CARGONEWS

Logistikos terminalų kainų pokyčiai neišvengiami?

sandeliai

Neseniai vykusiose Lietuvos ir Rusijos derybose dėl trišalių ir dvišalių leidimų kvotos buvo pasiektas svarbus susitarimas Lietuvos vežėjams. Susitarta dėl tikslaus dvišalio leidimo traktavimo, kuris turėtų palengvinti Lietuvos vežėjų darbą. Nuo šio pyrago savo dalį atsirieks ir Lietuvos terminalai.

Pagal naująją tvarką į Lietuvos uostus jūra atvykę arba terminaluose į vilkikus pakrauti kroviniai nuo šiol bus gabenami su dvišaliais leidimais. Tai reiškia, kad turėtų išaugti Lietuvos terminalų teikiamų paslaugų paklausa. Čia atvykę kroviniai galės būti kraunami į vilkikus ir siunčiami į Rusiją nesibaiminant, kad pasienyje bus pareikalauta trišalio leidimo. Iš esmės vežėjams gabenantiems prekes iš Europos į Rusiją ir neturintiems trišalių leidimų tereikia atsivežti krovinį į Lietuvą, jį iškrauti terminale ir perkrauti į kitą transporto priemonę. Visa tai turi atsispindėti krovinio dokumentuose. Taigi, atrodo, kad logistikos terminalų paslaugų paklausos ir įkainių padidėjimas yra neišvengiamas, bet ką apie tai mano šio verslo profesionalai.

Ar daugės logistikos terminalų?

Sakoma, paklausa iššaukia pasiūlą, todėl pasidomėjome, ar paprastesnis leidimų traktavimas gali iššaukti didesnę sandėlių ir terminalų paklausą Lietuvoje. Tarptautinės kompanijos UAB „Schenker” vykdančiojo direktoriaus Edmundo Daukanto nuomone, naujas leidimų traktavimas neturės didelio poveikio sandėlių ir terminalų verslui. „Bet kokie susitarimai su Rusija nėra ilgalaikiai ir vien remtis jais yra pakankamai rizikinga. Rusija – tai tokia šalis, kuri sunkiai prognozuojama.“ – sakė E. Daukantas. Jo teigimu, UAB „Schenker” yra amžinai auganti įmonė, todėl jos plėtra planuojama nuolat, nepriklausomai nuo vežėjų susitarimų Rusijoje. Šiai pozicijai pritarė ir UAB „Rhenus Svoris“ generalinis direktorius Arūnas Bertašius, kurio vadovaujamos įmonės sandėlių tik dėl derybų Rusijoje padaugėti taip pat neturėtų. „Apie plėtrą mes visada galvojame. Mes ruošiamės atidaryti naują sandėlį maždaug 2014 m., o sprendimas dėl leidimų traktavimo mūsų plėtros planų neįtakoja. Kalbant apie leidimų traktavimą, manau, buvo grįžta prie normalios tvarkos ir bet koks palengvinimas darbe su Rusija gerina ir mūsų verslo situaciją,“ – situaciją apibendrino A. Bertašius.

Lietuvos nacionalinės ekspeditorių ir logistų asociacijos „Lineka“ vadovas Tautginas Sankauskas džiaugėsi nauja leidimų traktavimo tvarka sakydamas, kad dėl šio sprendimas išloš visi: tiek logistai, tiek vežėjai, tačiau sprendimas bus naudingiausias Rusijos krovinių gavėjams. Apibendrindamas T. Sankauskas paminėjo, kad viskas pasisuko gerąja linkme ir logistikos verslui atsivers naujos galimybės, o rinkos dalyviams beliks jomis pasinaudoti.

Kainos gali kilti, tačiau ne dėl leidimų

Iškilusi paslaugų paklausa neretai koreguoja prekių ir paslaugų kainas. Ar nenutiks taip, kad po derybų Maskvoje, išaugs sandėliavimo ir terminalų paslaugų kainos? A. Bertašius atskleidė, kad kainos augti gali, tačiau joms įtaką gali turėti ne derybų sprendimai, o kiti faktoriai. „Sandėliavimo paslaugų kainas labiausiai įtakoja užimtumas. Kadangi šiandien Lietuvos sandėliai artėja prie maksimalaus užimtumo, tai kainos po truputėlį gali augti. Nežinome, kiek tas paslaugų poreikio augimas tęsis, todėl negalime prognozuoti ir tikslaus kainų augimo,“ – pasakojo UAB „Rhenus Svoris“ vadovas. Anot jo, jei paklausa toliau augs tokiu greičiu, brangesnės sandėliavimo paslaugos gali būti jau po metų.

