R.Vaštakas: oro bendroves domina Lietuva, nė vienai išskirtinių sąlygų nebus
2010-09-27
CargoNEWS
210
Lietuva sukūrė patrauklias sąlygas kurtis oro bendrovių bazėms ir tai jau duoda rezultatų: su Latvijos "airBaltic" savininkais susijusi įmonė kitą pavasarį ketina pradėti skrydžius iš Vilniaus, savo bazes nori įkurti dar dvi neįvardijamos skrydžių bendrovės.
"Lietuva sudarė vienas geriausių, o gal ir pačias geriausias Europos Sąjungoje dirbti oro bendrovėms. Kalbamės tiek su Baltijos aviacijos sistemomis ("airBaltic" savininkų įmonė – BNS), tiek su dar dviem bendrovėmis. Visos yra laukiamos, tačiau nė vienai iš jų nebus sudarytos išskirtinės sąlygos", – BNS patvirtino susisiekimo viceministras Rimvydas Vaštakas.
Jis nesutiko atskleisti, kokios dar oro įmonės investuos Lietuvoje.
"Kol kas tai konfidenciali informacija, tačiau naujienų turėtų būti jau netrukus – per kelias savaites, mėnesį", – sakė R.Vaštakas.
Jo teigimu, oro bendrovėms dabar yra siūlomi patrauklūs tarifai, vyksta konkursai dėl 15 mln. litų padalijimo naujoms kryptims. Be to, anot R.Vaštako, Ūkio ministerija pasiryžusi kompensuoti dalį investicijų naujiems investuotojams.
"Jeigu nemažos investicijos, investuotojui gali būti kompensuota iki 5 mln. litų įdėtos sumos", – sakė R.Vaštakas.
Jo vertinimu, investicinės aplinkos paruošimo įdirbis duoda rezultatų.
Tarptautinis Vilniaus oro uostas yra pagrindinė bazė užsakomųjų ir reguliariųjų skrydžių bendrovei "Small Planet Airlines", taip pat "Star1 Airlines", kuri pastaruoju metu turi finansinių problemų.
Naujienos
Europa ruošiasi sujungti muitinės duomenis į vieną sistemą, kuria galės naudotis visos ES šalys. Paprastam importuotojui ar eksportuotojui ji taps privaloma tik 2034 m. Problema, kurią vairuotojas mato jau šį vakarą, daug paprastesnė: Europos kelių tinkle trūksta daugiau kaip 390 tūkst. sunkvežimių stovėjimo vietų. Tuo pat metu Lenkija iki 2027 m. kovo pabaigos pratęsia atrankines patikras pasienyje su Vokietija ir Lietuva.
2026-09-28
Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.
2026-09-26
Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.
2026-09-23
Dar rugsėjo 20 d. furgonas, kurio DMC buvo 3,2 t, su sunkia priekaba galėjo patekti į e-TOLL sistemą, jei viso junginio didžiausioji leidžiamoji masė viršijo 3,5 t. Nuo 2026 m. rugsėjo 21 d. tas pats automobilis nebeturi mokėti elektroninio kelių mokesčio vien dėl priekabos. Dabar e-TOLL atveju lemiama yra paties automobilio DMC.
2026-09-21
CargoWeek nagrinėja penkis rugpjūčio 17–23 d. įvykius vežėjo akimis: kur jau atsirado tiesioginių išlaidų, kur kol kas yra tik rizika ir kas lems kitą savaitę.
2026-08-24
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras