CARGONEWS

Muitinės veiksmai lyg rusiška ruletė?

Truck-123

Daugiau nei savaitę tęsiasi lietuviškų prekių stabdymas vidinėse Rusijos muitinėse. Lietuviškiems kroviniams taikomą nuodugnią patikrą vežėjai jau pradėjo vadinti rusiška rulete. Griežtai tikrinami kroviniai parenkami be aiškios sistemos: kai kurie krovininiai automobiliai išmuitinami labai greitai, kiti kelias paras leidžia muitinės postuose.

Vyksta loterija

Vežėjai, kurių vilkikai kirto Rusijos sieną CargoNEWS pasakojo, kad muitininkai jokių paaiškinimų kodėl vyksta detalūs patikrinimai nepateikia. Transporto įmonės, gabenančios krovinius į Rusiją direktorė sako nežinanti, kokiu būdu parenkami automobiliai siunčiami į tokius patikrinimus: „Bendroje eilėje pasienyje buvo apie 200 mašinų ir maždaug ketvirtadalis jų buvo nusiųsta patikrinimui. Kokiu būdu mašinos buvo parenkamos, niekam neaišku. Šiuo metu mūsų įmonės automobilis taip pat stovi ir laukia detalaus patikrinimo. Stovime jau trečią dieną. Girdėjau, kad per parą gali patikrinti ir tik vieną automobilį. Neįsivaizduoju kiek ten užtruksime… Manau dar ilgai“.

UAB „L.Vaičiūno prekybos firma“ direktorius Linas Vaičiūnas sako, kad situacija Rusijos muitinėje galima pavadinti kompiuterine loterija. Monitoriuje raudona spalva išskiriami kroviniai, kurios reikia siųsti į patikrinimus. Anot vežėjo, patys muitininkai nesidžiaugia vykdomais patikrinimas: „ Jie ir negalėtų nieko padaryti, nes krovinius detaliam patikrinimui parenka programa. Jei programa nurodo, kad patikrinimas yra reikalingas, tai muitininkai negali forminti dokumentų kol ji nebus atlikta. Muitininkai jokios įtakos procesui nedaro“.

Anot L. Vaičiūno, žinių apie tai, kiek situacija dar gali tęstis nėra: „Tai tik spėlionės. Rusijos muitininkai nežino arba nesako. Vakar vieną mūsų įmonės mašiną patikrino. Ilgai stovėti neteko. Jei viskas vyksta sklandžiai, tai užtrunkama apie 2 paras. Yra specialiai pasamdyta firma, kuri krovinį iškrauna, pakrauna, nufotografuoja, suskaičiuoja. Mums pasisekė, paleido per 1 dieną“.

Situacija gerėja?

„Linavos“ prezidentas Algimantas Kondrusevičaus sako, kad savaitės pabaigoje situacija sušvelnėjo ir dalis vilkikų patikrinami greitai. Greitai gendantys produktai, anot jo, praleidžiami laisvai. Visiems kitiems kroviniams nuodugnius patikrinimus daro pasirinktinai.

Neoficialiais duomenimis sugriežtintos patikros terminai Rusijos muitinėse pratęsti iki rugsėjo 23 dienos. Kiti šaltiniai teigia, kad patikrinimas gali vykti ir iki rugsėjo 29 dienos. Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius jau praeitą savaitę laišku informavo ES institucijas apie muitinėse pradėtą detaliąją patikrą. Europos Komisija antradienį paragino Rusiją nedelsiant panaikinti apribojimus lietuviškoms prekėms. Kol kas tai apčiuopiamo rezultato nedavė. Rugsėjo 11 dieną prasidėjęs lietuviškų prekių stabdymas vidinėse Rusijos muitinėse ir toliau tęsiamas.

A Kondrusevičius sako, kad valstybinės institucijos operatyviai reagavo į susiklosčiusią situaciją. Ketvirtadienį Vyriausybėje surengtas darbinis pasitarimas dėl situacijos, kai Rusijos muitinėse Lietuvos vežėjams pradėjo taikyti griežtas patikros procedūras. Dar vienas pasitarimas vyks šiandien.

Keliamos įvairios versijos

Oficialaus paaiškinimo, kodėl kroviniams iš Lietuvos taikomas toks patikros režimas kol kas nėra. Keliamos įvairios versijos. Anot kai kurių ekspertų, Rusijos muitinės veiksmai siejami su Lietuvos pirmininkavimu ES tarybai, o ypač su Rytų partnerystės iniciatyva. Lietuva šiuo metu pirmininkauja ES tarybai, kurioje bus sprendžiama dėl Rytų partnerystės programoje dalyvaujančių šalių Asociacijos ir laisvosios prekybos sutarčių su ES pasirašymo. Prieš Rytų partnerystės viršūnių susitikimą Vilniuje lapkričio pabaigoje Rusija ėmėsi priemonių prieš Rytų partnerystės programos šalis – Moldovą ir Ukrainą.

Dar viena versija byloja apie tai, kas veiksmus pasienyje galėjo išprovokuoti Europos Komisijos ir Rusijos nesutarimai dėl TIR sistemos. Europos Komisija kartu su Tarptautine kelių transporto sąjunga „IRU“ ir nacionalinėmis vežėjų asociacijomis siekia, kad Rusija panaikintų numatomus papildomus reikalavimus Lietuvos ir kitų ES šalių vežėjams.

Anot A. Kondrusevičiaus, Rusija ES yra vienas iš svarbiausių prekybos partnerių, tačiau ir Europa Rusijai taip pat nemažiau svarbi. „Sis ryšis yra pernelyg stiprus, kad mes galėtume jo nepaisyti, įvedant tam tikrus administracinius apribojimus. Rusijos prekyba su ES šalimis sudaro daugiau kaip 50 proc. visos tos šalies vykdomos prekybos. Taip pat ir Europai Rusija yra vienas iš pagrindinių eksporto rinkų. Bet koks tos prekybos apsunkinimas iš tikrųjų reiškia nuostolius abiems,“ – sako jis.

UAB „Schenker“ vykdantysis direktorius Edmundas Daukantas mano, kad muitinės veiksmai yra susieti su politiniais sprendimais. „Tiesą sakant jau neatsimenu rudens, kai nebuvo bandoma padaryti kažkokių panašių tikrinimų. Tai kartojasi kasmet, po kurio laiko Rusijos muitinė pateikia argumentus apie tai, kad ne visi vežėjai buvo sąžiningi. Lietuvai tenka pripažinti, kad tame yra kažkiek tiesios. Vėliau reikalai susitvarko,“ – svarsto jis.

Patiria nuostolių

„Linava“ atstovai CargoNEWS teigė, kad nuostolius, kuriuos patiria Lietuvos vežėjai suskaičiuoti nėra taip paprasta. Skaičiuojama, kad vežėjai kasdien patiria apie 2 mln. litų nuostolių. Tačiau tiksliai, anot „Linavos“ atstovų, apskaičiuoti sudėtinga.

Vilkikas per tą laiką, kurį praleidžia muitinėje pinigų neuždirba. Toks patikrinimas gali užtrukti keletą dienų. Tai reiškia, kad bus daromas pilnas prekių iškrovimas, detaliai patikrinamas krovinys, paimami mėginiai ir siunčiami tyrimams. Transporto įmonių vadovai pasakoja, kad per šį laiką automobilis galėtų grįžti atgal ir važiuoti į reisą vėl. Dabar jis tiesiog stovi.

E.Daukantas sako, kad pagrindinė problema yra tai, kad Lietuvos vežėjai yra orientuoti į tranzitą. „Klientai, kurių krovinius jie veža, be abejonės seka ir mato šitas problemas, todėl gali pradėti ieškoti alternatyvų. Kitų šalių vežėjai gaus tam tikrų pranašumų. Ne vienas krovinio savininkas nenorėtų, kad jo krovinys vėluotų ar kiltų kitokių problemų vien dėl vežėjo. Dabar jaučiamas krovinių paaugėjimas ir tokie tikrinimai gali gana stipriai įtakoti mūsų vežėjų finansinę padėtį ir ateities verslo perspektyvas. Situacija kartojasi, todėl sudarant sutartis ateinantiems metams, užsakovai gali pradėti ieškoti alternatyvų ir rinktis kitų šalių vežėjus,“ – mano jis.

Asociacija LINAVA pataria kaip elgtis vežėjams, Rusijos muitinei pareikalavus pateikti krovinį detaliam tikrinimui. Vairuotojas turi reikalauti iš muitinės pareigūno pateikti prekių apžiūros aktą, o paėmus prekių mėginius – mėginio paėmimo protokolą. Jei Rusijos muitinės pareigūnai atsisakytų pateikti minėtus dokumentus, apie tai privaloma informuoti asociacijos nariams atstovaujančius teisininkus Rusijoje.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Vardas:

Analizė

Автономный грузовик без водителя на дороге в Германии

Sunkvežimis be vairuotojo pradėjo komercinius reisus Vokietijoje

Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.

2026-09-26
0
Грузовой автомобиль и контейнерный поезд на европейском маршруте

ES nori perkelti krovinius į geležinkelius. Kodėl krovinių vežimas geležinkeliais mažėja jau ketvirtus metus iš eilės

Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.

2026-09-23
0

CargoWeek: šiandien keičiasi e-TOLL, į kelią išvažiavo sunkvežimis be kabinos, o geležinkeliai krovinius veža mažiau jau ketvirtus metus iš eilės

Šiandien Lenkijoje daliai automobilių su priekabomis nebereikia mokėti kelių mokesčio: furgonas, kurio leidžiamoji maksimali masė yra 3,2 t, su 1,5 t priekaba nebepatenka į e-TOLL sistemą vien todėl, kad bendras sąstato svoris viršija 3,5 t. Dar vakar už tokią kelionę reikėjo mokėti. Dabar lemiama yra paties automobilio leidžiamoji maksimali masė. Vežėjui, kuris reguliariai važinėja su priekaba, pokytis jau mažina kelių sąskaitą.

2026-09-21
0

Lenkija ir Lietuva vykdo daugiau nei pusę ES cross-trade: kaip dvi šalys tapo visos Europos krovinių vežėjomis

Lietuviškas vilkikas pasikrauna Hamburge, išsikrauna Lione, gauna kitą užsakymą į Roterdamą, o paskui vėl važiuoja krovinio į Vokietiją. Per tą laiką į Lietuvą jis gali apskritai neužsukti. Transporto sektoriui toks darbo grafikas seniai įprastas, tačiau naujausia Eurostat statistika parodo jo mastą: 2025 m. Lenkijoje ir Lietuvoje registruoti vežėjai kartu atliko 56,7% viso ES kelių krovinių transporto cross-trade.

2026-09-17
0