Mažiausia tikimybė patekti į avariją – Šalčininkų rajone

Paaiškėjo, kad saugiausiai šalies vairuotojai praėjusiais metais galėjo jaustis Šalčininkų rajono keliuose. Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje statistika rodo, kad 2015 metais 1000 gyventojų Šalčininkų rajono savivaldybėje teko tik 0,52 eismo įvykio. Net ir gerokai mažesnį gyventojų skaičių turinčios savivaldybės pagal šį rodiklį Šalčininkų rajoną blogąja prasme lenkia 3-6, o kai kuriais atvejais net ir 8 kartus. Draudikų duomenys rodo, kad didžiausia tikimybė patirti eismo įvykį yra šalies didmiesčiuose, kurortiniuose miestuose ir Klaipėdos bei Kauno rajonuose.

Pagal pateiktus duomenis, Šalčininkų rajone avaringumo rodiklis yra išskirtinai mažas. Pavyzdžiui, Molėtų rajone, kur gyvena 13 tūkstančių mažiau gyventojų nei Šalčininkų rajono savivaldybėje, avaringumo rodiklis 4,5 karto didesnis. Plungės rajone, kuriame gyvena tik šiek tiek daugiau gyventojų nei Šalčininkų rajone, 1000 gyventojų tenkančių avarijų praėjusiais metais užfiksuota 6,3 karto daugiau. Neringos savivaldybė, nors turi beveik 30 tūkstančių mažiau nuolatinių gyventojų nei Šalčininkų rajonas, eismo įvykių skaičiumi 1000 gyventojų jį lenkia 8,4 karto.

„Mažesniuose miesteliuose, mažiau gyventojų turinčiuose rajonuose avarijų skaičius, žinoma, yra mažesnis nei didmiesčiuose ar didžiausiose savivaldybėse. Vis tik avaringumo rodikliai ne visada tiesiogiai proporcingi savivaldybės dydžiui. Puikus pavyzdys – kurortinių miestų savivaldybės. Štai Neringoje gyvena vos keli tūkstančiai gyventojų, tačiau pagal 1000 gyventojų tenkantį eismo įvykių skaičių Neringa visuomet patenka į avaringiausių savivaldybių dešimtuką. Taip pat yra ir su Palangos miestu. Didesnis avarijų skaičius nei kituose panašaus dydžio miestuose fiksuojamas ir Druskininkuose. Automobilių srautas šiuose miestuose, be abejo, išauga dėl į juos atvykstančių turistų ir poilsiautojų“, – sako Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas.

Draudimo eksperto teigimu, eismo intensyvumas savivaldybėse nevienodai pasiskirstęs ne tik dėl gyventojų ir svečių skaičiaus ar eismo intensyvumo. Skiriasi ir savivaldybėse nusidriekusio kelių tinklo ilgis, kelių būklė, avaringų ruožų gausa. Visa tai turi įtakos eismo įvykių skaičiui.

„Pavyzdžiui, Molėtų rajone, nors gyventojų skaičiumi jis ir yra mažesnis už Šalčininkų rajoną, driekiasi beveik pusšimčiu kilometrų daugiau rajoninių kelių. Žinoma, Molėtų rajone taip pat yra daug ežerų, vasaros sodybų, nacionalinis parkas, kurie šiltuoju metų laiku sutraukia nemažai gyventojų. Pramoninės zonos Kauno ir Klaipėdos rajonuose lemia didesnę transporto srautų trauką šiuose regionuose ir taip pat didesnį avarijų skaičių“, – nevienodo avaringumo lygio priežastis skirtingose Lietuvos vietose aiškina R. Bieliauskas.Didžiausia pernai Šalčininkų rajone eismo įvykio metu patirta žala siekė beveik 2,5 tūkstančio eurų, kai apskritai didžiausia 2015 metais fiksuota žala Lietuvoje siekė beveik 40 tūkstančių eurų. Ji užfiksuota Vilniuje.

Mažu eismo įvykių skaičiumi 1000 gyventojų pernai taip pat išsiskyrė Kazlų Rūdos (0,64), Pagėgių (0,7), Skuodo (0,77), Vilkaviškio (0,92), Pakruojo (0,98) rajonų savivaldybės. Tarp avaringiausių – Vilniaus (9,48), Kauno (9), Klaipėdos (5,61) ir Palangos (5,1) miestų savivaldybės.

Duomenys gauti remiantis Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje praėjusių metų eismo įvykių statistika ir Lietuvos statistikos departamento informacija.

Lietuvos savivaldybės, kuriose 1000 gyventojų 2015 m. teko mažiausiai eismo įvykių

Lietuvos savivaldybės, kuriose 1000 gyventojų 2015 m. teko daugiausiai eismo įvykių