Tiek aplinkosaugininkai, tiek politikai sunerimę dėl vis didėjančių transporto grūsčių ir ekologinių problemų Europoje. Jų skaičiavimais, sunkvežimiai sudaro 3% viso automobilių srauto ir sukelia penktadalį transporto grūsčių bei penktadalį oro užterštumo Europoje.
Europos sąjungoje 2003 m. startavo Marco Polo programą, kurios tikslas – perkelti krovinių srautus iš kelių transporto į kitų rūšių (geležinkelių, jūrų, vidaus vandenų) transportą, arba į transporto rūšių junginius, kad kelionės keliais būtų kiek galima trumpesnės ir krovinių srautai tarp visų rūsių transporto pasiskirstytų po lygiai.
Pavyzdžiui, iš Riopos (Ispanija) sunkvežimis krovinį gabena į Olandijoje įsikūrusį sandėlį (atstumas – apie 1500 km.). Sunkvežimis iš Riopos iki Ispanijos šiaurėje įsikūrusio Bilbao uosto nuvažiuoja 150 km, tuomet priekaba su vilkiku pakraunama į laivą ir plukdoma į Zėbriugės uostą Belgijoje. Iš Bilbao uosto į Zėbriugę išplaukia 5 laivai, kurie yra patikimi ir pelningi. Krovinius šiuo maršrutu plukdo 35 laivybos kompanijos, finansuojamos Marco Polo programos. Atplaukus į Zėbriugę, sunkvežimis dar nuvažiuos 150 km ir per porą valandų prekes pristato į Olandijoje įsikūrusį sandėlį. Tokio maršruto privalumas – sumažėjusios vairuotojo darbo valandos ir lengvesnė kelionė.
Marco Polo programai įgyvendinti 2003–2006 m. buvo skirta 102 mln. eurų.
Šiuo metu Marco Polo programa tęsiama. Poreikį tęsti šią programą lėmė sparčiai augantis tarptautiniais automobilių keliais vežamų krovinių srautas. Apskaičiuota, kad bendrasis krovininis kelių transportas Europoje iki 2013 m. išaugs daugiau kaip 60%. Marco Polo programos biudžetas 2007–2013 m. siekia 450 mln. eurų, kasmet skiriama apie 60 mln. eurų programai vystyti. Tikimasi, jog per porą metų Marco Polo programa padės nuo kelių į kitas transporto rūšis perkelti apie 40 mlrd. tonų krovinių, t.y. 2,5 mln. sunkvežimių, gabenančių po 15 tonų krovinių tarp Briuselio ir Vienos.
Šalys, aktyviai dalyvaujančios Marco Polo programoje: Prancūzija, Vokietija, Belgija (šios šalys pateikia 11–20% teikiamų paraiškų); Ispanija, Italija, Olandija, Portugalija, Austrija ir Didžioji Britanija (šios šalys pateikia 5–8% teikiamų paraiškų).
Autotransportas
Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.
2026-09-26
2026 m. vasario 23 d. prasidėjusi savaitė atnešė tris didelius įvykius, kurie tiesiogiai paveikė Europos krovinių vežėjus keliais. Europos Parlamentas sustabdė prekybos susitarimo su JAV ratifikavimą po to, kai D. Trumpas įvedė 10% universalųjį tarifą ir pagrasino jį padidinti iki 15%. Vokietijoje 48 valandų viešojo transporto streikas paralyžiavo daugiau nei 80 miestų ir sukėlė problemų tarpvalstybinei logistikai. O dėl visiško biometrinės EES sistemos įjungimo terminų užvirė kova tarp aviacijos sektoriaus ir Europos Komisijos. Šioje apžvalgoje – kiekvieno įvykio analizė ir pasekmės vežėjams.
2026-03-02
Nuo 2026 m. vasario 23 d. Norvegijoje įsigaliojo „Forskrift om bruk av kjøretøy“ – transporto priemonių eksploatavimą reglamentuojančio teisės akto – pataisos. Dabarmoduliniai 25,25 m ilgio autotraukiniai, 24 metrų junginiai ir puspriekabės su 45 pėdų konteineriais gali būti 30 cm ilgesni už nustatytą ribą – su sąlyga, kad vilkikas turi sertifikuotą aerodinaminę kabiną. Šis pakeitimas panaikina apribojimą, kuris daugiau nei dvejus metus neleido Norvegijos vežėjams naudoti naujų „Volvo FH Aero“ kabinų paklausiausiose konfigūracijose. Tačiau sektorius mano: to per mažai ir per vėlai.
2026-02-27
Nuo 2026 m. liepos 1 d. didžiajai daliai el. prekybos siuntų iš už ES ribų, kurių vertė nesiekia 150 €, bus taikomas fiksuotas 3 € muitas už kiekvieną siuntoje esančią prekių kategoriją. 2026 m. vasario 11 d. ES Taryba galutinai patvirtino šią priemonę – ji įgijo įstatymo galią. Tai neapmokestinamų smulkių siuntų eros pabaiga – modelio, kuriuo dešimtmečius naudojosi Kinijos prekyvietės. Rinkos reakcija jau matoma: „Shein“ netoli Vroclavo atidarė vieną didžiausių logistikos centrų Europoje (740 tūkst. kv. m), „Temu“ siekia 80% Europos užsakymų išsiųsti iš vietinių sandėlių, o Lenkijos sandėlių nekilnojamojo turto rinka išgyvena investicijų bumą. Krovinių vežimo keliais ir logistikos įmonėms tai reiškia naujus krovinių srautus, naujus klientus – ir naujus reikalavimus.
2026-02-26
Naujasis “DB Cargo” generalinis direktorius Bernhardas Osburgas pristatė radikalų “Deutsche Bahn” krovinių dukterinės įmonės restruktūrizavimo planą. Iš 14 000 darbuotojų Vokietijoje iki 2030 metų darbo neteks 6 200 žmonių – tai 44% viso personalo. Ypač stipriai nukentės pavienių vagonų siuntų segmentas (Einzelwagenverkehr), kuriame bus panaikinta apie 2 000 pozicijų. Tikslas – pirmą kartą per daugelį metų pasiekti nenuostolingą veiklą jau 2026 metais. Europos autovežiams ir logistams tai signalas: dalis krovinių, kurie anksčiau judėjo bėgiais, netrukus atsidurs keliuose.
2026-02-25
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras