Išmaniųjų puspriekabių era

Nors pašaliečiams kartais gali atrodyti, kad sėkmingo transporto verslo receptas yra toks pat paprastas, kaip bandelės „Trys kapeikos“, realybė yra visiškai kitokia. Ar krovinys bus saugiai ir laiku nugabentas priklauso nuo sunkiai suskaičiuojamos gausybės faktorių. Tokios „smulkmenos“ kaip puspriekabės ir pakrovimo platformos aukščių skirtumas gal ne tik visą pakrovimo procesą gerokai prailginti, bet ir tapti nemažų nuostolių priežastimi. Neatsitiktinai inžinerinės kompanijos investuoja kalnus pinigų tam, kad kasdieniai vežėjų įrankiai taptų kuo išmanesni. Tai liečia viską nuo puspriekabės iki slėgio padangose. Štai kaip tai atrodo praktiškai.

Trys „protingos“ funkcijos, palengvinančios pakrovimo procesą

Krovimas / iškrovimas yra toji krovinio gabenimo proceso dalis, kurią, naudojant pažangiausias technologijas, galima gerokai patobulinti. Visi vežėjai žino, kad krovimo procedūra atima daug laiko, be to, ji yra gana rizikinga – krovimo metu gali būti pažeistas krovinys arba puspriekabė. Nepaisant to, kad šiuolaikinės puspriekabės dažniausiai turi pneumatinę pakabą, leidžiančią, esant reikalui, pakelti arba nuleisti puspriekabę, gamintojai nuolat kuria naujas technologijas, kurias įdiegus, puspriekabė krovimo metu gali dirbti kone autonomiškai, be vairuotojo pagalbos.

Tokių „protingų“ sprendimų esama – į sunkvežimio TEBS bloką ir išorinių elektroninių komponentų kontrolės sistemą įrašomas specialius algoritmas, kuris reguliuoja puspriekabės pakėlimo ir nuleidimo procesą.

Kuomet krovininis automobilis atvyksta į pakrovimo arba iškrovimo vietą, jo vairuotojas privalo sureguliuoti puspriekabės aukštį taip, kad jis atitiktų pakrovimo platformos aukštį. Vairuotojas turi išlipti iš kabinos ir atlikti šiuos veiksmus rankiniu būdu, naudodamas puspriekabės aukščio reguliavimo svirtelę. Krovimo metu šiuos veiksmus gali tekti atlikti kelis kartus – puspriekabės aukštis keičiasi nuo kraunamo krovinio svorio. Pilnai pakrovus automobilį, puspriekabę reikia pastatyti į transportavimo aukštį. Viskas atrodytų paprasta, tačiau bet kuris vairuotojas žino, kiek daug laiko sugaištama šioms manipuliacijoms.

Visų panašių problemų galima išvengti, naudojantis trimis protingomis funkcijomis:

Pirmoji jų – pakrovimo aukščio nustatymas. Puspriekabės pakabos aukštį galima užprogramuoti – šiuolaikinės programavimo technologijos leidžia nustatyti šešias aukščio reikšmes. Naudodamasis šia funkcija, krovininio automobilio vairuotojas gali nustatyti puspriekabės aukštį pakrovimo metu neišlipdamas iš kabinos, tiesiog vieno specialaus pulto mygtuko paspaudimu.

Antras svarbu dalykas – pakrovimo aukščio reguliavimas. Kraunant automobilį, sistema automatiškai padidins arba sumažins slėgį puspriekabės pneumatinėse lingėse tiek, kad užprogramuotas puspriekabės krovimo aukštis nesikeistų viso krovos proceso metu.

Trečia – transportavimo aukščio nustatymas. Baigus krovą ir pradėjus automobiliui judėti, transportavimo aukščio nustatymo funkcija automatiškai parinks tinkamą transportavimui aukštį.

Neteisingai pakrautas krovinys gali apgadinti puspriekabę

Visi vežėjai žino, kaip svarbu teisingai pakrauti krovinį. Jei krovos metu krovinio svoris paskirstomas netolygiai, tai gali pagreitinti puspriekabės padangų nusidėvėjimą ir sutrikdyti puspriekabės stabilizavimo sistemos darbą. Nuo šių pavojų gelbsti specialūs davikliai, matuojantys puspriekabės padėtį žemės paviršiaus atžvilgiu. Jei krovinys pakrautas netolygiai, davikliai automatiškai palaiko horizontalią puspriekabės padėtį.

Jei didžioji krovinio dalis pakrauta i puspriekabės priekį, kyla pavojus puspriekabės ir vilkiko jungties mechanizmui ir vilkiko vairuojamajai ašiai. Išmanioji funkcija „OptiLoad™“ nesunkiai išsprendžia šią problemą – ji automatiškai reguliuoja paskutinės puspriekabės ašies aukštį. Ašis pakeliama taip, kad puspriekabės svorio centras būtų taisyklingoje padėtyje ratų bazės atžvilgiu.

Yra dar keletas protingų funkcijų, padedančių išvengti puspriekabės apgadinimo krovimo ir išsikrovimo metu.