E. Daukantas kainodaros situacija vertino per konkurencingumo prizmę. Anot jo, šiuo metu Lietuva gali tapti patrauklesnė konkuruojančių šalių atžvilgiu, o kainų augimas tą patrauklumą iš karto numažintų. „Vargu ar mūsų verslo specialistai rizikuotų didinti kainas, vien dėl to, kad jiems paprasčiau su vežėjų leidimais Rusijos kryptimi,“ – sakė E. Daukantas.

Kita medalio pusė

Jau ne pirmus metus Rusija propaguoja savo šalies vežėjus. Vienos priemonės būna efektyvesnės, kitos ne tokios naudingos jų vežėjams, tačiau visas tas kliūtis užsienio vežėjai sugeba įveikti ir toliau sėkmingai dirba Rusijos rinkoje.

Supaprastinus krovinių judėjimą į Rusiją ir padidinus dvišalių leidimų naudojimą, ateityje gali nutikti taip, kad trišalių leidimų vežėjai beveik nenaudos arba bent jau neišnaudos jiems suteiktos kvotos. Visi yra įpratę šiuos leidimus saugoti kaip savo akį, nes tai yra garantuotas bilietas į Rusijos teritoriją.

Ar nenutiks taip, kad begalinis jų saugojimas atsigręš prieš užsienio vežėjus? Lietuva su Rusija susitarė dėl leidimų trims metams į priekį. Galbūt per tuos ateinančius metus rusai įsileis visus Lietuvos vežėjų krovinius su dvišaliais leidimais, o trišaliai liks nepanaudoti, tuomet tai būtų stiprus argumentas mažinti jų išduodama kiekį Lietuvai. O sumažinus ar išvis panaikinus trišalius leidimus vėl bus galima grįžti prie senosios dvišalių leidimų traktavimo praktikos kuomet aišku tiek, kad niekas neaišku ir taip žlugdyti Lietuvos vežėjų verslą uždarius Rusijos rinkos duris.

Komentarai

Bronislavas Geleziunas 2012-09-24 17:00

ruri pigti o ne brangti kokmi logika brangimui


Jūsų komentaras

Vardas:

Analizė

Автономный грузовик без водителя на дороге в Германии

Sunkvežimis be vairuotojo pradėjo komercinius reisus Vokietijoje

Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.

2026-09-26
0
Грузовой автомобиль и контейнерный поезд на европейском маршруте

ES nori perkelti krovinius į geležinkelius. Kodėl krovinių vežimas geležinkeliais mažėja jau ketvirtus metus iš eilės

Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.

2026-09-23
0

CargoWeek: šiandien keičiasi e-TOLL, į kelią išvažiavo sunkvežimis be kabinos, o geležinkeliai krovinius veža mažiau jau ketvirtus metus iš eilės

Šiandien Lenkijoje daliai automobilių su priekabomis nebereikia mokėti kelių mokesčio: furgonas, kurio leidžiamoji maksimali masė yra 3,2 t, su 1,5 t priekaba nebepatenka į e-TOLL sistemą vien todėl, kad bendras sąstato svoris viršija 3,5 t. Dar vakar už tokią kelionę reikėjo mokėti. Dabar lemiama yra paties automobilio leidžiamoji maksimali masė. Vežėjui, kuris reguliariai važinėja su priekaba, pokytis jau mažina kelių sąskaitą.

2026-09-21
0

Lenkija ir Lietuva vykdo daugiau nei pusę ES cross-trade: kaip dvi šalys tapo visos Europos krovinių vežėjomis

Lietuviškas vilkikas pasikrauna Hamburge, išsikrauna Lione, gauna kitą užsakymą į Roterdamą, o paskui vėl važiuoja krovinio į Vokietiją. Per tą laiką į Lietuvą jis gali apskritai neužsukti. Transporto sektoriui toks darbo grafikas seniai įprastas, tačiau naujausia Eurostat statistika parodo jo mastą: 2025 m. Lenkijoje ir Lietuvoje registruoti vežėjai kartu atliko 56,7% viso ES kelių krovinių transporto cross-trade.

2026-09-17
0