Norvegija pridėjo 30 cm prie autotraukinių ilgio. Kodėl sektorius tuo ir džiaugiasi, ir nelabai

Nuo 2026 m. vasario 23 d. Norvegijoje įsigaliojo „Forskrift om bruk av kjøretøy“ – transporto priemonių eksploatavimą reglamentuojančio teisės akto – pataisos. Dabarmoduliniai 25,25 m ilgio autotraukiniai, 24 metrų junginiai ir puspriekabės su 45 pėdų konteineriais gali būti 30 cm ilgesni už nustatytą ribą – su sąlyga, kad vilkikas turi sertifikuotą aerodinaminę kabiną. Šis pakeitimas panaikina apribojimą, kuris daugiau nei dvejus metus neleido Norvegijos vežėjams naudoti naujų „Volvo FH Aero“ kabinų paklausiausiose konfigūracijose. Tačiau sektorius mano: to per mažai ir per vėlai.

Kas konkrečiai pasikeitė

2026 m. vasario 16 d. Norvegijos valstybinė kelių administracija („Statens vegvesen“) pasirašė „Forskrift om bruk av kjøretøy“ (Transporto priemonių eksploatavimo taisyklių) 5–5 straipsnio pakeitimus. Jie įsigaliojo vasario 23 d.

Pataisos esmė paprasta. Iki šiol Norvegijos teisės aktai leido naudoti aerodinamines kabinas padidinant bendrą ilgį tik „įprastiems“ autotraukiniams – deriniams iki 19,50 m. Ilgesniems junginiams tokios galimybės nebuvo.

Dabar leidimas išplėstas. Pasak „Volvo Trucks Norge“, naujieji limitai atrodo taip:

• Moduliniai autotraukiniai (modulvogntog) 25,25 m: leistinas ilgis su „FH/FH16 Aero“ aerodinamine kabina – iki 25,55 m.
• 24 metrų autotraukiniai (vilkikas + priekaba): leistinas ilgis – iki 24,30 m (keliuose, kur registre nurodytas 22 m apribojimas, – iki 22,30 m).
• Puspriekabės 45 pėdų konteinerių intermodaliniam pervežimui (19,50 m): leistinas ilgis – iki 19,80 m.

Sąlyga viena: vilkikas privalo turėti kabiną, sertifikuotą pagal ES direktyvą 96/53/EB su pakeitimais, padarytais Direktyva 2015/719 (9a straipsnis). Praktiškai tai reiškia ES tipo patvirtinimą kabinoms su pagerinta aerodinamika. Reikalavimai sekimui (sporingskrav) – t. y. posūkio spinduliui ir vėžei – nesikeičia.

Visas pakeitimų tekstas paskelbtas portale „Lovdata“.

Kodėl šie 30 cm tokie svarbūs

Norint suprasti problemos mastą, reikia grįžti į 2024 m. sausį. Būtent tada „Volvo Trucks“ pristatė „FH Aero“ ir „FH16 Aero“ linijas. Šios serijos kabinos priekinė iškyša yra 24 cm ilgesnė, palyginti su standartiniu FH. Kapoto forma tapo aptakesnė, o tai, gamintojo duomenimis, sumažina degalų sąnaudas ir CO₂ emisiją iki 5%.

Daugumoje Europos šalių tokias kabinas galima naudoti be problemų – ES normos leidžia viršyti bendrą autotraukinio ilgį, jei aerodinaminė kabina turi tipo patvirtinimą. Tačiau Norvegijoje iškilo specifinė teisinė kolizija.

Reikalas tas, kad Norvegijos eksploatavimo taisyklių 5–4 straipsnyje nuoroda į leidimą naudoti aerodinamines kabinas didinant ilgį buvo įrašyta. O štai 5–5 straipsnyje, kuris atskirai reguliuoja modulinius autotraukinius, 24 metrų miškavežius ir kitus ilgus junginius, tokios normos nebuvo. Faktiškai aerodinaminės kabinos ilgiausioms ir efektyviausioms kombinacijoms atsidūrė už įstatymo ribų.

Kaip leidiniui „YrkesBil“ aiškino „Volvo Trucks Norge“ produktų vadovas Lasse B. Sætre, bendrovė prašė reguliuotojo tiesiog nukopijuoti vieną sakinį iš 5–4 straipsnio į 5–5 straipsnį. Atrodytų – smulkmena. Tačiau procesas užsitęsė daugiau nei dvejus metus.

Sektoriaus reakcija: džiaugsmas perpus su kritika

„Volvo Trucks Norge“ ir kelios sektoriaus organizacijos pripažįsta: pataisa – ilgai lauktas žingsnis į priekį. Klientai jau pradėjo keisti užsakymus, pereidami prie konfigūracijų su aerodinaminėmis kabinomis, pažymi Sætre.

Tačiau priekaištų taip pat susikaupė nemažai.

Pirma – laikas. Daugiau nei dvejus metus daugelis Norvegijos vežėjų pirko vilkikus su įprastomis kabinomis tiesiog todėl, kad „Aero“ versijų nebuvo galima legaliai naudoti moduliniuose autotraukiniuose. „Volvo“ vertinimu, per šį laiką buvo pristatyta apie 300 sunkvežimių su tradiciniu priekiu, nors jie galėjo būti su aerodinaminėmis kabinomis. Esant vidutinei 150 000 km metinei ridos trukmei ir penkerių metų eksploatacijos laikotarpiui, bendrovės skaičiavimais, tai lėmė šimtus tūkstančių tonų CO₂ emisijų, kurių buvo galima išvengti.

Antra – pati 30 cm riba. Sektoriaus asociacijos – Norvegijos sunkvežimių savininkų asociacija (NLF), Automobilių importuotojų asociacija (BIL) ir Norvegijos automobilių sąjunga (NBF) – savo atsiliepimuose viešosiose konsultacijose prašė nenustatyti griežtų lubų ilgio priedui. Jų argumentas: rinkoje jau egzistuoja modeliai, kurie netelpa į 30 cm. Ir atsiras naujų.

Pavyzdys – „Volvo XXL Aero“ kabina. Ji derina aerodinaminį priekį (+24 cm priekinės iškyšos) su kabinos pailginimu atgal (+25 cm). Iš viso – 49 cm papildomo ilgio. Tai visiškai atitinka tarptautines normas. Tačiau pagal Norvegijos 30 cm taisyklę tokia kabina netelpa į modulinį autotraukinį neprarandant vienos paletės vietos.

Sætre taip komentuoja situaciją leidiniui „YrkesBil“: „Statens vegvesen“, jo teigimu, faktiškai aukoja tolimųjų reisų vairuotojų, kurie gyvena kabinoje, komfortą dėl savo inspektorių patogumo. Reikalas tas, kad fiksuotas 30 cm limitas pasirinktas siekiant supaprastinti kontrolę kelyje – taip lengviau patikrinti ilgį, nei analizuoti atitiktį posūkio spindulio reikalavimams.

Švedija ir Suomija, beje, nuėjo kitu keliu. Ten fiksuoto limito nėra – leidimas suteikiamas remiantis sekimo (tracking) reikalavimais. Tai reiškia, kad kabina gali būti bet kokio ilgio, jei autotraukinys telpa į normatyvinį posūkio spindulį.

Ką tai reiškia užsienio vežėjams

Tai vienas pagrindinių klausimų įmonėms iš Lenkijos, Lietuvos ir kitų Vidurio bei Rytų Europos šalių, vykdančioms pervežimus į Norvegiją arba per ją.

Taisyklė veikia taip: Norvegijos gabaritų normos taikomos visoms transporto priemonėms, eksploatuojamoms šalies teritorijoje, nepriklausomai nuo registracijos šalies. Tai tiesiogiai išplaukia iš „Forskrift om bruk av kjøretøy“ pobūdžio – tai naudojimo, o ne registracijos taisyklės. Vadinasi, užsienio sunkvežimis privalo laikytis tų pačių ilgio apribojimų, kaip ir norvegiškas.

Praktinės pasekmės užsienio vairuotojams:

1. Standartinės kombinacijos (iki 19,50 m). Čia nieko iš esmės naujo. Aerodinaminės kabinos buvo leistos nuo 2020 m., ir autotraukinys su aerodinamine kabina, registruotas bet kurioje ES/EEE šalyje, galėjo būti eksploatuojamas Norvegijoje ir anksčiau – jei bendras ilgis neviršijo normų įvertinus aerodinaminės kabinos leidžiamą nuokrypį.
2. Moduliniai autotraukiniai (25,25 m) ir 24 metrų junginiai. Čia vasario 23 d. pataisa yra reikšminga. Jei vežėjas iš ES/EEE naudoja modulinį autotraukinį su aerodinamine kabina, dabar galima viršyti standartinį ilgį 30 cm. Tačiau reikia prisiminti: moduliniai autotraukiniai Norvegijoje leidžiami ne visuose keliuose, o tik specialiai paženklintame modulinių autotraukinių tinkle (modulvogntog-nettet). Tai ribota kelių tinklo dalis, ir vairuotojas privalo pats įsitikinti, kad maršrutas yra prieinamas. Kelių sąrašai atnaujinami du kartus per metus vadinamuosiuose „kelių sąrašuose“ (veglister).
3. 45 pėdų konteinerių pervežimas intermodaliniu režimu. Jei puspriekabė pritaikyta tokiam konteineriui ir vilkikas turi aerodinaminę kabiną, leidžiamas ilgis dabar yra 19,80 m vietoj 19,50 m.
4. Privaloma sąlyga naudojant papildomus 30 cm – vilkikas privalo turėti aerodinaminės kabinos tipo patvirtinimą pagal Direktyvą 96/53/EB (9a str.). Šis ES patvirtinimas galioja Norvegijoje kaip EEE šalyje. Atskiro Norvegijos sertifikavimo nereikia.
5. Visos kabotažo operacijos turi visiškai atitikti vietines gabaritų ir svorio normas. Tai standartinė EEE taisyklė.

Kontekstas: kam apskritai reikalingos aerodinaminės kabinos

Aerodinaminių kabinų atsiradimas nėra gamintojų užgaida. Tai tikslingos Europos politikos pasekmė.

2015 m. ES priėmė Direktyvą 2015/719, kuri pakeitė bazinę Direktyvą 96/53/EB dėl didžiausių transporto priemonių gabaritų ir masės. Pakeitimo esmė: gamintojams leista pailginti kabinas neaukojant krovinių erdvės. Anksčiau bendras ilgis buvo fiksuotas, todėl bet koks kabinos padidinimas „suvalgydavo“ krovininį skyrių.

2019 m. buvo patvirtinti techniniai reikalavimai tokioms kabinoms (ES reglamentas 2019/1892). O nuo 2020 m. pailgintos kabinos pradėjo pasirodyti keliuose.

Idėja remiasi trimis ramsčiais: aerodinamika (degalų sąnaudų mažinimas 3–5%), saugumas (vairuotojas geriau mato pėsčiuosius ir dviratininkus priekyje, nes jo sėdynė yra toliau nuo priekinio krašto) ir komfortas (erdvesnė kabina vairuotojams, praleidžiantiems reise po kelias dienas).

„Volvo FH Aero“ tapo vienu pirmųjų serijinių modelių. Šiuo metu aerodinamines kabinas kuria ir kiti didieji gamintojai, nors kol kas rinkoje jų nedaug.

Kas toliau

Norvegijos pataisa išsprendžia dalį problemos, bet ne visą. 30 cm limitas išlieka ginčų objektu. „Volvo Trucks Norge“ tiesiai šviesiai pareiškia ketinanti siekti apribojimo peržiūrėjimo.

„Statens vegvesen“ savo ruožtu anksčiau pripažino, kad dabartinis gabaritų taisyklių rinkinys tapo per daug sudėtingas ir neskaidrus. Žinyba paskelbė apie planus visiškai peržiūrėti normatyvinę bazę dėl svorių ir matmenų.

Diskusija išeina už Norvegijos ribų. Danija pasirinko panašų požiūrį su fiksuotu limitu, o štai Švedija ir Suomija paliko klausimą spręsti pagal sekimo reikalavimus, be griežtų lubų. Kuris modelis pasirodys sėkmingesnis – paaiškės gamintojams pateikus rinkai naujus kabinų variantus.

Vežėjams iš ES/EEE, dirbantiems Norvegijos kryptimi, praktinė išvada viena: užsakant naują vilkiką verta atsižvelgti į tai, kokia kabinos konfigūracija yra leistina reikiamuose maršrutuose Norvegijoje. 30 papildomų centimetrų – tai ne revoliucija, bet moduliniams autotraukiniams su aerodinaminėmis kabinomis tai yra skirtumas tarp „galima“ ir „negalima“.