Transporto priemonių parko valdymo sistemos. Pliusai/minusai

Kuomet atsirado pirmosios transporto priemonių sekimo sistemos (telematika), dauguma vežėjų iš jų reikalavo pakankamai nedaug. Tuo metu esminiai buvo keletas aspektų, kuriuos turėjo atlikti ši sistema. Jos pagalba vežėjai galėjo stebėti kuro sąnaudas, jaustis ramiau transporto priemonės vagystės atveju, tuomet ją buvo galima surasti pagal sistemos siunčiamus duomenis. Šiuo metu tokios sistemos intensyviai tobulėja ir ateityje turėtų tapti dar svarbesnėmis vežėjams.

Anksčiau mažai kas domėjosi papildomomis tokių sistemų funkcijomis ir nekvaršino sau galvos dėl jų. Tačiau laikui bėgant situacija keičiasi iš esmės. Paprastesnes ar sudėtingesnes, bet šias sistemas turi dauguma vežėjų, tačiau net ir dabar šios sistemos nėra pakankamai išnaudojamos.

Pradėti reiktų nuo to, kad visos sistemos veikia panašiu principu, bet jų galimybės yra itin skirtingos. Nuo pačių paprasčiausių iki sudėtingų, nuo gamyklinių iki universalių, kurias jums gali pasiūlyti tuo užsiimančios bendrovės.

Šiandien

Anksčiau vežėjui užtekdavo tiksliai žinoti kur yra jo transporto priemonė, dabar gi situacija kitokia. Šiuo metu vežėjai vis labiau pradeda vertinti sistemų funkcionalumą ir papildomas funkcijas. Jų pagalba šiandien jau galima ne tik prižiūrėti transporto parką, bet ir analizuoti verslo procesus, pateikti krovinio vežimo temperatūrą, transporto priemonės judėjimo greitį, slėgį padangose. Sistemos taip pat leidžia bendrauti su vairuotoju, pateikti jam maršrutus ir daugybė kitų dalykų. Kuo daugiau sistema turi daviklių ar galimybių ją plėsti, tuo tikslesnę ji gali pateikti informaciją apie transporto priemonės eksploatavimą. Tokias galimybes taip pat įtakoja patobulėję vilkikai.

Vežėjai įsigydami parko priežiūros sistemas stengiasi neišlaidauti. Vis gi visi puikiai supranta, kad brangesnės sistemos būna funkcionalesnės, jas galima maksimaliai harmonizuoti su automobilio davikliais, o esant reikalui įdiegti naujus daviklius ir juos „pririšti“ prie sistemos.

Autoparko dydis. Svarbu ar ne, renkantis sistemas?

Vertinant pačią sistemą, pirmiausiai reiktų atkreipti dėmesį į jos duomenų pateikimo tikslumą, logišką ir aiškų duomenų pateikimą, apsaugą nuo trečiųjų šalių intervencijos. Tam tikrais maršrutais važinėjančių ar dideles apkrovas patiriančių autoparkų valdytojai kartais itin vertina ir jų atsparumą vibracijai bei temperatūrų skirtumui, kuris taip pat gali įtakoti pateikiamus duomenis.

Mažesnių autoparkų savininkai paprastai labiau orientuojasi į kuro ir kitų esminių sąnaudų mažinimą. Jie gali įsigyti paprastesnes sistemas, naudotis tiekėjų serveriais ir nebūtina užsakinėti konkrečiai jų parkui pritaikytų sistemų nes galima naudotis standartinėmis.

Vidutinio dydžio vežėjas paprastai jau ieško jo autoparkui tinkamų sistemų, tačiau retai užsakinėja specialias, tik jiems sukurtas ir pritaikytas sistemas. Dažniausiai pasirenkama aukštesnės klasės ir didesnių galimybių standartinė programa, kuri labiausiai atitinka vežėjo poreikius.

Didesnės organizacijos paprastai tiesiogiai bendrauja su programų kūrėjais. Užsako specialiai jų autoparkui pritaikytas sistemas, visus duomenis kaupia savo įmonėje, įkuria padalinį, kuris analizuoja gautus duomenis. Apmokomi esami darbuotojai, kurie galėtų ateityje patys integruoti sistemas į naujus sunkvežimius, jas prižiūrėti.

Pagal sistemos siunčiamus duomenis galima palyginti ridą kurią nustato kompiuteris pagal palydovinį ryšį su ta kurią pateikia vairuotojas. Tie patys maršrutai su panašiais kroviniais turėtų reikalauti panašaus kuro kiekio. Didėja vairuotojų disciplina.

Geros sistemos pateikia tikslesnius duomenis, sumažina autoparko išlaidas, palengvina darbą su gaunamais duomenimis ir kelionės lapų pildymą, gali paskaičiuoti darbo užmokestį.

Sistemos išmaniuosiuose telefonuose

Pačios paprasčiausios sistemos be jokių problemų gali būti integruotos į išmaniuosius telefonus. Tačiau šiame įrenginyje jų galimybės ribotos, nors pagrindines paprastas funkcijas jos tikrai atlieka pakankamai neblogai. Vis tik pačios sistemos yra labiau pritaikytos kompiuteriams.

Čia patogiau su jomis dirbti, pateikiama daugiau ataskaitų, viskas vyksta greičiau, o ir dirbti prie kompiuterio yra kur kas lengviau nei prie telefono.

Vilkikų gamintojų siūlomos sistemos

Dauguma vilkikų ir kai kurie puspriekabių gamintojai jau siūlo tokias sistemas savo klientams. Šios sistemos ne tik atlieka savo tiesiogines funkcijas, bet ir palengvina transporto priemonės priežiūrą ir apsaugo nuo nelegalaus poveikio sunkvežimiui, kuris dar turi galiojančią garantiją.

Tačiau ilgainiui vartotojai ir ekspertai pastebi esminius gamintojui priklausomų sistemų trūkumus. Funkcijų padidinimas dažniausiai yra neįmanomas. Taip pat išskiriamas gana silpnas gamyklinių sistemų kuro sąnaudų sekimas. Viskas pakankamai tikslu, kol vilkikas juda, bet dažniausiai susiduriama su problemomis, kada kuras yra nupilamas išjungus variklį. Reikia montuoti papildomus daviklius, kuriuos gamyklinės sistemos priima sunkiai.

Tokios sistemos paprastai nėra pigios, tiesa, kartais gamintojai perkantiems naujus vilkikus pasiūlo neblogą jos kainą.

Kita didelė problema susijusi su gamyklinių telematinių sistemų naudojimu atsiranda jei vežėjas turi skirtingų gamintojų vilkikus. Suderinti vilkikų gamintojų sistemas tarpusavyje ar su kitomis nepriklausomomis sistemomis, norint gauti duomenis į vieną duomenų bazę, gali būti neįmanoma. Viskas gali pasikeisti, jei ateityje gamintojai susitartų dėl bendro tokių sistemų standarto ir šią problemą išspręstų.

Mūsų verdiktas – šios sistemos tikrai turėtų palengvinti vežėjų darbą ir nesvarbu ar ta sistema nepriklausoma ar sukurta ir pritaikyta tik vienos markės sunkvežimiui. Vežėjas turėtų atsirinkti sau tinkamiausią, o svarbiausia, kad tiekėjas būtų žinomas ir patikimas. Priešingu atveju galima nusivilti telematinių sistemų darbu ir nepelnytai susidaryti blogą nuomonę apie jas.