ES šalių reikalavimai kitų šalių vairuotojams: kokios esamos sąlygos ir ko tikėtis ateityje?

2016 metų pradžioje specialius reikalavimus kitų šalių vairuotojams kėlė tik Vokietija, o po metų tokių valstybių buvo jau keturios. Ko reikalauja šios šalys ir ko galima tikėtis netolimoje ateityje?

Europos Sąjungos senbuviai vis mažiau kovoja už bendrą rinką ir vis dažniau siekia apsaugoti save. Vis dažniau pasigirsta nuomonės, kad protekcionistinės tendencijos Europoje tik intensyvės. Kol kas tokios prognozės tik pildosi, nes savo reikalavimus iš kitų šalių atvykstantiems vairuotojams įsivedė Prancūzija, Austrija, Italija.

Kokia perspektyva?

Kol kas nei vežėjų asociacija „Linava“, nei „CargoNews“ kalbinti transporto administratoriai sako neturintys žinių, kad prie dabartinių keturių šalių turėtų jungtis dar kokia nors ES šalis. Tačiau tai nieko nereiškia. „Easytrip“ vadovė Sigita Juodė pastebi, kad Austrija naują tvarką įsivedė apie ją pranešdama vos likus kelioms savaitėms iki įsigaliojimo. Tačiau austrai bent aiškiai išdėstė savo keliamus reikalavimus, nes, pasak S. Juodės, Italijoje komandiruojamiems vairuotojams taikomi nauji reikalavimai jau galioja, tačiau iki šiol nėra paskelbti vairuotojui ar vežėjo atstovui privalomų turėti dokumentų sąrašai. Ką tokiu atveju daro vežėjai? – „Tiesiog važiuoja, nes kontroliuojantys pareigūnai dar nereikalaus dokumentų, kurie dar nenurodyti internete“, sako S. Juodė. Ji sako, kad dabar į Italiją vykstantiems vežėjams pataria išsiversti dokumentus, nurodytus žemiau esančioje lentelėje.

Lietuvos vežėjų sąjungos Transporto politikos sekretorius Gintautas Ramaslauskas sako, kad jau kelerius metus apie atvykstančių vairuotojų darbo įkainius svarsto Belgija. „Todėl visai gali būti, kad Belgija bus dar viena tokia šalis“, – svarsto jis.

Verta nepamiršti, kad dabar vėl „pakibęs“ Jungtinės Karalystės išstojimas iš ES taip pat reikštų specialių sąlygų komandiruojamiems vairuotojams atsiradimą.

Viltys – naujoje direktyvoje

Europoje plintanti protekcionistinė tvarka turi prielaidas tiek savo egzistavimui, tiek neteisėtumui pagrįsti. Mat dar prieš du dešimtmečius priimtos direktyvos reikalauja užtikrinti komandiruojamų darbuotojų atlygį, atitinkantį šalies, kurioje dirbama, lygį. Iš kitos pusės – tai kertasi su bendros Europos rinkos idėja. Atsakymą gali pateikti tik Europos Komisija ir kol ji delsia, situacija lieka neapibrėžta.

„Linava“ išreiškia lūkestį, kad šiemet Europos Komisija turi pateikti svarstymui komandiruojamų darbuotojų direktyvą, kurioje būtų numatyta vienoda tvarka visose ES šalyse. „Tikime, kad transportui bus pritaikytas atskiras paketas, nes tai yra išskirtinai mobilus sektorius“ – rašoma asociacijos atsakymuose į „CargoNews“ klausimus. „Linavos“ deklaruojamu požiūriu, šiuo metu patekimas į kelių transporto rinką yra reguliuojamas per apribojimus kabotažui (reglamentas 1072/2009), kurie įvesti kaip saugiklis dėl skirtingų atlyginimų ES šalyse narėse. Todėl, įgyvendinus vienodo užmokesčio už tą patį darbą toje pačioje vietoje principą, apribojimai kabotažui turėtų būti panaikinti, siekiant pusiausvyros tarp socialinių klausimų ir konkurencingumo bendrojoje kelių transporto rinkoje.

