Didėja verslo skolos ir bankrotų skaičius: kiek tai liečia transporto sektorių?

Šiais metais verslas Lietuvoje rodo grėsmingus signalus: statistika rodo, kad šalyje rekordiškai išaugo verslo ginčų teismuose skaičius, padidėjo verslo skolos ir labai išaugo bankroto bylų skaičius. Ar šie signalai turi kelti nerimą vežėjams?

Šalies verslas, pramonė, prekyba, žemės ūkis ir kiti sektoriai didele dalimi priklausomi nuo transporto ir logistikos sektorių. Ir atvirkščiai. Milžiniška vežėjų konkurencija leidžia laimėti jų paslaugomis besinaudo-jančioms įmonėms, tuo trapu prasta finansinė užsakovų sveikata arba polinkis ginčus spręsti teismuose vežėjams reiškia padidėjusią verslo riziką.

Advokatų profesinė bendrija „Judickienė ir partneriai Jurex“, remdamasi Nacionalinės teismų administracijos ir UAB „Creditinfo Lietuva“ duomenimis,  paskelbė atlikto Lietuvos teismų veiklos ir verslo kreditingumo analizės rezultatus, kurie perspėja apie išaugusį verslo rizikos pavojų.

Blogi ženklai

Visų pirma, šiais metais  gerokai didėja verslo pradelstos skolos. Jeigu 2015 metais jos sudarė 1,42 milijardo eurų, tai per pirmąjį 2016 metų pusmetį jos jau siekė 1,08 milijardo eurų. Labiausiai įsiskolinusios įmonės – statybų (31 proc.), nekilnojamojo turto (19 proc.), didmeninės ir mažmeninės prekybos (16 proc.), apdirbamosios pramonės (13 proc.) sektoriuose veikiančios įmonės. Tiesa, absoliučiai didžioji dalis šių skolų – net 87 proc. yra įsiskolinimai finansų įstaigoms. Tokia būtų gera žinia vežėjams, nors reikia nepamiršti, kad dauguma įsiskolinusių verslo sektorių (ypač – prekyba ir apdirbamoji pramonė) yra svarbūs transporto įmonių užsakovai.

Kitas sudėtingos verslo situacijos simptomas – 2016 m. pirmąjį pusmetį, lyginant su tuo pačiu 2015 m. pusmečiu, bankrutuojančių įmonių skaičius išaugo 29 proc. Daugiausia bankroto procesų pradėta didmenine ir mažmenine prekyba (30 proc.), statyba (13 proc.), apdirbamąja gamyba (11 proc.), administracine ir aptarnavimo veikla bei transportu ir saugojimu (po 9 %) užsiimančioms įmonėms.

„Jurex“ vadovaujančioji partnerė Jurgita Judickienė sako, kad augantis bankroto bylų skaičius paprastai signalizuoja apie besikeičiantį ekonomikos ciklą ar net artėjantį ekonomikos sulėtėjimą. „Kita vertus, iš savo praktikos pastebime, kad bankroto bylos iškėlimas ir aktyvus dalyvavimas bankroto bylose tampa efektyvia priemone ginant kreditorių teises. Verslo požiūris į bankrotą keičiasi: norint atgauti bent dalį skolos bankroto procese būtina aktyviai dalyvauti procedūrose ir kontroliuoti bankroto administratorių darbą, o ne likti pasyviems“, – pastebi advokatė.

Lietuvos verslininkai „mėgsta“ teismus

J. Judickienė atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvoje rekordiškai padaugėjo verslo ginčų. 6 proc. išaugęs verslo bylų skaičius šiemet turėtų viršyti 200 tūkstančių ir būti didžiausias nuo 2010 metų. Palyginimui – tai po kelis kartus lenkia Latvijoje ir Estijoje iškeltų bylų skaičių. Pasak advokatės, Estijoje (per pirmąjį 2016 m. pusmetį gauta 15 tūkst. bylų) gyvuoja tradicija verslo ginčus spręsti tarpusavio sutarimu. O Latvijoje (gauta 20 tūkst. bylų) verslo bylinėjimąsi teisme stabdo itin ilga proceso trukmė. Skirtingai nuo Lietuvos, abejose šiose valstybėse civilinių bylų sumažėjo 3-4 %.

Advokatė spėja, kad kitais metais ginčų skaičių Lietuvoje gali didinti ir naujasis Darbo kodeksas, kuriame numatyta daug išplėstų reikalavimų darbdaviams.

Lietuvos verslininkai nėra linkę bylas baigti taikos sutartimis – kartu su polinkiu bylinėtis tai yra dar viena būdinga ypatybė. Taikos sutartimis baigtų bylų skaičius per pirmąjį 2016 metų pusmetį sudarė vos 2,5 procento.

Geros žinios – rečiau keliamų bylų tarpe įrašytos bylos dėl krovinių ekspedicijos. Jų šiemet mažėjo net 33 procentais. J. Judickienė šią tendenciją aiškina tuo, kad tiek CMR konvencijos, tiek civilinės teisės taikymo praktika šiais klausimais jau yra nusistovėjusi ir lieka vis mažiau situacijų, kurias besiginčijančios šalys sprendžia teismuose.

Vežėjai jaučiasi tvirtai

Transportas, kaip ir visas paslaugų sektorius, pirmasis pajaučia rinkos drebėjimus. Ar statistikoje užfiksuotus signalus jau jaučia Lietuvos vežėjai ar ekspeditoriai? „CargoNews“ apie tai klausinėjo įvairių transporto ir ekspedicijos įmonių atstovus, tačiau visi jie sutartinai tvirtino nejaučiantys jokio klientų nestabilumo. Akivaizdu, kad niekas nenori pasakoti apie klientų galimai keliamus rūpesčius, o didžiųjų kompanijų atstovams klausimai apie tai atrodė nesuprantami ir visiškai neaktualūs.

Krovinių biržos CARGO.LT administratoriai tvirtina, kad šioje biržoje matoma dalyvių tarpusavio atsiskaitymų situacija taip pat išlieka stabili, nepaisant kiekvienų metų pabaigoje sistemingai padaugėjančių uždelstų atsiskaitymų.

Kai kurie transportininkai išsakė nuomonę, kad dabar rinkoje veikiantys Lietuvos vežėjai yra išgyvenę jau ne vieną krizę ir turi įgūdžių su jomis susidoroti. Dabartinė situacija neatrodo pavojinga, nors įkainiai už transporto paslaugas jau balansuoja ties sveiko proto riba. Kai kurie vežėjai mano, kad vis mažėjantis uždarbis pradės „pjauti“ mažesniąsias ekspedicijos bendroves, kurios uždirba labai nedaug, apsiimdamos didelę riziką. Tačiau, pasak kalbintų transportininkų, galimai mažėjantis užsakovų mokumas ir daugėjantys bankroto atvejai kol kas verslui nekelia tokio pavojaus, kaip brangstanti nafta, sunkiau surandami kroviniai ar mažėjantys įkainiai.

Tai leidžia daryti išvadą, kad grėsmingi Lietuvos rinkos signalai kol kas nedaro jokio pastebimo poveikio vežėjams, tačiau, pasirenkant partnerius, į būtų protinga atsižvelgti į tai, kad uždelsto atsiskaitymo tikimybė yra padidėjusi.