Vežėjų draudimo kompanija bus. Arba nebus…

„Daug dėmesio susilaukė klausimas dėl draudimo kompanijos steigimo. Pirmiausiai pristatyta atlikta draudimo bendrovės steigimo ekonominė ir teisinė studija. Vežėjai turėjo nemažai klausimų, į kuriuos buvo atsakyta. Kongresas pritarė draudimo bendrovės steigimui“, – parašyta „Linavos“ pranešime po XXXI Asociacijos Kongreso. Tačiau jis vis tiek paliko nemažai atvirų klausimų, susijusių su vežėjų draudimo kompanijos ateitimi. Todėl verdiktas gali būti ne galutinis.  

Dar viena UAB „Civitta“, kuri „Linavos“ užsakymu analizuoja vežėjų draudimo kompanijos steigimo galimybes, prezentacija, kaip buvo anonsuota, turėjo pateikti Kongresui galutinį atsakymą, ar verta imtis šio reikalo. Tačiau nieko ypatingai naujo renginio dalyviai iš kompanijos atstovės neišgirdo. Ji iš esmės tik sudėliojo kelis akcentus, remiantis kuriais vežėjai turėjo nuspręsti idėjos likimą.

Prioritetai – administracinis efektyvumas ir mažesnis žalingumas

Pirma svarbi mintis buvo ta, kad egzistuoja du pagrindiniai būdai, kaip pasiūlyti mažesnę draudimo kainą – optimizuoti administracines išlaidas, koncentruojantis pagrinde į transporto sektorių, ir ženkliai (15-60 procentų) sumažinti krovinių gabenimo žalingumą. Vien administracinio efektyvumo, anot pranešėjos, vienareikšmiškai nepakaks. Todėl didžiausias dėmesys turėtų būti skirtas veiklos saugumui, įvedant kažkokį privalomą žalingumo standartą, kurį prižiūrėtų ir tobulintų atskiras draudimo bendrovės skyrius su aukščiausios kvalifikacijos specialistais ir pažangiausia programine įranga (jeigu vežėjas nesugebėtų įdiegti šio standarto ir užtikrinti tinkamo jo taikymo įmonės viduje, draudimo polisas būtų nutraukiamas).

Šiame kontekste „Linavos“ nariams buvo pristatyti paskaičiavimai dėl nuosavos draudimo bendrovės pelningumo ir atsiperkamumo, priklausomai nuo suteiktos nuolaidos draudimo polisui (dešimt, dvidešimt ar trisdešimt procentų) ir geresnio žalingumo rodiklio (mažiausiai – minus dvidešimt procentų). Kitaip tariant, buvo paaiškinta, kada draudimo įmonė galės ne tik atnešti pelno, bet ir grąžinti į ją investuotus pinigus – vadinamąjį pradinį kapitalą.

Išvados nelabai džiuginančios – geriausiu atveju kompanija dirbs be pelno kažkur penkis metus. Todėl vežėjams iš esmės buvo pasiūlyta apsispręsti, ko jie nori – mažesnės draudimo kainos ar pelningos kompanijos. Ir tai dar be tikslaus kiekybinio kelių išskirtinai reikšmingų rizikos faktorių įvertinimo.

Neprognozuojami rizikos faktoriai

Pirma, kaip jau rašė CargoNews.lt, vežėjų draudimo kompanijos įkūrimui reikia kažkur septynių neskolintų milijonų eurų. Kongreso metu buvo užsiminta, kad galbūt šiuo atveju galės pagelbėti IRU. Tačiau tvirtos garantijos, kad ši organizacija taps strateginiu investuotoju, nėra. Kita vertus, jeigu ji vis tik nuspręstų prisidėti, greičiausiai, kaip didesnė dalis investorių, norėtų kaip įmanoma greičiau „atmušti“ įdėtas lėšas. Ir kiek tada sumažės draudimo kaina? Tiesa, suvažiavimo kuluaruose pavyko išgirsti, kad lygtais jau žinoma, iš kur bus paimti reikiami pinigai projekto realizavimui (net daugiau, negu reikia), bet tai neoficiali informacija.

