Sukčiai šalia jūsų: kas dažniausiai kenkia verslui?

Pasaulinio audito, mokesčių ir konsultacijų įmonių tinklo KPMG tyrimas „Profiles of a Fraudster“ parodė, kad dažniausiai versle sukčiauja įmonių darbuotojai, kurie neretai turi pagalbininkų pačioje įmonėje ar už jos ribų.

Siekdami sudaryti tipiško „nusikaltėlio darbo vietoje“ portretą, KPMG komercinių ginčų ir sukčiavimo atvejų tyrimų padalinio specialistai išnagrinėjo 596 piktnaudžiavimo ir sukčiavimo atvejus, įvykdytus per pastaruosius dvejus metus 78 pasaulio šalyse.

„Sukčiavimo pobūdis ir būdai nuolat evoliucionuoja, panašiai kaip gripo virusai. Bendrovės negali stovėti vietoje ir naudoti senuosius metodus sukčiams išaiškinti. Dar prieš kelis dešimtmečius sukčiai buvo parašų padirbinėtojai, o šiandien į jų vietą ateina interneto, išmaniųjų prietaisų naudotojai ir duomenų analitikai“, – teigė Povilas Akstinas, „KPMG Baltics“ verslo sandorių sudarymo ir restruktūrizavimo skyriaus vadovas.

Paaiškėjo, kad tipinis sukčius dažniausiai yra vidutinio amžiaus darbuotojas (70 proc. atvejų sukčiaus amžius yra nuo 36 iki 55 m.), dirbantis aukščiausioje vadovų grandyje, administracijoje, rinkodaros ar pardavimų skyriuje. 54 proc. atvejų tai užimantis vadovaujančią poziciją asmuo, dažniausiai – vykdantysis direktorius. Tipinis sukčius paprastai organizacijoje yra išdirbęs ne mažiau kaip 6 metus.

Tyrimas parodė, kad sukčiavimo pobūdis ir dažnumas priklauso nuo pačios organizacijos sudarytų galimybių. Remiantis tyrimo duomenimis, 54 proc. sukčiavimo atvejų sukčiauti palengvindavo ar net paskatindavo silpna vidaus kontrolės sistema. Organizacijos, kurios sugriežtindavo darbuotojų kontrolę ir priežiūrą, labai sumažindavo tokių nusikaltimų riziką – jei dar nebūdavo per vėlu.

Vis dėlto stipri vidaus kontrolės sistema negali užkirsti kelio visiems sukčiavimo atvejams. Tyrimas „Profiles of a Fraudster“ parodė, kad vienu iš penkių atvejų buvo apgaudinėjama nepaisant visų saugumo priemonių, o net 11 proc. sukčių turėjo pagalbininkų, kurie padėjo apeiti kontrolės sistemas. Tai reiškia, kad sukčius dažnai yra organizacijos narys, kuris supranta kontrolės sistemos veikimą, žino jos trūkumus ir kaip juos išnaudoti.

Pasak tyrimo, dominuojantis sukčiaus tipas – „oportunistas“, nusikaltimą atliekantis pirmą kartą. Dažnai tai būna patikimas darbuotojas, užimantis atsakingas pareigas, kurio išaiškintas poelgis nustebina kolegas. Retesnis yra „plėšrūno“ tipas, kuris ieško darbo vietos, kur galėtų sukčiauti, o įsidarbinęs pradeda kurti aferų schemas.

Kodėl ryžtamasi sukčiauti?

Tyrimo rezultatai parodė, kad pagrindinės sukčiavimo priežastys gali būti apibūdintos kaip godumas pinigams, galimybė praturtėti ar atsikratyti turimų skolų, o 16 proc. pagautų sukčių nurodė, kad jie paprasčiausiai jaučiasi neįvertinti darbe. Rečiau paminėtos priežastys: verslo tikslų siekis ir „pamačiau, kad galiu“, kuomet žmogus pastebėjęs spragą neatsispiria pagundai.

Sukčiavimo būdu gauti pinigai paprastai nedemonstruojami – tik 18 proc. sukčių leido sau skirti dalį pinigų laisvalaikiui, o 17 proc. – įsigijo prabangų automobilį, tuo neišsiskirdami iš tipiškų vadovų.

Kokio pobūdžio nusikaltimai dominuoja?

Dažniausiai (56 proc. atvejų) sukčius pasisavina sau nepriklausančias lėšas; 40 proc. tokių apgavysčių sudaro piniginių lėšų grobstymas, o 27 proc. – piktnaudžiavimas perkant prekes ir paslaugas.

Pavieniui veikiantis nusikaltėlis dažniausiai pasisavina 50–200 tūkst. JAV dolerių (18 proc. atvejų). Apgavysčių padaryti nuostoliai gerokai išauga, jei veikiama keliese – 43 proc. tokių atvejų patirti nuostoliai viršijo 500 tūkst. JAV dolerių, o 16 proc. iš jų – net 5 mln. JAV dolerių sumą. Taip pat nustatyta, kad grupiniai sukčiavimai trunka ilgiau – 74 proc. atvejų nusikaltimai tęsėsi nuo 1 iki 5 metų.

Atlikus tyrimą taip pat nustatyta, kad finansinių lėšų grobstymo atvejai yra labiau būdingi finansų, farmacijos ir plataus vartojimo prekių prekybos segmentuose, o su viešaisiais pirkimais susijęs piktnaudžiavimas – energetikos, visuomenės informavimo ir pramogų verslo segmentuose. Sukčiai vis labiau domisi galimybėmis sukčiauti elektroninėje erdvėje ir nelegalių verslo sandorių sudarymo srityje. Tai rodo ir faktas, kad dviem iš trijų sukčiavimo elektroninėje erdvėje atvejų veikė keletas žmonių – dažnai būna įsitraukę informacinių technologijų specialistai, kuriuos pati kompanija yra nusamdžiusi.

Pasak Povilo Akstino, naujausių technologijų bijoti nereikia, nes jos tarnauja ne tik nusikaltėliams, bet ir nusikaltimų prevencijai. Naujausi duomenų analizės metodai gerokai padidino nusikaltimų išaiškinimo galimybes.