CARGONEWS

Lietuviai abejingi girtiems vairuotojams

girtas_vairuoja

Tik 16 proc. žmonių aktyviai reaguoja į girtą asmenį, ketinantį vairuoti automobilį, atskleidė Lietuvos aludarių gildijos užsakymu atliktas socialinis eksperimentas. Šie aktyvūs žmonės skambina policijai, bando atkalbėti ar kitaip sulaikyti neblaivų vairuotoją. Ką daro likę 84 proc. iš 323 eksperimente dalyvavusių žmonių? Stebi.

Ruošdamiesi unikaliam eksperimentui bendrovė „Spinter tyrimai“ 2014 m. lapkritį atliko reprezentatyvų Lietuvos gyventojų tyrimą, kuriuo siekė išsiaiškinti, kokią savo reakciją prognozuoja respondentai, jei išvystų nepažįstamąjį, galimai apsvaigusį nuo alkoholio ir ketinantį vairuoti.

Dauguma respondentų tikino, kad išvydę nepažįstamąjį, galimai apsvaigusį ir ketinantį vairuoti, imtųsi aktyvių veiksmų: 54 proc. skambintų policijai, 42 proc. bandytų atkalbėti vairuoti. Beveik ketvirtadalis (23 proc.) užsirašytų valstybinius numerius, 13 proc. bandytų vairuotoją sustabdyti jėga. Pasyvią savo reakciją deklaruoja minimali respondentų dalis – tik po 7 proc. paminėjo, kad situaciją filmuotų ir (ar) apskritai nereaguotų. Kitaip tariant – 9 iš 10 stengtųsi užkirsti kelią galimai nelaimei.

Socialinis eksperimentas_11

Tačiau realybė parodė visai ką kitą. Eksperimento metu akivaizdžiai išgėrusį žmogų vaidinusiam aktoriui Justinui Valinskui, kuris demonstratyviai ruošėsi leistis į kelionę savo automobiliu, sutrukdyti bandė viso labo 16 proc. situaciją stebėjusių žmonių.Socialinis eksperimentas_6

Daugiausia pilietiško sąmoningumo apraiškų fiksuota degalinėje (27 proc.), mažiausiai – kavinių/ barų zonoje (9 proc.). Aktyviausiai reagavo senjorai (25 proc. vyresnių nei 64 metai), pasyviausi – jaunimas (7 proc. jaunų žmonių iki 24 metų). Į kito potencialiai neblaivaus vairuotojo veiksmus dažniau linkę reaguoti patys vairuotojai (23 proc.), pėstieji tai daro dvigubai rečiau (12 proc.).

„Ar susimąstome, kaip pasielgtume patys, kai šalia mūsų nepažįstamas, tačiau akivaizdžiai išgėręs vairuotojas sėda už vairo? Mieste, dieną, visai šalia mūsų. Toks ir buvo eksperimento tikslas. Deja, tyrimų rezultatai rodo visuomenės abejingumą“, – teigia tyrimą inicijavęs Saulius Galadauskas, Lietuvos aludarių gildijos vadovas.

Socialinis eksperimentas_12Socialinis eksperimentas vykdytas 2014 m. lapkričio 10-15 dienomis šalies sostinėje ir provincijoje, šešiose skirtingose vietose (Vilniaus miesto centras, šalia prekybos centro, populiarioje pramogų barų vietoje, tipiškame gyvenamajame mikrorajone, degalinės teritorijoje, provincijos miesto centre). Eksperimento metu akivaizdžiai išgėręs žmogus (aktorius) siekia sėsti už vairo ir nuvažiuoti savo automobiliu.

Socialinis eksperimentas_15

„Eksperimento metu buvo naudotas stebėjimo metodas. Tyrėjas stebėjo aktoriaus kuriamą situaciją ir žmonių reakcijas fiksavo iš dalies formalizuotame klausimyne. Buvo stebimos tiek pačios reakcijos, jų tipai, tiek pačių reaguojančiųjų bendrieji socialiniai demografiniai duomenys. Iš viso užfiksuotos 323 reakcijos“, – komentuoja visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ vadovas Ignas Zokas.

Socialinis eksperimentas_7„Matyti, jog nuostatos ir realybė neatitinka – negalime likti abejingi. Todėl aktyviai vykdysime socialines akcijas, skatinančias nevairuoti išgėrus ir netoleruoti girtų vairuotojų, – teigia S. Galadauskas. – Taip pat savanoriškai ženklinsime visų Lietuvos aludarių gildijos narių alaus etiketes grafiniu ženklu, raginančiu nevairuoti išgėrus. Tikime tokio žymėjimo veiksmingumu, ir kad jis taps papildoma paskata susimąstyti ir nesėsti prie vairo išgėrus pačiam bei sulaikyti tai darantį kitą asmenį“.

Aludarių gildijos nariai sakosi pradėsiantys naudoti ženklą ne vėliau kaip šių metų birželio pirmąją – iki metų pabaigos šiuo ženklu bus pažymėta 90 proc. Aludarių gildijos narių gaminamo ir parduodamo alaus ir alaus kokteilių.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Vardas:

Analizė

Автономный грузовик без водителя на дороге в Германии

Sunkvežimis be vairuotojo pradėjo komercinius reisus Vokietijoje

Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.

2026-09-26
0
Грузовой автомобиль и контейнерный поезд на европейском маршруте

ES nori perkelti krovinius į geležinkelius. Kodėl krovinių vežimas geležinkeliais mažėja jau ketvirtus metus iš eilės

Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.

2026-09-23
0

CargoWeek: šiandien keičiasi e-TOLL, į kelią išvažiavo sunkvežimis be kabinos, o geležinkeliai krovinius veža mažiau jau ketvirtus metus iš eilės

Šiandien Lenkijoje daliai automobilių su priekabomis nebereikia mokėti kelių mokesčio: furgonas, kurio leidžiamoji maksimali masė yra 3,2 t, su 1,5 t priekaba nebepatenka į e-TOLL sistemą vien todėl, kad bendras sąstato svoris viršija 3,5 t. Dar vakar už tokią kelionę reikėjo mokėti. Dabar lemiama yra paties automobilio leidžiamoji maksimali masė. Vežėjui, kuris reguliariai važinėja su priekaba, pokytis jau mažina kelių sąskaitą.

2026-09-21
0

Lenkija ir Lietuva vykdo daugiau nei pusę ES cross-trade: kaip dvi šalys tapo visos Europos krovinių vežėjomis

Lietuviškas vilkikas pasikrauna Hamburge, išsikrauna Lione, gauna kitą užsakymą į Roterdamą, o paskui vėl važiuoja krovinio į Vokietiją. Per tą laiką į Lietuvą jis gali apskritai neužsukti. Transporto sektoriui toks darbo grafikas seniai įprastas, tačiau naujausia Eurostat statistika parodo jo mastą: 2025 m. Lenkijoje ir Lietuvoje registruoti vežėjai kartu atliko 56,7% viso ES kelių krovinių transporto cross-trade.

2026-09-17
0