Transporto rinkoje – permainų nuojauta

Kas yra kas Lietuvos transporto pasaulyje tiek vežėjai, tiek sunkiasvorės technikos pardavėjai nemirktelėję galėtų išvardinti pažadinti vidury nakties. Nepaisant to, praėjusią savaitę „Litexpo“ parodų centre tris dienas vykusiose parodose  TRANSBALTICA, BALTTECHNIKA ir MECHANIKA savo stendus turėjo visi vilkikų pardavėjai, išskyrus DAF.

„Tai tam tikras mandagumo gestas ir galimybė neįpareigojančioje aplinkoje pabendrauti su kolegomis. Tačiau darbinių klausimų turėję mūsų klientai, užsukę į parodą ir pasilabinę, paprašė susitikimo parodai pasibaigus. Galima daryti prielaidą, kad žmonės rimtus dalykus nori aptarinėti ramesnėje aplinkoje, o ne parodoje“, – svarstė MAN atstovybės „Adampolis“ vadovas Vidas Čebatavičius.

MAN atstovybės „Adampolis“ vadovas Vidas Čebatavičius ir „Iveco“ atstovybės Baltijos šalyse vadovas Ernestas Jakubonis

Kita vertus, nors šioje parodoje niekas itin didelių naujienų nepristatė, visgi įdomių diskusijų apie transporto evoliuciją netrūko. „Iveco“ atstovybės Baltijos šalyse vadovas Ernestas Jakubonis atkreipė dėmesį į pakankamai sparčiai evoliucionuojantį verslo žmonių požiūrį į kai kurias technikos naujienas konkrečiais ir transporto parko formavimą apskritai.

„Tarkim pirmosios reakcijos į naują 8 laipsnių automatinę pavarų dėžę „Hi-Matic“ buvo gana skeptiškos: galbūt įmonių strategai būgštavo dėl pirmojo rinkoje mechanizmo sudėtingumo ir patikimumo, gal dar dėl kokių priežasčių, tačiau kai įkalbėjom juos išbandyti „Iveco Daily“ su tokiu agregatu atliekant kasdienius darbus, užsakymai pasipylė vienas po kito. Tokio tipo transmisija ne tik radikaliai palengvina vairuotojo darbą ir padeda taupyti degalus, bet ir leidžia 10-12 proc. sumažinti techninio aptarnavimo kaštus“, – konstatavo E. Jakubonis.

Pašnekovas taip pat atkreipė dėmesį į atsiradusias galimybes eksploatuoti sunkvežimius, naudojančius ne tradicinį dyzeliną, o  CNG ir LNG dujas. Italų inžinieriai padidino visų alternatyvius degalus galinčių „gerti“ variklių galią iki 400 AG bei didžiausią atstumą, kurį galima įveikti su pilnais rezervuarais. Dabar „dujofikuotas“ vilkikas „Stralis“ gali įveikti 1350 kilometrų – maždaug toks atstumas yra tarp Vilniaus ir Hamburgo.

„Viena svarbiausių problemų, kurias gali išspręsti dujos – degalų vagystės. Tai nėra likvidus turtas „malkų“ rinkoje, todėl galima drąsiai teigti, kad transporto įmonių vadovai ne tik pamatytų realias degalų sąnaudas, bet ir gerokai sutaupytų. Lietuvai, turinčiai LNG terminalą, neišnaudoti šio kozirio, būtų mažų mažiausiai neracionalu“, – pastebėjo „Iveco“ atstovybės Baltijos šalyse vadovas.

Klausiamas, ar techniškai įmanomi dyzelio-dujų hibridai, E. Jakubonis pripažino, kad kai kurios privačios kompanijos eksperimentuoja šioje srityje ir yra pristačiusios veikiančius prototipus, tačiau abejonių dėl jų patikimumo bei ilgaamžiškumo kol kas pernelyg daug.

Bendrovės „Skuba“ sunkvežimių pardavimo vadybininkė Rasa Cicėnaitė atkreipė dėmesį dar vieną svarbų faktą, liudijantį pokyčius transporto verslo pasaulyje. Dar visai neseniai prekių distribucijos sąlyginai nedideliais atstumais uždavinių sprendimui būdavo perkami nenauji vidutinės klasės sunkvežimiai. Pastarųjų metų statistika (3,5 – 12 tonos svorio komercinių automobilių segmente pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuva pasiekė 57,4 proc. augimą – tai geriausias rezultatas Europoje) leidžia daryti prielaidą apie pakitusią „matematiką“.

„Vežėjai dabar skaičiuoja ne tik kiek pinigų išleidžia įsigydami mašiną, bet ir tai, kiek atsieina jos remontai bei prastovos. Naujas sunkvežimis paprastai leidžia labai tiksliai įvertinti visas išlaidas ir laiką, kurį mašina nedirbs dėl vizitų į techninio aptarnavimo dirbtuves. Tokių tiesų atradimas pastebimai veikia rinką – verslas racionalėja ir atsikrato stereotipų“, – konstatavo R. Cicėnaitė.

Kitas pikantiškas dalykas, apie kurį pašnibždomis kalba kai kurie technikos pardavėjai – mažųjų komercinių automobilių įdarbinimas vietoj klasikinių vilkikų. Nors su furgonais daug pervežti galima nebent mažų gabaritų ir labai lengvų prekių, visgi tokios technikos kreiserinis judėjimo greitis kur kas didesnis, degalų sąnaudos ir kelių mokesčiai mažesni, juose nėra tachografų, o svarbiausia – vairuoti mašinas iki 3,5 tonos galima turint B kategorijos vairuotojo pažymėjimą. Kadangi kvalifikuotų CE kategorijos vairuotojų itin trūksta, kai kurios transporto įmonės savo parką papildo būtent tokio „kalibro“ technika: tai garantuoja, kad tarkim vilkiko vairuotojui susirgus,  darbai visiškai nesustos. Tokioms misijoms itin tinka 5 tonų keliamosios galios mažieji „komersantai“, į kuriuos pirkėjo prašymu nėra montuojami tachografai (tai padaryti įmanoma pateikus argumentuotą prašymą, esą automobilis bus įdarbintas didelio tūrio, lengvų krovinių gabenimui).