Darbas su Rusija: žalia šviesa, bet keliai duobėti

Muitų sąjungos sukūrimas ir Rusijos stojimas į Pasaulinę prekybos organizaciją (PPO) buvo veiksniai, kurie turėjo palengvinti Lietuvos verslininkų darbą su Rytų rinkomis. Rytų kaimynai deklaruoja, kad taip ir įvyko, o kaip šią situaciją vertina Lietuvos vežėjų ir logistikos atstovai.

Muitų sąjunga – prekės juda greičiau, bet…

Prabėgo jau keletas metų nuo tada kai pradėjo funkcionuoti Muitų sąjunga. Krovinių judėjimą paspartino išnykusi pasienio patikra važiuojant iš vienos Muitų sąjungos valstybės į kitą, tačiau pati sąjunga buvo įkurta ne tam. Verslas tikėjosi, kad sumažės administracinė našta, pagreitės įvairios procedūros, bus galima lengviau bendrauti su valstybinėmis institucijomis.

Vertindamas muitų sąjungą, „Linavos“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius ją iš esmės vertina teigiamai: „Kai Muitų sąjunga pradėjo funkcionuoti, srautai padidėjo, nors jie buvo labiau susiję su tų šalių ekonomikos pagyvėjimu. Vežėjams sumažėjo sienų ir patikrų skaičius.“

Tačiau „Linavos prezidento nuomone, yra ir kitų niuansų – „Baltarusija ir Kazachstanas turėjo tam tikrom prekių grupėm pakelti muitų mokesčius, kad sulygintų su Rusijos. Dėl to nukrito eksportas į šias valstybes iš Europos sąjungos ir Lietuvos. Ypač Kazachstano verslo grupės nepatenkintos „pritemptais“ muitais prie Rusijos lygio. Tai sumažino importo į šias šalis galimybes. Kita problema – kabotažas. Vežimai tarp Muitų sąjungos valstybių, jų nuomone, yra kabotažas, mūsų nuomone, tai neteisingas traktavimas.“

Panašios nuomonės apie Muitų sąjungos veiklą ir UAB „Arijus“ Rinkodaros ir plėtros direktorius Egidijus Ramonas: „Susijungimas į vieną muitų zoną atnešė tiek teigiamų, tiek neigiamų aspektų. Iš neigiamų paminėtina, kad dalis klientų, kurie dirbo ir su Rusija, ir su Kazachstanu, išėjo dirbti vien tik su Rusija, taigi mes juos praradome. Iš kitos pusės palengvėjo pats pervežimo procesas, išnykus tarpinėms sienoms, o tai iš dalies pagerino pristatymo laiką.“

PPO – niekas iš esmės nepasikeitė

Stojimas į pasaulinę prekybos organizaciją didesnės teigiamos įtakos vežėjų darbui neturėjo. UAB „DKV Euro Service Baltikum“ direktorius Arturas Michejenko šį Rusijos žingsnį vertina skeptiškai: „Mano supratimu, vienus muitus, kuriuos privalėjo sumažinti, pakeitė kitais mokesčiais ir toliau gina savo gamintojus, įmones ir tiekėjus. Geriausias pavyzdys yra automobilių utilizacijos mokestis. Automatiškai gaunasi tos pačios sumos, kartais netgi ir didesnės. Jie atsižvelgia į teisinius reikalavimus numatytus Muitų sąjungos ir PPO sutartyse, bet įvedinėja kitus vidinius mokesčius, surasdami priežastis, kodėl tų mokesčių reikia ir taip kompensuoja savo nuostolius.“

Truputį kitaip situaciją vertina E. Ramonas. Tiesa, ir jis pripažįsta, kad ilgalaikės naudos kol kas nėra: „Šiek tiek suvienodino geležinkelio pervežimų tarifinę struktūrą – kai kuriais momentais tai leido būti konkurencingesniais.“

Problemos tirpsta it sniegas. Ar neprisnigs vėl?

A. Kondrusevičius kalbėdamas apie šiuo metu aktualiausias problemas susijusias su vežimais į Rusiją ar kitas muitų sąjungos šalis, didesnių problemų nemato, tačiau ateities perspektyvos jį neramina: „Praeitų metų rugsėjo mėnesio susitarimas dėl leidimų traktavimo davė pozityvų impulsą bendradarbiavimui. Nesklandumų žymiai mažiau. Prieš naujuosius metus buvau Smolenske, bendravau su transporto kontrolės vadovu kuris pripažino, kad po rugsėjo Lietuvos vežėjų pažeidimų skaičius sumažėjo apie 30 proc., bet neramina kiti dalykai. Rusai minėjo, kad kai kurie Lietuvos vežėjai, naudodamiesi teisinėmis spragomis, varo kontroliuojančias institucijas į kampą ir jie galvoja apie naujus politinius sprendimus. Rusijoje visus susitarimus riekia gerbti, puoselėti, kad jie nebūtų nugramzdinti dėl kažkokių asmeninių interesų. Tikimės, kad tas periodas, kai tam tikri nesklandumui perėjo į teisinius ginčus su Rusijos transporto inspekcija, jau praeityje.“

Apie galimą situacijos pasikeitimą užsimena ir A. Michejenko: „Buvo elektroninių deklaracijų problema, kai niekas nežinojo ką daryti, trišaliai leidimai, dabar viskas lyg ir gerai. Šiam momentui tos problemos kaip ir išspręstos, tačiau esant reikalui, Rusija gali bet kada sugalvoti kažką naujo ar nutraukti esamus įsipareigojimus, kurie, mano nuomone, yra dirbtiniai ir nenatūralūs.“

O kas toliau?

Tyla prieš audrą? Praėjusį pavasarį, vieno interviu metu, AB „Rhenus Svoris” generalinis direktorius Arūnas Bertašius minėjo: „Kiekvienų metų pradžioje Rusija bando įvesti apribojimus kitų šalių vežėjams. Tai tęsiasi jau keletą metų. Ne tas, tai anas, bet kažką sugalvoja. Paprastai tai būna vasarį.” Ar ir dabartinė situacijoje galima tikėtis kažko naujo?

E. Ramonas nemano, kad šiuo metu susiduriama su tyla prieš audra, tačiau vis tik ramiai žiūrėti į rytų rinkas, jo nuomone, nederėtų: „Esminių ir didelių problemų neturėjom nei prieš tai, nei dabar. Gal vienintelė didesnė problema – sugriežtėjusi kontrolė dėl trečių šalių leidimų arba jų interpretavimo niuansai. Šiuo metu išskirtinio dėmesio nejaučiame, bet garantijų, kad tos administracinės priemonės nebus panaudotos iš naujo, niekas nedavė.“

Galima konstatuoti, kad kol kas dirbantys su Rusija turėtų jaustis pakankamai ramiai. Didesnių grėsmių transporto atstovai šiuo metu nemato. Didžioji meška miega, o miega ji geriausiai kai niekas jos nežadina ir nekelia bereikalingo triukšmo. Belieka tikėtis, kad nei politikai, nei verslo atstovai ar kitos organizacijos to triukšmo ir nekels.