Šalčiai pridarė daug bėdos dyzeliniu kuru varomų automobilių savininkams. Žema oro temperatūra dar aktualesnė vežėjams, kurių gabenamų krovinių maršrutai driekiasi nuo Portugalijos iki Tolimojo Sibiro platumų bei Kazachstano stepių. Todėl vežėjai susirupę naudojamo dyzelinio kuro kokybe, kad vykstant į šalis, kur didelė labai žemų oro temperatūrų tikimybė, būtų galima išvengti problemų, susijusių su automobilių gedimais, prastovomis ir pan.
Senieji kuro patobulinimo receptai
Sovietmečiu plačiai paplitę dyzelinių variklių paleidimo žiemą būdai, tokie, kaip kuro bako pakaitinimas ugnimi (su sąlyga, kad bake esantis dyzelinas neskiestas benzinu); šildymo lempų naudojimas prieš kuro filtrą esančiose įsiurbimo angose; kuro žarnų sukimas aplink kolektorių, taip pašildant į kuro baką grąžinamą dyzeliną; kuro filtro šildymas elektros laidais; dujų išmetimo angos nukreipimas į kuro baką, taip jį pašildant ir kt. Šie būdai nebenaudojami arba naudojami taip retai, kad apie juos greit ir pamiršime. Patobulėjus technikai, dalis senų gerų būdų yra nebetinkami.
Tačiau vienas iš senųjų laikų kuro „patobulinimo“ būdų – įpilti į dyzeliną benzino – liko iki šių dienų ir, matyt, gyvuos amžinai, nes tai paprastas ir efektyvus metodas. Tačiau šis būdas, pasak vieno iš www.cargo.lt forumo dalyvių, turi ir neigiamų pasekmių dyzeliniams varikliams: nukenčia dyzelino kokybė, kuras pasidaro sausokas, suprastėja jo tepamosios savybes. Taip pat dėl to genda naujų automobilių kuro siurbliai ir purkštukai (ypač „Common rail” tipo didelio slėgio degalų įpurškimo sistemos). Pakeisti purkštukus ar siurblį dyzeliniams varikliams – tikra prabanga. Forumo dalyviai pažymi, jog benzino įpymimas į dyzelinį kurą nekenkia „tik seniems kibirams“.
Vienas vežėjų forumo lankytojų tai pat siūlo į dyzeliną pilti stabdžių skysčio ir tikina, kad tai efektyvu ir nekenkia kuro sistemai. CargoNEWS kalbinti meistrai yra apie tai girdėję, tačiau pakomentuoti galimo poveikio automobilio sistemoms negalėjo. Jie patarė naudotis laiko bei technikos patikrintais būdais – skiesti dyzeliną kokybiškais kuro priedais arba geros kokybės žibalu.
Kodėl dyzelinas užšąla?
Kai aplinkos temperatūra nukrinta žemiau minus 25 laipsnių, dauguma dyzelinių variklių nebeužsiveda. Įprastas dyzelinis kuras sustingsta ir užkemša degalų sistemos vamzdelius. Rinkoje be vasarinio ir žieminio dyzelino, dar yra šiaurinio ir arktinio, skirto eksploatuoti esant atitinkamai minus 30 ir 50 laipsnių temperatūrai.
Kai temperatūra neigiama, dyzeline esančios parafino molekulės pradeda stingti, sudarydamos kristalus, kurie pamažu didėja. Pablogėja filtravimas. Kristalai nusėda ant degalų filtro, kuro padavimo vamzdelių, aklinai užkimšdami degalų tiekimo sistemą. Dėl organinių rūgščių ir dervos junginių dyzelinas per neilgą laiką pavirsta į želė panašią masę.
Priedai
Žieminiai ir arktiniai degalai sukuriami pridedant specialių priedų, neleidžiančių užšalti kuro molekulėms. Arktiniame dyzeline priedų yra daugiau negu žieminiame.
Naudojant parduotuvėse parduodamus priedus galima ir pačiam pasigaminti „arktinių“ degalų. Tačiau reiktų nepamiršti, jog parduodami jau paruošti „Mannol“, „Diesel Anti Gel“, „Cleaner Pro“ bei kiti priedai netinka vasariniam dyzelinui paversti žieminiu, juolab šiauriniam – arktiniu.
