Austrija didina kelių mokesčius sunkvežimiams: kodėl, kiek ir dėl ko tai supriešino politikus

Nuo 2026 m. Austrijos vežėjams ir visiems, važiuojantiems per Austriją, teks mokėti daugiau. Apie 13 % padidėję kelių mokesčiai (maut) ir CO₂ emisijų mokesčio padidinimas sukėlė logistikos įmonių protestus ir ekonomistų susirūpinimą. Kodėl būtent dabar, kiek pabrangs pervežimai ir kokios politinės aistros verda šiuo klausimu — aiškinamės.

Ką planuoja vyriausybė?

Nuo 2026 m. Austrijoje numatomas reikšmingas sunkvežimiams taikomų kelių mokesčių padidinimas. Kalbama apie du pagrindinius pokyčius:

• Bazinių maut tarifų indeksavimas maždaug 13 %;
• Papildomas CO₂ emisijų mokesčio padidinimas, kuris jau dabar įtrauktas į važiavimo kainą.
  

Transporto ministerijos nuomone, tokios priemonės yra pagrįstos: kelių mokestis turi atspindėti tiek infrastruktūros nusidėvėjimą, tiek transporto poveikį klimatui. Tačiau pramonė teigia priešingai — dabar tam netinkamas laikas.

Kodėl tai sukelia protestus?

Mokesčių didinimo priešininkai pabrėžia, kad sprendimas priimamas ekonominio nuosmukio metu: Austrijos ekonomika patiria sunkumus, o infliacija 2025 m. birželį vėl išaugo iki 3,3 %, viršydama ES vidurkį. Verslo bendruomenės nuomone, didėjantys mokesčiai smogs ne tik vežėjams, bet ir visai tiekimo grandinei — nuo gamintojų iki vartotojų.

Kaip pažymi Aukštutinės Austrijos prekybos ir pramonės rūmų prezidentė Doris Hummer:

„Jei kelių mokesčiai ir CO₂ rinkliavos didės, tai paveiks prekių kainas lentynose ir mūsų ekonomikos konkurencingumą.“

Pavyzdžiui, 40 tonų sunkvežimio eksploatacijos kaina gali padidėti nuo 81 000 iki 92 000 eurų per metus.

Politinės diskusijos: kas su kuo nesutaria?

Kelių mokesčių didinimas sukėlė įtampą valdančiojoje koalicijoje. Nors pagrindinė idėja padidinti įplaukas sulaukė pritarimo, nesutariama dėl detalių — kas konkrečiai turėtų mokėti daugiau, kaip paskirstyti naštą ir kokių tikslų siekti.

• SPÖ (Austrijos socialdemokratai)

Transporto ministerija priklauso SPÖ. Būtent ši partija parengė reformos projektą, pabrėždama ekologinę kryptį:

• didinamos papildomos rinkliavos už triukšmą ir išmetimus;
• skatinamas perėjimas prie švaresnių technologijų;
• tikslas — ne tik surinkti pinigų, bet ir nukreipti rinką „žalesniu“ keliu.
  

Pagal planą, jau 2026 m. ši reforma turėtų papildyti biudžetą 42 mln. eurų.

• ÖVP (Austrijos liaudies partija)

Konservatyvi partija, artima verslui ir žemdirbių sluoksniams. Jos transporto atstovas Joachim Schnabel griežtai kritikavo SPÖ projektą:

• ekonominio nestabilumo laikotarpiu negalima dar labiau apkrauti vietinių įmonių;
• esama schema pernelyg švelni tarptautiniams vežėjams, kurie tiesiog pravažiuoja per Austriją, nemokėdami čia mokesčių.

Jis siūlo alternatyvą: didinti lengvųjų automobilių vinječių kainas, ypač 1 ir 10 dienų.

• NEOS (Liberalų partija)

Jų transporto atstovas Dominik Oberhofer palaiko SPÖ ir kritikuoja ÖVP:

• kaltina juos pataikavimu logistikos lobistams, kurie vengia papildomų mokesčių;
• pabrėžia, kad mokesčių našta tenka labiausiai triukšmingiems ir taršioms transporto priemonėms, o švaresni laimi;
• reforma pirmiausia paveiks užsienio vežėjus, nes būtent jie dažnai naudoja seną techniką.

• Žalieji (Die Grünen)

Nepriklauso koalicijai, bet palaiko reformą.
Transporto klausimais pasisakantis Lukas Hammer teigia:

„Tai vienintelė prasminga ekologinė transporto priemonė, apie kurią šiuo metu apskritai diskutuojama. Ji dabar pavojuje dėl logistikos lobistų spaudimo.“

Maut kaina pagal taršos klases greitkeliuose ir automagistralėse (už 100 km).

Ekspertų požiūris

Günter Emberger, Vienos technikos universiteto transporto planavimo profesorius, radijuje Ö1 sakė:

• sunkvežimiai padengia tik 20–25 % žalos, kurią sukelia keliams;
• laipsniškas maut didinimas yra būtinas, kad skatintų perėjimą prie geležinkelių;
• jis siūlo plėsti maut sistemą į regioninius ir federalinius kelius, kurie šiuo metu neapmokestinti.

Išvada: konfliktas — ne tik apie skaičius, o apie šalies kryptį. SPÖ ir Žalieji nori skatinti ekologinę transformaciją, ÖVP gina vietinį verslą, NEOS palaiko reformą, bet nori skaidrumo. O kol politikai ginčijasi, tarifai vis dar nėra patvirtinti, o logistikos sektorius ruošiasi blogiausiam scenarijui.