Daugiausia nesąžiningų bandymų pasipelnyti – iš automobilių draudimo

Ne gyvybės draudimo bendrovės BTA duomenimis, per nepilnus trejus metus daugiausia nesąžiningų bandymų pasipelnyti užfiksuota iš automobilių draudimo. Iš viso per minėtą laikotarpį draudimo bendrovė pateikė pareiškimus teisėsaugos institucijoms dėl 20 su draudimo išmokomis susijusių sukčiavimo atvejų, iš jų net 16 – dėl eismo įvykių sukeltų padarinių.

„Populiariausias sukčiavimo būdas yra apsidrausti automobilį įvykus eismo įvykiui. Kaltininkai dažnai mėgina suklaidinti draudikus melagingai užpildydami eismo įvykio deklaracijas, bandydami į eismo įvykio deklaraciją įrašyti daugiau automobilio defektų nei jų atsirado eismo įvykio metu, taip pat nurodyti ne tas eismo įvykio aplinkybes, vietą ir laiką, įrašyti ne tą eismo dalyvį“, – teigia BTA teisės skyriaus vadovė Madlena Podvorskienė. Pasak specialistės, pasitaiko ir itin įžūlių melagingų pranešimų apie įvykį, kai savininkas pareiškia, kad jo automobilis yra apvogtas, tačiau vėliau, deklaruotos kaip pavogtos detalės vėl sumontuojamos tame pačiame automobilyje.

„Per pastaruosius dvejus metus ir aštuonis mėnesius esame užregistravę 16 sukčiavimo atvejų susijusių su eismo įvykiais. O atlikus trejų metų apžvalgą galime konstatuoti, jog bandymai nesąžiningai pasipelnyti iš draudimo šioje srityje tik auga. Daugiausia tokių bandymų registruota transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo rūšyje”, – sako M. Podvorskienė.

Bandymų sukčiauti scenarijai būna labai panašūs. Pavyzdžiui, Tauragės rajone užfiksuotas įvykis, kuriame apylinkės teismas nuteisė 3 piliečius. Jie buvo nuteisti už tai, kad veikdami bendrai suklastojo dvi eismo įvykio deklaracijas bei pranešimą apie įvykį, įrašant neteisingą eismo įvykio laiką. Vieno iš piliečių, eismo įvykio kaltininko, automobilis nebuvo draustas transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir siekdamas išvengti turtinės prievolės, įvykio kaltininkas pateikė BTA dvi suklastotas eismo įvykio deklaracijas ir pranešimą apie įvykį. Kitu atveju, Panevėžyje apylinkės teismas nuteisė kaltininką už tai, kad pildant eismo įvykio deklaraciją prisistatė ir užrašė ne savo pavardę ir vardą, o taip pat suklastojo kito žmogaus parašą. Po to kaltininkas raštu paneigė, kad dalyvavo eismo įvykyje ir jokios deklaracijos nepildė. Visi sukčiavimo bendrai nubausti piniginėmis baudomis.

Draudikai įspėja – išsiaiškinus nesąžiningus bandymus pasipelnyti iš draudimo, tokie piliečiai ne tik yra baudžiami, bet pasekmes jaučia ir ateityje: aferoje dalyvaujančių asmenų draudimo rizikos grupė pasikeičia – kitais metais jų draudimo įmokos žymiai išauga.