Kelto „Lisco Gloria“ gaisro priežastis slepiama?
Keltas „Lisco Gloria“ buvo techniškai netvarkingas, todėl ir kilo gaisras. Tą sakiau Vokietijos ekspertams, tą patį galiu pakartoti ir teisme.
"Bet tikrąją gaisro priežastį norima nuslėpti“, – tikino vienas pirmųjų gaisrą laive pastebėjęs Virginijus Sungaila.
Kaltino elektros sistemą
Vyro, mačiusio, kaip liepsnose dingo jo mikroautobusas su antikvariniais baldais ir namelis ant ratų, pastebėjimus iš dalies jau patvirtina ir sudegusį keltą apžiūrėję ekspertai, ir surinkti ikiteisminio tyrimo duomenys.
„Paskleista žinia, jog užsidegė prie vilkiko prikabintas šaldytuvas ir nuo jo išplito liepsnos, yra gryniausia nesąmonė. Kaip gali iš niekur nieko užsidegti šaldytuvas? Pakaitinkite jį žiebtuvėliu ir vis tiek nieko nepešite“, – ir tikino, ir stebėjosi V. Sungaila.
Jis neabejoja, jog gaisras kilo dėl netvarkingos elektros sistemos.
Kai vilkikai suvažiavo į denį, prie šaldytuvų buvo prijungti kabeliai, kuriais iš laivo tiekė elektrą, kad šaldytuvai veiktų.
„Vienas kabelis buvo prijungtas ir prie šaldytuvo, kuriuo gabenta šaldyta vištiena. Čia ir įvyko trumpasis jungimas, dėl kurio, manau, ir kilo gaisras. Tačiau tikrai ne dėl savaiminio vilkiko užsidegimo, o todėl, jog netinkamai buvo tiekiama elektra“, – tvirtino pašnekovas.
Tiria dvi versijas
Ikiteisminį tyrimą atliekantys prokurorai tiria dvi gaisro kelte „Lisco Gloria“ versijas. Viena jų – savaiminis šaldytuvo užsidegimas.
Šią versiją kol kas patvirtino vienas liudininkas, tačiau jo parodymai jokia kita rašytine bylos medžiaga ar specialistų išvadomis nėra pagrįsti.
Kita gaisro versija, anot dienraščio šaltinių, gali būti labiau tikėtina, – dėl laivo elektros sistemos nesklandumų.
Ekspertai šiuo metu tiria daiktinius įrodymus, kurių vienas – iki šaldytuvo su šaldyta vištiena nutiestas kabelis.
„Manau, kad kelto savininkė kompanija „DFDS Lisco“ slepia tikrąsias gaisro priežastis, nors jas ir žino. Kompanija elgiasi labai arogantiškai. Kai pradėjau ieškoti būdų gauti pažymą draudimui dėl sudegusios savo transporto priemonės ir krovinio, manęs paprašė jų dokumentų. Iš kur juos galiu gauti, jei jie sudegė? Tuomet buvau apkaltintas nenoru bendradarbiauti ir išgirdau, kad su manimi geranoriškai nebesikalbės. Žodžiu, nukentėjau, bet likau kaltas“, – piktinosi V. Sungaila.
Suveikė iš antro karto
Tai, kad „DFDS Lisco“ būtų kur kas naudingiau, jei gaisro priežastimi taptų savaiminis vilkiko užsidegimas, patvirtino ir jūrų teisės specialistai.
Jų teigimu, tokiu atveju bendrovei reikėtų išmokėti kur kas mažesnę sumą, nes didžioji nuostolių atlyginimo našta kristų ant to neva užsidegusio vilkiko savininko.
Tačiau „DFDS Lisco“ turėtų įrodyti, kad kelte tinkamai suveikė priešgaisrinė sistema, o gaisrą imta gesinti operatyviai.
Panašu, kad tai įrodyti būtų sunku, nes ikiteisminio tyrimo duomenys byloja ką kita. Jau nustatytas faktas, jog vandens siurbliai, kurie turėjo vandenį pumpuoti į priešgaisrinę sistemą, įsijungė tik iš antro karto.
Kitaip tariant, gaisras nebuvo pradėtas operatyviai gesinti.
„Jokia priešgaisrinė sistema išvis neveikė. Nemačiau, kad būtų purškiamas vanduo, įsijungtų kokios nors lemputės. Kai užuodžiau dūmus, pats pasakiau denyje buvusiam apsaugininkui, jog degame. Bėgau pažadinti draugo ir mačiau, kaip keli darbininkai, pasiėmę plonas žarnas, mažyte čiurkšlele beviltiškai bandė gesinti ugnį“, – prisiminimais dalijosi V. Sungaila.
Nenori bendradarbiauti?
Įtarimų, jog gali būti stengiamasi nuslėpti tikrąsias kelto „Lisco Gloria“ gaisro priežastis ir prie to prisideda kai kurios Lietuvos institucijos, patvirtina ir daugiau faktų.
Ikiteisminį tyrimą kuruojantys prokurorai į Daniją, kur Odensės uoste yra prišvartuotas laivas, vyko kelis kartus. Tačiau pastarosios kelionės galėjo ir nebūti, nes valstybė jai esą nerado pinigų.
„Tai sužinoję sunerimome, todėl kreipėmės į generalinį prokurorą prašydami rasti pinigų kelionei, nes ji labai svarbi objektyviai tiriant visos Europos mastu rezonansinį įvykį. Laimė, pinigų atsirado“, – teigė Lietuvos vežėjų asociacijos „Linava“, kurios narių vilkikai taip pat sudegė kelte, prezidentas Algimantas Kondrusevičius.
Teigiama, kad ikiteisminio tyrimo tyrėjai iki šiol iš Lietuvos saugios laivybos administracijos negali išsireikalauti duomenų, kaip ir kada įstaigos specialistai tikrino keltą „Lisco Gloria“. Šiuo metu jų prašoma pateikti tikslesnius duomenis.
Anot administracijos atstovų, jie laivą tikrino taip, kaip reikia – vieną kartą per metus. Patikrinimas buvo atliktas liepą ir pažeidimų nenustatyta.
Regis, bendradarbiauti su tyrėjais, bandančiais nustatyti tikrąsias gaisro priežastis, nelinkusi ir pati „DFDS Lisco“.
Kompanijos buvo paprašyta pateikti duomenų, kiek įgulos buvo kelte, kai kilo gaisras, koks buvo jos budėjimo deniuose grafikas. Atsakymai į šiuos klausimus padėtų išsiaiškinti, ar darbuotojai negalėjo pražiopsoti gaisro.
Nors „DFDS Lisco“ privalo tokius duomenis kaupti, iš kompanijos atskriejo atsakymas, kad ji jų neturi.
Be to, bendrovės atstovai kai kuriuose raštuose tyrėjams nurodė, kad šie peržengė ikiteisminio tyrimo objekto ribas, nes turi tirti tik darbo saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimus, o ne aiškintis gaisro priežastį.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras