Gera žinia vežėjams: draudikai nebegalės savivaliauti

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, tenkindamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo prašymą, pateikė sprendimą, kuriuo išaiškino, kad draudikai negali reikalauti atlyginti žalos, jei apdraustas automobilis naudojamas šalyje, apie kurią draudikas nebuvo informuotas.

Teismas nutarė, kad pagal visas motorinių transporto priemonių privalomojo draudimo sutartis, sumokėjus vienkartinę įmoką, turi būti suteikta draudiminė apsauga, galiojanti visoje Europos Sąjungos teritorijoje. Pripažinta, kad draudikas, kuriam sumokėta vienkartinė įmoka, iš principo prisiimtų riziką nukentėjusiems asmenims išmokėti išmokas dėl įvykio, kurį gali sukelti apdrausta transporto priemonė, neatsižvelgiant į tai, kurios Sąjungos valstybės narės teritorijoje ši transporto priemonė naudojama ir kur šis įvykis įvyko.

Be to, teismas pažymėjo, kad Europos Sąjungos valstybės narės turi imtis priemonių, kad, sumokėjus vienkartinę įmoką, kiekviena draudimo sutartis garantuotų tokią draudiminę apsaugą kiekvienoje valstybėje narėje, kurios reikalauja tos valstybės įstatymai.

Svarbu ir tai, kad ES Teisingumo teismas pažymėjo, jog sąvoka „vienkartinė įmoka“ neatitinka „draudimo įmokos“ sąvokos, kurios dydis priklauso nuo to, ar apdrausta transporto priemonė bus naudojama tik valstybės narės, kurioje yra jos įprastinė buvimo vieta, teritorijoje, ar visoje Sąjungos teritorijoje. „Dėl draudimo įmokos dydžio diferencijavimo draudiko įsipareigojimas prisiimti riziką, susijusią su šios transporto priemonės naudojimu už valstybės narės, kurioje yra įprastinė jos buvimo vieta, ribų, priklauso nuo papildomos draudimo įmokos mokėjimo“, – teigiama teismo sprendime. Taigi iš esmės draudikai transporto priemonės buvimo užsienyje nebegalės vertinti kaip vieno iš rizikos faktorių.

ES Teisingumo Teismas ginčą ėmėsi spręsti po to, kai UAB „Litaksa“ pralaimėjo bylas prieš draudimo kompaniją BTA Kauno miesto apylinkės ir Kauno apygardos teismuose ir kreipėsi į Aukščiausiąjį Teismą. 2008 m. lapkričio 24 d. UAB „Litaksa“ ir BTA sudarė dvi motorinių transporto priemonių privalomojo draudimo sutartis, pagal kurias 2008 m. lapkričio 25 d. –2009 m. lapkričio 24 d. laikotarpiu apdrausta „Litaksa“ civilinė atsakomybė dėl dviejų jai priklausančių transporto priemonių. Šiose sutartyse buvo nurodyta, kad minėtos transporto priemonės bus naudojamos tik keleiviams ir kroviniams pervežti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Jose taip pat buvo nustatyta „Litaksa“ pareiga iš anksto informuoti BTA apie ketinimą naudoti šias transporto priemones kitoje valstybėje.

2009 m. abi „Litaksa“ priklausančios transporto priemonės pateko į eismo įvykius Didžiojoje Britanijoje ir Vokietijoje, nors apie ketinimą jas naudoti šiose valstybėse narėse „Litaksa“ iš anksto BTA neinformavo. BTA išmokėjo išmokas per šiuos įvykius nukentėjusiems asmenims ir, manydama, kad „Litaksa“ nesilaikė pagrindinėje byloje ginčijamų sutarčių sąlygų, pagal kurias privalėjo pranešti apie savo ketinimą naudoti savo transporto priemones kitoje valstybėje narėje, kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą ir reikalavo įpareigoti UAB „Litaksa“ grąžinti jai pusę nukentėjusiems asmenims išmokėtų išmokų.