Kaip vežėjai reaguoja į besikeičiančias saugumo sąlygas?

Vežėjų saugumas Europoje peržiūrimas iš naujo: statistika rodo apie sparčiai dažnėjančias krovinių vagystes, migrantai nebeatrodo nepavojingi, o ataka Berlyne parodė, kad reikia saugoti ne tik krovinius. Kaip šie faktai veikia vežėjus ir jų interesus ginančias organizacijas?

Transportininkų ir krovinių saugumas – problema, atsiradusi anksčiau, nei žmonija išrado ratą. Dabar šį klausimą primena vis didėjantys krovinių vagių apsisukimai ir į Europą plūstantys migrantai. Į Angliją ir Švediją keliaujantys pabėgėliai patenka į šiomis kryptimis važiuojančius sunkvežimius, įvykdydami tūkstančius įsilaužimų į transporto priemones, tuo pačiu nevengdami jas išplėšti, apgadinti ar net sudeginti. Tačiau Kalėdų išvakarėse Berlyne įvykdytas teroro aktas parodė, kad vežėjams reikia saugotis naujų grėsmių. Šio įvykio sukrėsti Lenkijos vežėjai subruzdo, ieškodami galimybių apsaugoti vairuotojus, tačiau nepanašu, kad jie sugalvos kokį nors efektyvų sprendimą.

Kaip į tokias naujienas reaguoja Lietuvos vežėjai? Ar jų elgesys dėl to kaip nors keičiasi? Ar jie aktyviau ieško saugomų aikštelių, ieško savigynos priemonių, ar labiau bijosi būti užpulti?

Lietuvos vežėjai neakcentuoja jokių pokyčių

Grįžtant prie išpuolio Berlyne galima pastebėti, kad velionio Lukaszo Urbano vilkikas su pakrauta puspriekabe buvo užgrobtas pramoniniame Vokietijos sostinės rajone, kuriame nėra specialiai sunkvežimiams skirtų stovėjimo aikštelių, o „Google Street View“ nuotraukose matyti, kad iškrovimo laukiančios priekabos paliekamos „Thyssenkrupp“ gamyklos pašonėje esančioje atviroje aikštelėje arba tiesiog gatvėje. Iš pranešimų galima suprasti, kad eidamas į gretimą užkandinę ar grįždamas iš jos, vairuotojas sutiko smulkutį tunisietį, kuris užpuolė 1,8 metro ūgio ir 130 kg sveriantį lenką. Ant vairuotojo kūno esantys sužalojimai rodo, kad jis nebuvo linkęs pasiduoti be kovos, bet buvo puolamas peiliu ir vėliau – nušautas.

Tačiau „CargoNews“ kalbinti vežėjai tvirtino, kad šie įvykiai nekeičia jų vairuotojų darbo specifikos. Transporto bendrovės „Solotransa“ Artūras Rutkauskas sako, kad pastaruoju metu nejaučia nei vežėjų saugumo situacijos pagerėjimo, nei pablogėjimo. „Krovinių vagystės būdavo visada, o pastaruoju metu mes pradėjome priekabose naudoti technines apsaugos priemones – kameras ir kitokią įrangą, todėl dabar pavyksta vagysčių išvengti“, – sako jis. Panašų požiūrį išsakė ir kiti kalbinti vežėjai, dabar nematantys jokio pagrindo nerimauti labiau, nei iki šiol.

Saugios aikštelės – būtinas, bet nedažnas atvejis

Kaip visuomet, vežėjai vengia nesaugomų ar nesaugių aikštelių. Tačiau tokių situacijų, į kokią pakliuvo velionis Lukaszas Urbanas, vairuotojams pasitaiko labai dažnai. Visose Europos šalyse yra daugybė gamyklų ar sandėlių, esančių atokiuose, net neapšviestuose rajonuose. Šalia nėra saugomų aikštelių, bet vairuotojams tenka rizikuoti, nakvojant tokiose vietose. Kaip sako musulmonai – tokiu atveju saugumas lieka Alacho valioje.

Lietuva – taip pat ne išimtis. Pavyzdžiui, ERGO Krovinių technikos ir garantijų draudimo skyriaus vadovas Darius Bivainis tvirtina, kad šalia Kauno, pakeliui į Klaipėdą esančios „Lukoil“ degalinės aikštelėje joks vairuotojas neturėtų jaustis saugus, nes ten nuolatos registruojamos vagystės.