Antra, niekas neįsivaizduoja, kaip elgsis konkurentai, kai rinkoje atsiras naujas žaidėjas. Viena vertus, jie verkia, kad transporto sektoriuje dirbo nuostolingai, todėl buvo priversti didinti paslaugos kainą. Kita vertus, jie greičiausiai turi vidinių atsargų konkurencijai (kainų mažinimui). Tačiau tuomet kyla kitas gyvybiškai svarbus vežėjų draudimo bendrovės (iš)likimui klausimas.

Pirma, jeigu konkurentai sumažins kainas ilgesniam laikui, kaip tai atsilieps vežėjų įmonės pelningumo ir atsiperkamumo rodikliams? Ir čia svarbu ne tik tai, kad ji gaus mažiau pajamų dėl žemesnio kainų lygio, bet ir tai, kad neaugs jos klientų skaičius (kam vežėjui keisti draudiką, jeigu jam ir su esamu bus gerai). Kitaip tariant, pats vežėjų draudimo kompanijos atsiradimo faktas gali sumažinti draudimo kainas dėl padidėjusios konkurencijos, kas patenkins vartotojus, bet po kurio laiko, neatlaikiusi tos konkurencijos, gali žlugti pati bendrovė. Paklausta apie tai „Civittos“ atstovė nieko konkretaus pasakyti negalėjo, pažymėdama, kad potencialūs konkurentai, turbūt, patys dar nežino, kaip reaguos…

Pagaliau, pagrįstas klausimas buvo užduotas iš salės. Jo esmė tokia – dabar draudimo kainos smarkiai išaugo, ir dešimties (anot „Civittos“ – optimalus variantas), dvidešimties ar net trisdešimties procentų nuolaida, skaičiuojant nuo dabartinio jų vidurkio (2-3 tūkst. eurų vilkikui), negrąžins situacijos į vežėjams priimtiną lygį (1-1,5 tūkst. eurų už vilkiką). Todėl vežėjas paprašė pasakyti jam, ar yra numatyta, koks turėtų būti jo žalingumo lygis, kad galėtų gauti jam pakeliamą kainą. Atsakymo, išskyrus abstrakčias kalbas apie žalingumo standarto įvedimą, negavo.

Ir visai tai tik dalis neaiškių momentų, verčiančių galvoti, kad „Linavos“ draudimo kompanijos steigimas yra įvairiomis prasmėmis rizikingas dalykas su neapibrėžtu rezultatu.

Lūžio taškas

Tokiu būdu, nenuostabu, kad lemiamu momentu, kai projektui reikėjo pasakyti „taip“ arba „ne“, matėsi, kad auditorija dvejoja. Tuomet žodį tarė Asociacijos prezidentas Erlandas Mikėnas, pasakęs, kad, jeigu prezidiumas gaus leidimą pradėti darbus dėl bendrovės steigimo, visi niuansai bus dar kartą kruopščiai įvertinti, ir organizacijos nariai bus informuoti apie tos veiklos rezultatus (galbūt, kito Kongreso metu). Kitaip tariant, jis pasiuntė tokią žinią – darbą siūlau pradėti, bet jeigu matysime, kad reikalas tuščias, viską stabdysime ir ieškosime alternatyvių problemos sprendimo variantų.

Tai buvo lūžio taškas, ir „Linavos“ nariai, kaip pažymėta Asociacijos pranešime, praktiškai vienbalsiai „įgaliojo prezidiumą priimti visus su draudimo bendrovės steigimu susijusius sprendimus“. Ir vis tik neaišku, ar tai pabaigos, ar ilgo, bet sėkmingo kelio pradžia. Kaip ten bebūtų, susidaro įspūdis, kad nepaisant visų iššūkių, „Linavos“ vadovybė žino, ką daro, ir tiki savo jėgomis. Tad belieka palinkėti jai visokeriopas sėkmės, kurios tikrai prireiks.