Ledai pajudėjo, bet ne visur: Europos logistika kovoja su sausio orais

Kol Lenkija kovoja su “juoduoju ledu” keliuose, šiauriniai Europos uostai tapo butelio kakleliu dėl terminalų apledėjimo ir griežtų reikalavimų puspriekabių valymui.

Remiantis Lenkijos meteorologijos ir vandens ūkio instituto (IMGW) bei “Baltic Hub” operatyvinėmis suvestinėmis, šiandien pagrindinė problema yra ne tiek gilus sniegas, kiek pavojinga lijundra ir staigūs temperatūros svyravimai. Situacijos paradoksas tas, kad giedrai rytinėje dalyje, vakariniai ir centriniai Lenkijos regionai tiesiog “apledėja”, paversdami stovėjimo aikšteles čiuožyklomis, o pristatymo grafikus – menine išmone.

Ledinis dušas tvarkaraščiui

Pagrindinis stichijos smūgis šiandien teko Lenkijai ir Latvijai. Jei šiaurės rytuose (Suvalkuose) užfiksuota stabili -7°C temperatūra, tai šalies vakaruose ji svyruoja apie nulį, o tai sukelia pavojingiausią plikledį. IMGW paskelbė pirmo ir antro lygio įspėjimus Mazovijos, Pamario ir Lodzės vaivadijoms.

Latvijoje situacija ne geresnė: valstybinė įmonė “Latvijas Valsts Ceļi” praneša apie itin sudėtingas sąlygas pagrindinėse magistralėse A1, A4 ir A6. Vežėjams tai reiškia viena: vidutinis sąstato greitis krenta iki 40–50 km/h, o rizika, kad keliai bus užblokuoti dėl įkalnėse “susimetusių” sunkvežimių, išauga daug kartų.

Švara – leidimas įvažiuoti

Gdanske, “Baltic Hub” terminaluose (buvęs DCT), įvesta griežta “sniego higienos” politika. Uosto administracija oficialiai informavo, kad transporto priemonės, nenuvalytos nuo sniego ir ledo (ypač puspriekabių stogai ir valstybiniai numeriai), nebus įleidžiamos į terminalo teritoriją.

Tai nėra tiesiog užgaida: terminalų T1 ir T3 apledėjimas sulėtino kranų darbą, o T2 terminale net įvesti laikinai apribojimai. Logistams vertėtų atsižvelgti į tai, kad laukimo laikas prie įvažiavimo pailgėjo 3–5 valandomis dėl būtinybės papildomai nuvalyti vilkikus prieš vartus.

Uostai laukimo režime

Šiaurinis Europos jūrų mazgas – Hamburgas, Roterdamas ir Antverpenas – vis dar negali atsigauti po mėnesio pradžioje smogusio arktinio ciklono padarinių. “Maersk” duomenimis, didžiųjų konteinerinių laivų laukimo laikas Roterdame siekia nuo 24 iki 48 valandų. Hamburge situaciją komplikuoja užšalę geležinkelio iešmai, o tai praktiškai paralyžiavo intermodalinius pervežimus į Vokietijos gilumą. Jei krovinys gabenamas per Šiaurės Europos uostus, 2–3 dienų vėlavimas šią savaitę laikomas “optimistiniu scenarijumi”.

Prancūziškas paralyžius ir vokiška tvarka

Žemyno vakaruose, Prancūzijoje, neseniai įvykusio snygio atgarsiai Il de Franso regione vis dar daro įtaką eismui. Nors pagrindiniai draudimai sunkvežimių judėjimui atšaukti, spūstys prieigose prie Paryžiaus piko valandomis pasiekia bendrą 600–800 km ilgį. Vokietijoje pagrindinė problema išlieka ne tiek keliai, kiek laiko tarpsnių (slotų) trūkumas terminaluose dėl susikaupusių eksporto konteinerių, kurių nespėja paimti laivai. Tai sukuria domino efektą: nėra laisvų vietų aikštelėje – nėra atvykstančių mašinų iškrovimo.

Informacija: temos istorija

Dabartinė 2025/2026 m. žiema meteorologų jau pripažinta atšiauriausia nuo 2012 m. vasario. Tuomet anomalūs šalčiai laikėsi ilgiau nei dvi savaites, o tai lėmė visišką laivybos sustabdymą Dunojumi ir daugiakilometrines spūstis Lenkijos ir Vokietijos pasienyje. Dabartinė situacija skiriasi didele drėgme: būtent lijundros, o ne sniego pusnys, tampa pagrindiniu rizikos veiksniu šiuolaikinei automatizuotai logistikai, kuri yra jautri terminalų jutiklių ir mechanizmų darbui.