Kodėl genda Lietuvos muitinės informacinė sistema?

Eilės Lietuvos-Baltarusijos pasienyje – sena kaip gyvenimas problema. Daugelis ją „nurašo“ muitininkų trūkumui (dėl mažų atlyginimų) bei dideliam esamų darbuotojų užimtumui dėl išaugusių krovinių srautų ir padažnėjusių pažeidimų. Tačiau krovininiai automobiliai pasienyje užstringa ne tik dėl šių priežasčių – gana dažnai tai įvyksta dėl sutrikimų Lietuvos muitinės informacinėje sistemoje. CargoNews.lt redakcija nusprendė išsiaiškinti, kodėl vežėjai yra priversti būti šių sutrikimų įkaitais. 

Nereikia būti dideliu ekspertu, norint pastebėti, kad Lietuvos muitinės informacinė sistema (MIS) genda (kartais gana ilgam laikui) kone reguliariai – užtenka paskaityti žiniasklaidos pranešimus. Įdomiausia tai, kad apie sutrikimus dažniausiai praneša Baltarusijos pusė – Lietuva iki paskutinio momento arba tylėjo, arba pranešdavo po kelių dienų. Tuo tarpu vežėjai stovi kilometrinėse eilėse ir patiria didžiulius nuostolius.

Tokia situacija nenorom kelia klausimus – kas yra atsakingas už MIS darbą (valstybinė ar privati struktūra)? Kodėl ši sistema nuolat genda? Kokių priemonių imamasi (jei imamasi) padėčiai ištaisyti (įskaitant ir skubius pranešimus vežėjams apie sistemos trikdžius)?

Pirmiausia mes kreipėmės paaiškinimo į asociaciją „Linava“. Mums atsakė, jog šis klausimas aptariamas su Muitinės departamentu, Finansų ministerija ir Lietuvos vyriausybe. Kartu Asociacijos atstovai pabrėžė, jog vien tik savo jėgomis muitinė nepajėgi išspręsti šios problemos – ji turi būti sprendžiama kompleksiškai. Dėl papildomos informacijos mums buvo pasiūlyta kreiptis tiesiogiai į Muitinės departamentą, ką mes ir padarėme.

Muitines departamento atsakymas

Muitinės departamento atsakyme teigiama, jog už informacinės sistemos funkcionavimą/priežiūrą yra atsakingas Muitinės informacinių sistemų centras (toliau – MISC), kuris yra pavaldus Muitinės departamentui. MISC, kaip pagrindinis muitinės informacinių sistemų tvarkytojas, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja muitinės informacinių sistemų, įskaitant ir Nacionalinės tranzito kontrolės sistemos (toliau – NTKS) priežiūros ir palaikymo procesą. Minėtų sistemų priežiūrai lėšas, pagal Finansų ministerijos skirtus išteklius, skiria Muitinės departamentas.

Toliau Muitinės departamentas patvirtino tą liūdnąją statistiką, kurią mes paminėjome straipsnio pradžioje. Pasirodo, 2017 m. muitinės sistemos neplanuotai neveikė 112 valandų (8 atvejai), o 2018 m. (duomenys iki liepos pabaigos) – apie 96 valandas (7 atvejai). Priežastis banaliai paprasta – fiziškai ir morališkai nusidėvėjusios įrangos techniniai gedimai. Šią įrangą kuo toliau, tuo sunkiau remontuoti, ir iš esmės ją reikia keisti. Tačiau įrangai pakeisti reikia gerokai daugiau lėšų, nei jos remontui. O gauti lėšas iš Lietuvos Finansų ministerijos tolygu neįmanomai misijai… Todėl kol kas – remontas. Bet yra ir gerų žinių.

Pirmiausia, 2019 m. turi būti įdiegtos naujos technologijos, kurios, kaip tikimasi, pagerins NTKS darbą. Antra, Lietuvos muitinė pagaliau sugebėjo savo interneto puslapyje sukurti atskirą rubriką apie muitinės informacinių sistemų neprieinamumą.      

Muitinės informacinių sistemų centro pozicija

Iš esmės, Muitinės departamento atsakymas paaiškino situacijos priežastis, tačiau mes nusprendėme kreiptis ir į Muitinės informacinių sistemų centrą. Į mūsų klausimus atsakė centro direktoriaus pavaduotojas Algirdas Everlingas.

Jo žodžiais, muitinės informacinių sistemų veikimo nestabilumas sietinas su keliomis problemomis. Pirma, palaikyti fiziškai ir morališkai pasenusių sistemų „sveikatą“ tampa praktiškai nebeįmanoma, nes jų garantijos laikas seniai baigėsi, o lėšų remontui nuolat trūksta. Net ir tuo atveju, jei lėšos atsiranda, dažnai būna sunku surasti informacinių technologijų specialistus, galinčius dirbti su „praėjusio amžiaus“ įranga. Specialistų paieškos ir nuolatiniai remontai reikalauja daug laiko, papildomų piniginių ir darbo išteklių, bet problemos esmės tai neišsprendžia.

Kaip jau minėjome, 2019 m. situacija, pavyzdžiui, su NTKS gali pagerėti. Pasak A. Everlingo, Muitinės informacinių sistemų centras parengė investicijų programą 2017 – 2019 metams, kad būtų galima atnaujinti bent jau kritiškai svarbias muitinės informacines sistemas. Programoje tam buvo numatyta 992 tūkst. eurų. Tačiau buvo išskirta viso labo 395 tūkst. eurų – šių lėšų pakako tik daliai serverių infrastruktūros atnaujinti (kažkuriuo metu turėtų pasirodyti nauja NTKS versija). Be to, lėšų reikia ir naujai programinei įrangai įsigyti bei papildomiems informacinių technologijų specialistams pritraukti – pastaruosius sunku rasti dėl motyvavimo stokos (nekonkurencingų atlyginimų, sudėtingų įdarbinimo sąlygų ir dėl muitinei nepalankios visuomenės ir verslo nuomonės).

Taigi, jei artimiausiu metu Lietuvos vyriausybė nepakeis savo požiūrio į muitinės informacinių sistemų finansavimą, šios sistemos prieinamumui ir stabiliam darbui, A. Everlingo nuomone, kils grėsmė, nes dabar turimus „finansinius trupinius“ tenka skirti „gaisrų gesinimui“ ( t.y. krizinių situacijų, kurios kyla vis dažniau ir dažniau, sprendimui), o esminė problema niekaip nesprendžiama.

***

A. Everlingas padėkojo redakcijai už tai, kad mes atkreipėme dėmesį į šią išties aktualią problemą ir apgailestaudamas pridūrė, kad, net ir labai norėdamas, MISC nedaug ką gali padaryti vien dėl to, kad esminiai sprendimai priimami „viršuje“, todėl visuomenės ir verslo atstovų parama inicijuojant valstybinio lygio sprendimus (ypač, kai reikia spręsti finansavimo klausimus) yra sveikintina ir laukiama.

Tuo tarpu Baltarusijos kolegos tokių problemų, regis, neturi. Kaip pažymėjo Baltarusijos valstybinis muitinės komitetas: „Asmenų ir transporto priemonių, kertančių Baltarusijos sieną, srautas nuolat auga. Per parą Baltarusijos muitininkai aptarnauja apie 64 tūkst. fizinių asmenų, apie 6 tūkst. krovininių ir apie 16 tūkst. lengvųjų automobilių“.  Komiteto atstovai pabrėžė, kad Baltarusijos muitinė nuolat investuoja į technologines naujoves (muitinės darbo procesų automatizavimą ir skaitmenizavimą) – šiuo metu Baltarusijos muitininkai turi elektroninius dokumentus bei automatizuotą prekių ir transporto priemonių forminimo sistemą.

Jei gali Baltarusija, tai kuo Lietuva blogesnė? Ar mums neturėtų būti gėda skelbtis šiuolaikiška valstybe, kai kaimynai rodo į mus pirštu, o vežėjai yra priversti būti nerangių biurokratų įkaitais? Tegu į šį klausimą – darbais, o ne žodžiais – atsako (ir kuo greičiau) tos valstybės struktūros, kurioms tai privalu pagal kompetenciją.