Pasak kalbintų transporto įmonių transporto skyrių vadovų ir inžinierių, dyzelinio kuro priedus jie naudoja kuomet oro temperatūra yra žemesnė nei minus 10 laipsnių. Kai planuojamos kelionės maršrute yra tikimybė, kad oro temperatūra bus minus10–20 laipsnių, tuomet vidutiniškai naudojamas 1 litras priedo 1 tonai dyzelino; jeigu temperatūra žemesnė nei minus 25 laipsniai, tuomet pilami 2 litrai priedų vienai tonai dyzelinio kuro. Tokiu būdu galima pasiekti, kad kuro sistema gerai funkcionuotų net temperatūrai nukritus iki minus 35–40 laipsnių.
Priedų naudojimas bei jo kiekiai labai priklauso ir nuo dyzelinio kuro kokybės. Lietuvoje parduodamas dyzelinas žymiai kokybiškesnis nei, pavyzdžiui, Rusijoje. Nors pastarosios šalies degalinėse ir nurodoma parduodamo dyzelino užšalimo temperatūra, tačiau faktiškai ji dažnai yra gerokai aukštesnė nei skelbiama reklamose.
Priedus vežėjai pila ir profilaktiškai, nes temperatūrų svyravimai Rusijoje neprognozuojami. Vykstant į Europos Sąjungos šalis, dyzelinio kuro priedai praktiškai nenaudojami, kadangi visur, kur tikėtinos žemos temperatūros, degalinėse parduodamas jau priedų turintis dyzelinas.
Anot pašnekovų, Ukrainoje ilgą laiką nebuvo galima nusipirkti žieminio kuro, nes jo paprasčiausiai nebuvo. Po kiekvieno reiso į šią valstybę, vilkikų kuro sistemose susikaupdavo parafinas, kurį ištirpdyti įmanoma tik šiltose patalpose. Todėl paspaudus šaltukui, didžioji dalis automobilių serviso patalpų buvo naudojam ne sunkvežimių remontui, tačiau kuro sistemoms atšildyti.
Kuro kokybės nukrypimus bei žemų temperatūrų poveikį pirmiausia pajunta autonominio šildymo sistemos, pavyzdžiui, „Webasto“. Priežastis paprasta – kuro jose mažiausiai ir vilkikui važiuojant, sistemos neveikia, todėl ir užšąla greičiausiai. „Jeigu pabalo (susidarė parafinas) autonominio šildymo sistemoje, lauk bėdos ir vilkiko kuro sistemoje“, – sako pašnekovai.
Kol sunkvežimis kelionėje, kuro sistema užšąla rečiau, nes ji sukonstruota taip, kad dirbant varikliui būtų nuolat pašildoma. Blogiausia kai oro temperatūra staiga nukrinta, o vilkikas stovi – nedirba (pavyzdžiui, savaitgalis ar šventės). Po tokių „prastovų“ būna tikras darbų bei problemų maratonas, kuris dažnai užtrunka iki keleto dienų.
Seni geri ir laiko patikrinti metodai
Efektyvus ir laiko išmėgintas būdas – į dyzeliną įpilti žibalo. Geriausia – aviacinio, tačiau jo gauti nėra lengva. Kai temperatūra minus 20–30 laipsnių, į žieminius degalus reikia įpilti bent 10% žibalo. Jeigu neturite žieminių degalų, laikinai žibalo galite įpilti ir į vasarinį kurą. Jeigu oro temperatūra nuo 0 iki minus 5 laipsnių, tuomet reikalinga 10–20% žibalo, jei minus 5–15 laipsnių – 50% žibalo, žemesnė nei minus 15 laipsnių – 60–70 proc. žibalo. Tokių normų laikėsi kai kurių valstybių kariuomenės. Karo specialistai dyzelino skiedimą žibalu laiko laikina, nors ir veiksminga praktika.
Prie dabartinių sąlygų, kai žibalas brangesnis už dyzeliną, tokia priemonė taip pat yra laikina. Dauguma degalinių šiuo metu prekiauja dyzelinu, tinkamu eksploatuoti esant iki minus 32 laipsnių temperatūrai. O žibalą galima laikyti atsargai, jeigu netikėtai paspaustų šaltukas žemiau minus 30 laipsnių.
…ir pabaigai topinis pasiūlymas
Vienas www.cargo.lt forumo dalyvių rašo: „stabdžių skystis ir žibalas – štai ir visa išgyvenimo mokykla“. Kitas šmaikštuolis jį papildo: „visa tai gerai sumaišome lygiomis dalimis ir įpilame vairuotojui“. 
Autotransportas
Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.
2026-09-26
2026 m. vasario 23 d. prasidėjusi savaitė atnešė tris didelius įvykius, kurie tiesiogiai paveikė Europos krovinių vežėjus keliais. Europos Parlamentas sustabdė prekybos susitarimo su JAV ratifikavimą po to, kai D. Trumpas įvedė 10% universalųjį tarifą ir pagrasino jį padidinti iki 15%. Vokietijoje 48 valandų viešojo transporto streikas paralyžiavo daugiau nei 80 miestų ir sukėlė problemų tarpvalstybinei logistikai. O dėl visiško biometrinės EES sistemos įjungimo terminų užvirė kova tarp aviacijos sektoriaus ir Europos Komisijos. Šioje apžvalgoje – kiekvieno įvykio analizė ir pasekmės vežėjams.
2026-03-02
Nuo 2026 m. vasario 23 d. Norvegijoje įsigaliojo „Forskrift om bruk av kjøretøy“ – transporto priemonių eksploatavimą reglamentuojančio teisės akto – pataisos. Dabarmoduliniai 25,25 m ilgio autotraukiniai, 24 metrų junginiai ir puspriekabės su 45 pėdų konteineriais gali būti 30 cm ilgesni už nustatytą ribą – su sąlyga, kad vilkikas turi sertifikuotą aerodinaminę kabiną. Šis pakeitimas panaikina apribojimą, kuris daugiau nei dvejus metus neleido Norvegijos vežėjams naudoti naujų „Volvo FH Aero“ kabinų paklausiausiose konfigūracijose. Tačiau sektorius mano: to per mažai ir per vėlai.
2026-02-27
Nuo 2026 m. liepos 1 d. didžiajai daliai el. prekybos siuntų iš už ES ribų, kurių vertė nesiekia 150 €, bus taikomas fiksuotas 3 € muitas už kiekvieną siuntoje esančią prekių kategoriją. 2026 m. vasario 11 d. ES Taryba galutinai patvirtino šią priemonę – ji įgijo įstatymo galią. Tai neapmokestinamų smulkių siuntų eros pabaiga – modelio, kuriuo dešimtmečius naudojosi Kinijos prekyvietės. Rinkos reakcija jau matoma: „Shein“ netoli Vroclavo atidarė vieną didžiausių logistikos centrų Europoje (740 tūkst. kv. m), „Temu“ siekia 80% Europos užsakymų išsiųsti iš vietinių sandėlių, o Lenkijos sandėlių nekilnojamojo turto rinka išgyvena investicijų bumą. Krovinių vežimo keliais ir logistikos įmonėms tai reiškia naujus krovinių srautus, naujus klientus – ir naujus reikalavimus.
2026-02-26
Naujasis “DB Cargo” generalinis direktorius Bernhardas Osburgas pristatė radikalų “Deutsche Bahn” krovinių dukterinės įmonės restruktūrizavimo planą. Iš 14 000 darbuotojų Vokietijoje iki 2030 metų darbo neteks 6 200 žmonių – tai 44% viso personalo. Ypač stipriai nukentės pavienių vagonų siuntų segmentas (Einzelwagenverkehr), kuriame bus panaikinta apie 2 000 pozicijų. Tikslas – pirmą kartą per daugelį metų pasiekti nenuostolingą veiklą jau 2026 metais. Europos autovežiams ir logistams tai signalas: dalis krovinių, kurie anksčiau judėjo bėgiais, netrukus atsidurs keliuose.
2026-02-25
Komentarai
Benzinas nera gerai ir del dar vienos priezasties . Ji galima naudoti tik automobiliui judant . Stovint , benzinas ir dyzkuras sluoksniuojasi . Ir benzinas pakyla i virsu . Na , o jei varikli pamaitinsit benzinu , manau patys suprantat pasekmes . Zibalas nesisluoksniuoja ir skiedziasi su dyzelinu .
Tikrai naudinga informacija, Dekui uz idomu straipsni!
Naudinga.
Jūsų komentaras