Kad ir kaip norėtų jaustis saugesni, tolimųjų reisų vairuotojai negali sau leisti jokių savigynos priemonių. Jiems važiuojant per daugybę šalių, paaiškėja, kad vienoje valstybėje draudžiami šaunamieji ginklai, kitose – dujiniai, trečiose – elektros impulsų prietaisai. „CargoNews“ kalbinti vežėjai pasakojo, kad šioje srityje nepavyksta nieko naujo išrasti. Bene geriausios, visur leistinos savigynos priemonės yra padangų montavimo įrankiai. Savaime suprantama, vairuotojų nakvynei stengiamasi parinkti saugias aikšteles; saugodamiesi įsilaužimo, jie naktimis nepalieka atvirų langų ar net iš vidaus diržu suveržia abi kabinos dureles. „Nuo vagių apsisaugoti galima ir to sėkmingai mokomės, – sako A. Rutkauskas. – Bet vargu ar pavyktų apsisaugoti nuo ginkluotų teroristų“ – svarsto jis. Vežėjas sako, kad, pavyzdžiui, Anglijoje šalia magistralės nakvojusios puspriekabės tentas ryte garantuotai bus paženklintas išpjauta „šypsenėle“. Tokių problemų nesunku išvengti, sustojus saugesnėje vietoje.

Vagys dvigubina tempą

Visame pasaulyje veikiančios Transportuojamo turto apsaugos asociacijos TAPA skelbiama statistika rodo, kad pastaraisiais metais Europoje krovinių vagysčių skaičius dvigubėjo, o daugiausiai vagysčių įvykdoma būtent Jungtinėje Karalystėje. Paskui ją seka gerokai šiuo požiūriu nusileidžiantys Nyderlandai, Vokietija ir Švedija. Vagiama viskas: elektroniniai prietaisai, maistas, kosmetika, rūbai, žaislai, pačios transporto priemonės.

Deja, tolimųjų reisų vairuotojai Europoje puikiai žino, kad net saugomose aikštelėse negalima jaustis saugiam: TAPA skelbia, kad 2016 metų lapkritį saugomose Europos aikštelėse įvykdytos 9 vagystės. Stambiausia tokia vagystė lapkritį įvykdyta Jungtinėje Karalystėje, kai saugomoje aikštelėje pavogtas 842 tūkstančių eurų vertės kompiuterių krovinys.

Be to, JK plinta vagystės, pasinaudojant nuotolinių raktų signalo blokavimo įtaisais. Stovėjimo aikštelėse laukiantys nusikaltėliai įjungia nuotolinių automobilių pultelių blokavimo įrenginį, kuris neleidžia nuotoliniu būdu užrakinti automobilių. Vilkiką paliekantys vairuotojai paspaudžia pultelyje esantį užrakto mygtuką, bet nepatikrina, ar durelės užrakinamos. Tada vagims tereikia prieiti ir netrukdomiems atsidaryti dureles. Tokiu būdu padaugėjo jokių įsilaužimo požymių neturinčių vagysčių.

Vežėjų saugumas turėtų gerėti… kažkada…

Negalima tvirtinti, kad šios vežėjų problemos yra negirdimos. Žinoma, su teroristais kovoti įstengs tik specialiai paruoštos tarnybos, tačiau migrantų keliamas pavojus, ypač – Kalė uosto prieigose šiuo metu yra pažabotas. Prancūzijos valdžiai panaikinus garsiąją pabėgėlių stovyklą – „džiungles“ bei pasitelkus eilę specialių saugumo priemonių, pavyko eliminuoti taikos metu netoleruotinas įvažiavimo į Kalė perkėlą sąlygas. Tiesa, žiniasklaidoje jau mirga pranešimai, kad šio uosto apylinkėse įsikūrė bent šešios nelegalios migrantų stovyklos, tačiau mūsų kalbinti Lietuvos vežėjai tvirtino, kad kelionės į Didžiąją Britaniją dabar vyksta normaliai.

Europoje saugomos sunkvežimių stovėjimo aikštelės – vis dar nedažnas reiškinys. Tarptautinė vežėjų asociacija IRU kartu su ESPORG („European Secure Parking Association“ – Europos saugių stovėjimo aikštelių asociacija) siekia šią problemą išspręsti, didindamos priimtinus saugumo standartus atitinkančių aikštelių skaičių. IRU skelbia, kad ES įstatymai reikalauja visuose europinės reikšmės keliuose kas 100 kilometrų įrengti po saugią stovėjimo aikštelę, tačiau kol kas tai nelabai sekasi net tokiose mažose valstybėse, kaip Baltijos šalys. Ne itin padeda net galimybė šiai veiklai gauti ES paramą. Todėl kol kas tik galima pasidžiaugti gera šių organizacijų iniciatyva ir nepamiršti pasirūpinti savo ir turto saugumu.