G. Ramaslauskas pastebi, kad Europos Komisijoje pažeidimo nagrinėjimo procedūra dėl Vokietijoje įtvirtintos tvarkos vyksta jau ne pirmus metus ir pabaigos šiame procese dar nesimato. „Yra ir galimybė kreiptis į Teisingumo teismą, bet niekas nežino, ar jame būtų įmanoma laimėti“, – svarsto LVS Transporto politikos sekretorius. Pasak jo, Briuselyje vykstančiose diskusijose Prancūzija, Vokietija ir kelios kitos Vakarų Europos valstybės tvirtina, kad atvykstantiems vairuotojams turi būti taikomos tokios pat sąlygos, kaip atvykstantiems statybininkams, tuo tarpu devynios Rytų Europos šalys tam griežtai prieštarauja. „Tikiuosi, kad pastarosios šalys sugebės užblokuoti oponentų siūlymus“, – sako jis. Ir tvirtina, kad geriausias galimas atvejis – kad kelių transportui keliami reikalavimai būtų nustatomi specialiais aktais.

Didžiausia našta – administracinė

Įsigaliojus naujiems reikalavimams, Lietuvos vežėjai neslepia pasipiktinimo, nes konkretūs dokumentai jiems užkrauna ne finansinę, bet administracinę naštą. Mūsų vežėjai ne sykį skelbė, kad Lietuvos vairuotojams mokami atlyginimai jau seniai susilygino su Prancūzijoje, Vokietijoje ir Austrijoje reikalaujamu minimaliu užmokesčiu. Tačiau veiklą labai komplikuoja dokumentų administravimas, privalomas išankstinis dokumentų pateikimas, atstovo samdymas ir kiti reikalavimai. Pavyzdžiui, važiuojant iš Italijos į Prancūziją, arba atvirkščiai, bet koks reiso vėlavimas reikalaus abiem šalims iš naujo pateikti duomenis. Visa tai – tik dėl menamo atlyginimų minimumo palaikymo, kuris, pasak Lietuvos vežėjų, jau kurį laiką yra palaikomas. Bendrovės „Transekspedicija“ vadovas Vidmantas Pelėda pastebi, kad pavyzdžiui, Prancūzijoje tebesiskiria sumos, kurias vietiniai užsakovai moka vietiniams ir Rytų šalių vežėjams. Pasak jo, Lietuvos vežėjai, gaudami gerokai mažesnes pajamas, turi mokėti tokį patį atlyginimą, kaip ir prancūzai.

Esama ir kitokių sprendimų: pavyzdžiui, Austrija reikalauja prieš savaitę pranešti apie atvykstantį sunkvežimį. „Tai jeigu sunkvežimis stovi Vokietijoje, gauna krovinį Austrijoje ir turi savaitę laukti, kol galės įvažiuoti ir pasiimti krovinį“, – apie kitų šalių vežėjus visiškai eliminuojančią tvarką pasakoja S. Juodė. Pasak jos, nenormalus yra ir vienos valstybės kišimasis į kitos valstybės buhalterinės apskaitos tvarką, pavyzdžiui, reguliuojant atsiskaitymo su darbuotojais terminus, kurie visiškai nėra privalomi kitoje šalyje.

Specialių reikalavimų nevykdantiems vežėjams ir jų atstovams numatytos griežtos sankcijos, kurios kinta nuo padaryto pažeidimo pobūdžio. Kiekvienoje šalyje nuobaudos skirtingos, bet vienkartinė nuobauda gali viršyti tūkstantį eurų, o pakartotiniai atvejai visur vertinami negailestingai.

„CargoNews“ kalbinti vežėjai tvirtina prisitaikantys prie naujų reikalavimų ir toliau dirbantys Prancūzijoje ar Vokietijoje, tačiau S. Juodė sako, kad nemažai vežėjų nusprendžia atsisakyti veiklos specialias sąlygas ir padidintas išlaidas kuriančiose valstybėse. Jie imasi ieškoti ES šalių, kuriose kitų šalių vežėjams leidžiama netrukdomai dirbti.

* ZKO forma