Išmanioji perkrovos kontrolės funkcija nuolat kontroliuoja puspriekabės ašių apkrovimą. Esant perkrovai, ji apie tai įspėja vairuotoją. Kai krovinys iškrautas, kita išmanioji funkcija padeda išvengti staigaus slėgio sumažėjimo pneumatinės pagalbinės ašies lingėse.

Pakrovus arba iškrovus automobilį, bet kuris vairuotojas yra patyręs tokį nelabai malonų pojūtį, kaip puspriekabės šokčiojimą. Pakrovimo metu veikia puspriekabės ratų stabdymo sistema, puspriekabė yra tarsi „sustingusi“, jos ratai nekeičia savo padėties, ir dėl to puspriekabės pakaba yra veikiama papildomos įtampos. Staigiai atlaisvinus puspriekabės stabdžių sistemą, pneumatinėse lingėse padidėja slėgis – jis ir sukelia puspriekabės šokčiojimą.

Jei krovos metu pakrovimo rampos stogas buvo labai arti puspriekabės arba pakrovimo platforma šiek tiek išsikišo už puspriekabės ribų, šokčiojimas gali sugadinti puspriekabę. Jei puspriekabėje yra šokčiojimo kontrolės funkcija, šios problemos galima išvengti – puspriekabės stabdžiai atleidžiami laipsniškai, veikiant paeiliui kiekvieno puspriekabės šono stabdžius tam tikrais impulsais. Šio proceso metu puspriekabės pakabos elementuose pašalinama perteklinė įtampa, ir puspriekabė nebešokčioja.

Sąnaudų mažinimas ir ekologija

Išlaidos kurui yra bet kurios transporto įmonės pagrindinis išlaidų šaltinis. Tačiau nei kiek ne mažiau įmonės išleidžia pirkdamos naujas automobilių padangas. Ar gali būti sprendimai, mažinantys šias sąnaudas?

Ekspertai turi atsakymą – šias išlaidas gali sumažinti kai kurios pneumatinės pakabos valdymo funkcijos, padangų slėgio kontrolės sistemos ir tam tikri krovininių automobilių aerodinamikos sprendimai.

Banali tiesa, tačiau tam, kad būtų palaikomas tinkamas puspriekabės aukštis ir veiktų visa pneumatinės pakabos sistema, reikalingas oras. Žinia, orą į sistemą pumpuoja kompresorius. Kompresorius eikvoja variklio galią, variklis, savo ruožtu, eikvoja kurą. Jei į puspriekabę įmontuoja „neišmanioji“ pneumatinė pakaba, krovininio automobilio kompresorius veikia nuolatos, oras į pneumatinę sistemą arba įpučiamas, arba yra iš jos išsiurbiamas. Tačiau pažvelgus į sistemos darbą „išmaniai“, nesunku suvokti, jog nebūtina, kad kompresorius veiktų nuolat.

Taikant specialių pakabos valdymo algoritmą, įprasta pakaba gali tapti kurą taupančia pakaba. Automobiliui judant, ši sistema valdo kompresoriaus darbą ir neleidžia nuolat pumpuoti arba siurbi orą iš pneumatinės pakabos. Naudojant šią sistemą, vienu metu nušaunami keli zuikiai – kompresorius mažiau nusidėvi (vadinasi, tarnauja ilgiau), ženkliai sumažėja kuro sąnaudos, o automobilis tampa gerokai „draugiškesnis“ aplinkai.

Galima teigti, kad „intelektuali“ pakaba reguliuoja visą puspriekabės „gyvenimą“ – keičia puspriekabės aukštį, priklausomai nuo apkrovos, automobilio judėjimo greičio ir kitų parametrų, gerina puspriekabės aerodinamines savybes. Kai puspriekabėje veikia intelektualios pakabos funkcijos, automobilis gali per metus sutaupyti apie 100 l kuro, o anglies dvideginio išmetimas į aplinką sumažėja iki 275 kg.

Padangų slėgio valdymas

2011 m. ADAC duomenimis, 32% krovinio transporto prastovų susiję su padangų problemomis. Viena iš pagrindinių padangų problemų – slėgio sumažėjimas. 85% atvejų slėgis pradeda mažėti dėl nedidelių padangų įtrūkimų, kuriuos galima pastebėti naudojant padangų slėgio kontrolės sistemą IVTM (Integrated Vehicle Tire Monitoring).

Ši sistema nuolat informuoja vairuotoją apie slėgį kiekvienoje automobilio padangoje. Naudojant šią sistemą, rizika netekti padangos dėl jos sugadinimo ženkliai sumažėja, o transporto įmonė yra apsaugoma nuo papildomų išlaidų naujų padangų pirkimui ir sandėliavimui.

Jei padangų slėgis yra netinkamas, gerokai padidėja kuro sąnaudos. Dėl netinkamo slėgio padangos gali sprogti, sprogimo pasekmės gali būti itin skaudžios – krovinio ir automobilio sugadinimas bei autoįvykiai. IVTM sistema gali padėti susitvarkyti su šiomis problemomis.

IVTM sistemą sudaro ratų moduliai (išoriniai ir vidiniai), puspriekabės ir vilkiko ECU ir monitorius vairuotojo kabinoje. Vilkiko sistemos elementai tarpusavyje „bendrauja“ CAN sistemos pagalba, o puspriekabės elementai perduoda informaciją radijo signalo būdu.