Rusijos embargo poveikis: naujas rinkas atradę vežėjai ketvirtadaliu padidino per avarijas patiriamus nuostolius

Lietuvoje veikiančios krovinių pervežimo bendrovės vis dažniau imasi įvairių prevencinių priemonių, padedančių vilkikų vairuotojams išvengti incidentų keliuose. Nepaisant to, avarijų metu patiriami nuostoliai nuolat auga – vidutinis patiriamos žalos dydis per vienerius metus šoktelėjo net 24 proc. Tam reikšmingos įtakos turėjo ir dėl Rusijos embargo pasikeitusi vežėjų veiklos geografija.

Per pastaruosius kelerius metus krovinių pervežimo bendrovių požiūris į žalas ir jų prevenciją pasikeitė 180 laipsnių kampu. Anksčiau investicijos į rizikos mažinimą rūpėjo tik nedidelei šiame sektoriuje veikiančių įmonių daliai. Tačiau dabar vis daugiau jų ieško priemonių, padedančių vilkikų vairuotojams išvengti incidentų keliuose arba sumažinti jų metu patiriamą žalą – organizuoja papildomus mokymus, transporto priemonėse montuoja papildomus veidrodėlius, filmavimo įrangą ir pan.

Avarijų nuostoliai didesni ketvirtadaliu

Būtų galima teigti, kad tokia taktika veikia – Lietuvos banko parengtoje ne gyvybės draudimo rinkos apžvalgoje apibendrinti duomenys rodo, kad krovininio transporto patiriamų žalų dažnis sumažėjo nuo 61 proc. 2011-aisiais iki 42 proc. 2015-aisiais.

Kita vertus, vilkikų avarijų metu juos valdančių bendrovių patiriami nuostoliai smarkiai auga. Toje pačioje apžvalgoje skelbiama, kad vidutinė patirta žala 2015-aisiais siekė 2 439 eurus ir buvo net 24 proc. didesnė nei prieš metus.

Pastebime, kad daugiausia žalos atnešantys incidentai kelyje dažniausiai įvyksta, kai vilkiko vairuotojas persirikiuodamas į kitą eismo juostą nepastebi šalia važiuojančios transporto priemonės arba tiesiog nespėja sustoti, kai staigiai stabdomas priekyje važiuojantis automobilis. Užfiksuojame ir nemažai smulkesnių nuostolių, kuriuos nulemia nesėkmingi manevrai aikštelėse ar uždarose teritorijose.

Daugiau kainuoja ir gydymas, ir remontas

Lietuvos krovinių pervežimo bendrovių patiriamos žalos smarkiai auga dėl kelių priežasčių. Pirma, smarkiai brangsta transporto priemonių remonto paslaugos. Joms tenkančios išlaidos gali skirtis 3-6 kartus priklausmai nuo valstybės, kurioje įvyksta incidentas ir tenka taisyti transporto apgadintą priemonę. Pastaruoju metu daugiau lėšų skiriama ir eismo įvykiuose sužalotų asmenų gydymui (skirtingose valstybėse jo kaina gali skirtis ir 10 kartų) bei moralinėms kompensacijoms.

Be to, įtakos nuostolių augimui turi ir pasikeitusi vežėjų veiklos geografija. Dėl politinės situacijos užsidarius Rusijos rinkai daugiau veiklos sukoncentruota Vakarų Europos šalyse, kur nuostoliai gali būti net dešimtis kartų didesni.

Kokie pokyčiai laukia vežėjų

Didesni krovinių pervežimo bendrovių nuostoliai, patiriami vilkikų avarijų metu, nulėmė ir didesnes draudimo išmokas. Lietuvos banko duomenimis, ne gyvybės draudimo bendrovių išmokų sąnaudos 2015 m. siekė 26 mln. eurų ir buvo 23 proc. didesnės nei ankstesniais metais.

Atsižvelgdami į tai, kad didesnė žalų dalis patiriama užsienyje, o transporto priemonių remonto paslaugos brangsta ir vis daugiau lėšų skiriama eismo įvykiuose sužeistiems asmenims gydyti bei už netektą darbingumą atlyginti, prognozuojame, kad draudimo išmokų dydžiai ateityje tik augs. Tai reiškia, kad vežėjų taip pat laukia pokyčiai: jiems gali prireikti didesnių investicijų siekiant prisitaikyti prie pasikeitusių verslo sąlygų.