaujančio personalo, pailgėja puspriekabių tarnavimo laikas. Tačiau norint įdiegti šią sistemą, būtina pertvarkyti geležinkelio stočių infrastruktūrą, o tai nepigiai kainuoja.

Naujausi projektai Lietuvoje

Prieš keletą metų ir Lietuvoje atsirado daugiau galimybių krovinius geležinkeliu gabenti reguliariais maršrutais:  pradėjo kursuoti du konteineriniai traukiniai. 2003-iaisiais startavęs „Vikingas“, vežantis konteinerius bei puspriekabes ir autotraukinius – bendras Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos geležinkelių, uosto krovos kompanijų ir Klaipėdos, Iljičiovsko bei Odesos uostų projektas. Juo iš Skandinavijos bei Vakarų Europos šalių iki šiol gabenami kroviniai jūrų transportu į Klaipėdos uostą, taip pat per Mukrano–Klaipėdos perkėlą, po to vežami toliau į Ukrainą, Baltarusiją, Artimuosius Rytus, į Kaukazą – per Iljičiovsko bei Odesos uostus ir atgal. Šio traukinio privalumai vežant užsienio prekybos bei tranzitinius krovinius – sutaupytas laikas (nuo Odesos iki Klaipėdos traukinys nuvažiuoja per 48 valandas, trumpos muitinės procedūros) bei kaina (transportavimo tarifai gerokai mažesni nei vežant prekes automobilių transportu).

2005-aisiais į pirmąjį reisą išvažiavo ir konteinerinis traukinys „Merkurijus“. Tai buvo tarptautinis Lietuvos, Rusijos ir Baltarusijos geležinkelių projektas, kurio tikslas – pritraukti didesnius konteinerių srautus į Klaipėdos ir Kaliningrado uostus. Pakrauti ir tušti 20, 40, taip pat 45 pėdų universalieji ir specializuotieji konteineriai buvo vežami maršrutu Klaipėda/Kaliningradas–Minskas–Maskva ir atgaline kryptimi. Šio traukinio privalumai analogiški „Vikingui“: sparta (krovinys tikslą pasiekdavo per dvi dienas; automobilių transportu tam pačiam maršrutui įveikti prireiktų 4–6 dienų), paprastesnės muitų procedūros bei mažesnė kaina.

Pagreitinti bei supaprastinti krovinių gabenimą turėjo ir 2009 metų kovo 3 dieną pasirašyta sutartis tarp AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir UAB „Intermodal Container Service“ dėl reguliaraus konteinerinio traukinio Klaipėda (Draugystės geležinkelio stotis)–Vilnius (Panerių geležinkelio stotis)–Klaipėda (Draugystės geležinkelio stotis) maršruto. AB „Lietuvos geležinkeliai“ tuomet įsipareigojo iš dešimties vagonų sudarytu traukiniu vežti konteinerius reguliariu grafiku bei pagal poreikį skirti daugiau vagonų. Iki šios dienos AB „Lietuvos geležinkeliai“ šiuo traukiniu atliko penkis reisus, vežė 51 konteinerį su kroviniais.

Idėjų gyvybingumas

Praėjusiais metais užklupusi finansinė krizė neaplenkė ir krovinių vežimo geležinkelio transportu: per 2009 m. AB „Lietuvos geležinkeliai" vežė 42,7 mln. tonų krovinių, tai 22,4 proc. mažiau nei 2008 m. Palyginti su 2008 m., tarptautinis krovinių vežimas 2009 m. sumažėjo 24,9 proc. ir sudarė 29,7 mln. tonų, vidaus vežimas sumažėjo 15,9 proc. ir sudarė 12,9 mln. tonų. Nutarėme pasidomėti: kaip gyvuoja dar neseniai triukšmingai startavę „Vikingo“ bei „Merkurijaus“ projektai?

Liūdniausias likimas ištiko „Merkurijų“ – šis projektas nutrauktas, konteineriniai traukiniai jame numatytu maršrutu nebevažinėja.

Veiklos pradžia projektui nežadėjo nieko blogo: 2005-aisiais „Merkurijumi“ iš Klaipėdos ir Kaliningrado uostų buvo vežta 1457 vagonų ir konteinerių, per 2006 m. – 768 vagonų ir konteinerių. Nuo 2006m. balandžio mėn. dėl nepakankamai konkurencingų tarifinių sąlygų kroviniai traukiniu „Merkurijus“ nebevežami.

„Pagrindinės priežastys, kodėl „Merkurijus“ nebevažiuoja, yra ta, kad Rusijos ir Baltarusijos geležinkeliai netaikė šiam traukiniui papildomų nuolaidų. Be to, muitinės, terminalų, išvežiojimo paslaugų lygis paskirstymo stotyje Kuncevo-2 Maskvoje buvo nepakankamas“, – kalbėjo  AB "Lietuvos geležinkeliai" Krovinių vežimo direkcijos direktoriaus pavaduotojas komercijai Tomas Keršis.
Susisiekimo ministerijos duomenimis, Rusijos, Baltarusijos teritorijomis šiuo metu kroviniai geležinkeliu vežami taikant įprastinius įkainius (be papildomų nuolaidų), o „Lietuvos geležinkeliai“ kroviniams, vežamiems per Klaipėdos jūrų uostą traukinio „Merkurijus“ sąstate, taiko 10 proc. mažesnius įkainius. Atnaujinti konteinerinio traukinio „Merkurijus“ kursavimo neplanuojama, tad apie šio projekto egzistavimą, ko gero, derėtų pamiršti visiems laikams…

„Vikingo“ projektą lydėjo kur kas didesnė sėkmė: 2009 metai traukinio istorijoje liks kaip vieni iš sėkmingiausių – vežta 39,5 tūkst. TEU konteinerių, t. y. 16,2 proc. daugiau negu 2008 m. Ypač sėkmingas buvo ketvirtasis ketvirtis ir gruodžio mėnuo, kai vežta atitinkamai 13 457 TEU ir 5.469 TEU – absoliučiai daugiausia konteinerių per visą projekto gyvavimo istoriją.

Pagrindinė „Vikingo“ sėkmės priežastis – gerokai išaugę Minsko traktorių gamyklos vežimai Klaipėdos uosto kryptimi. Baltarusiams ypač patogu eksportui naudoti „Vikingą“. Galima tikėtis, kad ir 2010 metais Minsko traktorių gamykla bus viena iš didžiausių „Vikingo“ paslaugų pirkėjų. Šiemet prie „Vikingo“ maršruto ketinama pasiūlyti prisijungti Latvijos bei Estijos geležinkelių bendrovėms. Pasak T. Keršio, krovinių vežimas konteineriuose dėl savo universalumo tampa pagrindine krovinių vežimo paslaugų plėtros kryptimi, todėl jam yra skiriamas ypatingas dėmesys.

Prie „Vikingo“ projekto populiarumo prisidėjo ir tai, kad „Vikingo“ maršrutas, kurio ilgis – 1734 km – įveikiamas per 52 valandas, o traukinio patikrinimas išvykstant ir atvykstant Europos pasienio stotyje užtrunka vos 30 minučių. Susisiekimo ministerijos Vandens ir geležinkelių transporto departamento Geležinkelių transporto skyriaus vedėjo pavaduotojos Linos Jasinskienės teigimu, tokios spartos pavyko pasiekti sėkmingai bendradarbiaujant su muitinės ir pasienio įstaigomis bei įdiegus pažangias informacines sistemas.

Pasak L. Jasinskienės, konteinerinis traukinys sulaukia vis didesnio tarptautinio pripažinimo: šis Lietuvos, Baltarusijos ir Ukrainos geležinkelių kompanijų bendras projektas 2008 metais Europos Komisijos pripažintas gerosios praktikos pavyzdžiu. Šiemet Europos intermodalinio transporto asociacija „Vikingui“ skyrė apdovanojimą nominacijoje „Geriausias intermodalinis projektas“.   

 

 ***Bus tęsinys…***

 

 

 

Traukiniu „Vikingas“ vežta konteinerių (2005–2009 m.)

 

 

Komentarai 3

Олег 2010-04-21 16:40

2004-2005 m. teko "garbė" važiuoti su "Vikingu" iš Kijevo į Vilnių. Tuomet šis projektas dar tik startavo ir Ukrainos Transporto ministerija skatino pionierius deficitiniais leidimais (trišaliais Rusijos, Italijos). Važiavau tris kartus, rezultatas: suplėšytos dvi pakabos pagalvės, apdraskyta kabina, išplėštas liukas, pavogta magnetola ir radijo stotis. Bylinėtis nėra prasmės!!! Nemanau, kad nuo to laiko situacija kardinaliai pasikeitė, tave tarpe ir Ukrainoje!!!

Rimvydas Batalauskas 2010-04-08 19:10

Na vat, vsigi sukontaktavau su LG ir visai malonus zmogus susisieke su manimi Lauksiu atsakymo kiek kainuos pora kroviniu pravesim pasidalinsiu savo patirtimi :) Planas chuliganas - Uzvarome vilkika su puspriekabe ant platformos ir Vilniuje paneriu 56 ji nusieme ismuitinam.

Rimvydas Batalauskas 2010-03-29 17:48

Gaila, kad neparasete kokius kryziaus kelius reikianueiti norint i ta Vikinga pakrauti konteinerius. Teko keleta kartu bendrauti su LG vadybininkais del vikingo butent, tai zodziu pervezimo kaina, galimybes etc suzinot nelabai pavyko nei zodziu nei rastu paklausus. Tai kaip ir visada i malaizija teko siust per odesa. Zodziu tobuleti yra kur.

Parašyti komentarą

Jūsų komentaras

Vardas:

Komentaras