CARGONEWS

Kuro kainos Europoje pastarąjį pusmetį vežėjams leido atsipūsti

full-tank

Dažnai kalbama apie didėjančias vežėjų sąnaudas ir dėl to vis sudėtingesnę besidarančią jų verslo aplinką. Pastarąjį pusmetį kuro kainos ir toliau svyravo, bet jei lygintume šiandienines jo kainas su buvusiomis rugpjūtį, tuomet galime daryti akivaizdžią išvadą – kuras atpigo.

Pateiktoje lentelėje galime apžvelgti kuro kainų skirtumą ES. Visoje kontinentinėje Europoje kainos nukrito. Tik Kipre ir Maltoje fiksuotas dyzelino pabrangimas.

Lietuvoje dyzelino kaina nukrito apie 3 euro centus. Galime pavydėti Vokietijai, Danijai, Vengrijai ir Graikijai, kur dyzelino kainos krito daugiau nei po 10 euro centų, tiesa, šiose šalyse jis ir toliau išlieka gerokai brangesnis nei Lietuvoje.

ValstybėMažmeninė dyzelino kaina 2012 m. rugpjūtįMažmeninė dyzelino kaina 2013 m. kovąSkirtumas
Austrija€ 1.411€ 1.367€ -0,044
Belgija€ 1.558€ 1.494€ -0,064
Bulgarija€ 1.380€ 1.340€ -0,040
Kipras€ 1.379€ 1.428€ +0,049
Čekija€ 1.451€ 1.416€ -0,035
Danija€ 1.668€ 1.469€ -0,199
Estija€ 1.342€ 1.304€ -0,038
Suomija€ 1.558€ 1.552€ -0,006
Prancūzija€ 1.600€ 1.560€ -0,040
Vokietija€ 1.552€ 1.436€ -0,116
Graikija€ 1.598€ 1.420€ -0,178
Vengrija€ 1.573€ 1.452€ -0,121
Airija€ 1.557€ 1.538€ -0,019
Italija€ 1.734€ 1.702€ -0,032
Latvija€ 1.375€ 1.311€ -0,064
Lietuva€ 1.358€ 1.329€ -0,029
Liuksemburgas€ 1.320€ 1.242€ -0,078
Malta€ 1.350€ 1.380€ +0,030
Olandija€ 1.525€ 1.500€ -0,025
Lenkija€ 1.369€ 1.356€ -0,013
Portugalija€ 1.541€ 1.490€ -0,051
Rumunija€ 1.377€ 1.343€ -0,034
Slovakija€ 1.428€ 1.423€ -0,005
Slovėnija€ 1.389€ 1.381€ -0,008
Ispanija€ 1.415€ 1.373€ -0,042
Švedija€ 1.796€ 1.710€ -0,086
Didžioji Britanija€ 1.796€ 1.700€ -0,096

Energy.eu duomenys

Daktaras Francas Moseris (Franz Moser) kovo 12 d. pristatė savo darbą „Diesel – what else?“ (Dyzelinas – kas dar?) kur ypatingai išskiria krovininių transporto priemonių taupumo svarbą. Kuro kainą čia nėra paskutinėje vietoje. Jo nuomone komercinio transporto išlaidas įvairiems dalykams galima tiksliai išreikšti. Pagal F. Moserį, priklausomai nuo variklio dydžio ir komercinio transporto priemonės dydžio, Europos vežėjų išlaidos pateikiamos žemiau esančioje lentelėje.

IšlaidosLengvasis komercinis automobilisVidutinis komercinis automobilisSunkusis komercinis automobilis
Transporto priemonei30 proc.30 proc.33 proc.
Vairuotojui60 proc.54 proc.33 proc.
Kurui10 proc.16 proc.33 proc.

Akivaizdu, kad kiti du aspektai, išlaidos vairuotojui ir transporto priemonei, yra pakankamai pastovūs. Juos galima daug tiksliau prognozuoti, o jų svyravimai yra gerokai mažesni, tad ir įtaka verslui ne tokia didelė kaip kuro kainų.

„Linavos“ viceprezidentas ir Krovininio transporto tarybos pirmininkas Mečislovas Atroškevičius stabilią padėtį kuro rinkoje vertina tik teigiamai: „Kuro kainos yra ypatingai svarbios. Turbūt net svarbiausios. Jų sudedamoji dalis yra pati didžiausia. Dabar daug kalbama apie TIR knygelių kainas ar kitus dalykus, bet jie nėra tokie svarbūs ir nedaro tokios didelės įtakos kaip kuro kainos. Priklausomai nuo maršruto, kuro kainos gali sudaryti nuo 30 iki 50 proc.“

Siekiant išvengti kuro kainų svyravimų, tenka imtis visokiausių sprendimų. Vienas iš jų – nuolaidų siekimas. „Jeigu kuro kainos kyla, mums tas yra labai svarbu. Stengiamės amortizuoti kuro kainų svyravimus ir ieškome išeičių. Praėjusiais metais sudarėme sutartį su „Statoilu“. Dabar nesenai pasirašėme sutartį su „LOTOS“. Važiuodami per Lenkiją turėtume gauti geras kainas.“ – teigia M. Atroškevičius.

Vežėjai visada tikisi, kad ateityje verslo sąlygos liks stabilios, įskaitant ir kuro kainas. Tuomet lengviau galima planuoti pervežimus, sudarinėti ilgalaikes sutartis, numatyti išlaidas. M. Atroškevičius taip pat tikisi stabilumo, nes priešingu atveju vilkikai gali irt sustoti: „ Jei kainos kils, tai kaip sportininkai kabina batelius ant sienos, taip ir mes turėsim kabinti automobilių raktelius.“

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Vardas:

Analizė

Автономный грузовик без водителя на дороге в Германии

Sunkvežimis be vairuotojo pradėjo komercinius reisus Vokietijoje

Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.

2026-09-26
0
Грузовой автомобиль и контейнерный поезд на европейском маршруте

ES nori perkelti krovinius į geležinkelius. Kodėl krovinių vežimas geležinkeliais mažėja jau ketvirtus metus iš eilės

Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.

2026-09-23
0

CargoWeek: šiandien keičiasi e-TOLL, į kelią išvažiavo sunkvežimis be kabinos, o geležinkeliai krovinius veža mažiau jau ketvirtus metus iš eilės

Šiandien Lenkijoje daliai automobilių su priekabomis nebereikia mokėti kelių mokesčio: furgonas, kurio leidžiamoji maksimali masė yra 3,2 t, su 1,5 t priekaba nebepatenka į e-TOLL sistemą vien todėl, kad bendras sąstato svoris viršija 3,5 t. Dar vakar už tokią kelionę reikėjo mokėti. Dabar lemiama yra paties automobilio leidžiamoji maksimali masė. Vežėjui, kuris reguliariai važinėja su priekaba, pokytis jau mažina kelių sąskaitą.

2026-09-21
0

Lenkija ir Lietuva vykdo daugiau nei pusę ES cross-trade: kaip dvi šalys tapo visos Europos krovinių vežėjomis

Lietuviškas vilkikas pasikrauna Hamburge, išsikrauna Lione, gauna kitą užsakymą į Roterdamą, o paskui vėl važiuoja krovinio į Vokietiją. Per tą laiką į Lietuvą jis gali apskritai neužsukti. Transporto sektoriui toks darbo grafikas seniai įprastas, tačiau naujausia Eurostat statistika parodo jo mastą: 2025 m. Lenkijoje ir Lietuvoje registruoti vežėjai kartu atliko 56,7% viso ES kelių krovinių transporto cross-trade.

2026-09-17
0