CARGONEWS

Įdomioji Lietuvos vežėjų verslo statistika 2012 m

statistika

Prieš savaitę surengtos bendros „Linavos“ ir „Creditreform Lietuva“ spaudos konferencijos metu pastarosios organizacijos direktoriaus pavaduotojas Romualdas Trumpa pristatė įvairius Lietuvos vežėjų rodiklius fiksuotus praėjusiais metais. Su įdomiausia statistika siūlome susipažinti visiems Lietuvos vežėjams.

Transportas – lietuviškas verslas

„Creditreform Lietuva“ analizavo įvairias verslo šakas, siekdami išsiaiškinti, kur yra daugiausiai Lietuviško kapitalo. Tam buvo pasirinktis 1 tūkst. didžiausių ir pelningai dirbančių Lietuvos įmonių. 64,2 proc. šių įmonių buvo Lietuviško kapitalo. Lietuviškomis įmonėmis buvo laikomos tos, kurių bent 50 proc. kapitalo priklausė akcininkams iš Lietuvos.

Populiariausiuose verslo sektoriuose šie rodikliai buvo tokie:

SritisLietuviškų įmonių dalis
IT ir ryšiai36 proc.
Pramonė56 proc.
Prekyba63 proc.
Statyba77 proc.
Transportas72,1 proc. (98 įmonės iš 136)
Kelių transportas84,38 proc. (53 įmonės iš 59)

Karas su draudikais

Šiuo klausimu „Creditreform Lietuva“ atstovai pateikė labai įdomius skaičius. Nuo 2009 iki 2012 metų komercinių sausumos transporto priemonių draudimo įmokos augo 34,8 proc. Draudimo išmokos per tą patį laikotarpį sumažėjo 8,7 proc.

Per minėtus metus draudimo bendras pelnas padidėjo 134 mln. litų. Iš jų 78 proc. (105 mln.) buvo komercinio transporto sąskaita.

Transporto priemonių gausa

Prieškrizinis lygis pasiektas jau 2011 m. Jei lygintume su 2009 m., transporto priemonių skaičius išaugo 12 proc. Nuosavų transporto priemonių skaičius išaugo 43 proc. Lizinguojamų transporto priemonių skaičius sumažėjo nuo 50 proc. iki 36 proc. Tiesa, didelėse įmonėse šis rodiklis nuo 53 proc. ūgtelėjo iki 59 proc. Taip pat verta paminėti, kad transporto priemonių skaičius augo visose įmonių dydžio grupėse.

Fiksuotų rodiklių dataViso TPNuosavo TPLizinguojamos TPLizingo procentas
2007.01.0157 29432 96624 32842,5
2008.01.0165 70233 58332 11948,9
2009.01.0167 60433 77633 82850,0
2010.01.0164 43336 49227 94143,4
2011.01.0166 1094046725 64236,6
2012.01.0172 27444 73527 53938,1
2013.01.0175 72348 33227 39136,2

2012 m. tendencijos

Vertindami prabėgusius metus, rinkos analitikai teigia, kad viskas buvo tikrai neblogai, o ir išryškėję bendri transporto sektoriaus bruožai nieko blogo nežada. Sausumos transporto pajamos augo 11,3 proc. (pervežimo keliais – 13, geležinkelių – 7, keleivių 0,5 proc.).

Krovinių keikis paaugo 6 proc., o apyvarta 9 proc. Importo ir eksporto krovinių augimas pralenkė tranzitinių pervežimų augimą.

R. Trumpa savo pranešime taip pat pastebi, kad ryškėja rinkos stabilizacijos požymiai. Darbuotojų skaičius augo tik didesnėse įmonėse. Atsiranda ir naujų žaidėjų rinkoje. Nors transporto sektorius sudaro 7 proc. visų įmonių, tarp naujai įkurtų įmonių šis rodiklis šokteli iki 10 proc.

Didžiausiais rizikos faktoriais šiuo metu įvardijamas nuo metų pradžios didėjantis turto areštų skaičius. Dažniausiai tai nutinka dėl ginčų su draudimo kompanijomis. Taip pat šiemet truputį pagausėjo smulkiųjų transporto įmonių bankroto atvejų.

Parengta pagal „Creditreform Lietuva“, „Regitra“, „Versli Lietuva“ ir Statistikos departamento duomenis.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Vardas:

Analizė

Автономный грузовик без водителя на дороге в Германии

Sunkvežimis be vairuotojo pradėjo komercinius reisus Vokietijoje

Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.

2026-09-26
0
Грузовой автомобиль и контейнерный поезд на европейском маршруте

ES nori perkelti krovinius į geležinkelius. Kodėl krovinių vežimas geležinkeliais mažėja jau ketvirtus metus iš eilės

Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.

2026-09-23
0

CargoWeek: šiandien keičiasi e-TOLL, į kelią išvažiavo sunkvežimis be kabinos, o geležinkeliai krovinius veža mažiau jau ketvirtus metus iš eilės

Šiandien Lenkijoje daliai automobilių su priekabomis nebereikia mokėti kelių mokesčio: furgonas, kurio leidžiamoji maksimali masė yra 3,2 t, su 1,5 t priekaba nebepatenka į e-TOLL sistemą vien todėl, kad bendras sąstato svoris viršija 3,5 t. Dar vakar už tokią kelionę reikėjo mokėti. Dabar lemiama yra paties automobilio leidžiamoji maksimali masė. Vežėjui, kuris reguliariai važinėja su priekaba, pokytis jau mažina kelių sąskaitą.

2026-09-21
0

Lenkija ir Lietuva vykdo daugiau nei pusę ES cross-trade: kaip dvi šalys tapo visos Europos krovinių vežėjomis

Lietuviškas vilkikas pasikrauna Hamburge, išsikrauna Lione, gauna kitą užsakymą į Roterdamą, o paskui vėl važiuoja krovinio į Vokietiją. Per tą laiką į Lietuvą jis gali apskritai neužsukti. Transporto sektoriui toks darbo grafikas seniai įprastas, tačiau naujausia Eurostat statistika parodo jo mastą: 2025 m. Lenkijoje ir Lietuvoje registruoti vežėjai kartu atliko 56,7% viso ES kelių krovinių transporto cross-trade.

2026-09-17
0