Rūdijanti apsauga: kaip pasenę atitvarai ant E45 viaduko kainavo vairuotojo gyvybę ir 700 000 eurų valstybinei įmonei

Italijos Forli miesto civilinis tribunolas įpareigojo valstybinę kelių bendrovę „Anas“ sumokėti 700 000 eurų kompensaciją tolimųjų reisų vairuotojo šeimai, žuvusiam ant E45 greitkelio viaduko 2017 m. kovą. Teismas nustatė, kad tilto saugos barjerai buvo sumontuoti dar iki pirmųjų devintojo dešimtmečio pabaigos techninių standartų atsiradimo ir neatitiko galiojančių normų. Jie turėjo būti pakeisti, tačiau tai nebuvo padaryta. Sprendimas pirmosios instancijos teisme priimtas praėjus devyneriems metams po tragedijos. Kiekvienam vežėjui, kurio automobiliai važinėja Italijos keliais, ši byla – svarbus precedentas.

Kas nutiko: tragedija ant viaduko

2017 m. kovą 65 m. Fulvio Costarelli iš Folinjo (Umbrijos regionas) vairavo autotraukinį – vilkiką su puspriekabe – E45 greitkeliu Čezenos kryptimi. Viaduko atkarpoje ties Merkato Saračeno komuna (Forli–Čezenos provincija) sprogo transporto priemonės padanga. Sunkų autotraukinį sumetė į dešinę, jis atsitrenkė į šoninius viaduko atitvarus ir juos pramušė.

Automobilis nukrito nuo tilto iš maždaug 30 metrų aukščio. Vairuotojas liko prispaustas kabinoje. Nors gelbėtojai ir greitosios pagalbos sraigtasparnis atvyko operatyviai, išgelbėti F. Costarelli nepavyko. Ugniagesiai kūną ištraukė po sudėtingos gelbėjimo operacijos.

Remiantis Italijos regioninio leidinio „Umbria 24“ ir pramonės portalo „TrasportoEuropa“ duomenimis, tai buvo autonominis incidentas – kitos transporto priemonės nenukentėjo.

Teismas: devyneri metai iki sprendimo

F. Costarelli našlė nesutiko su formuluote „nelaimingas atsitikimas“. Padedama advokatės Maria Antonietta Belluccini iš Folinjo, šeima pateikė civilinį ieškinį prieš „Anas“ – akcinę bendrovę, valdančią Italijos valstybinių kelių tinklą (įskaitant greitkelį E45).

Teisminis nagrinėjimas truko ilgai. Tik 2026 m. vasarį – praėjus devyneriems metams po avarijos – Forli civilinis tribunolas priėmė pirmosios instancijos sprendimą.

Teismas nusprendė: „Anas“ privalo sumokėti žuvusiojo šeimai 700 000 eurų. Iš jų 300 000 eurų – našlei, po 200 000 eurų – kiekvienam iš dviejų vaikų.

Kodėl „Anas“ pripažinta kalta

Esminis proceso klausimas – saugos barjerų būklė ant viaduko.

Kaip praneša „TrasportoEuropa“, remdamasi Italijos laikraščiu „La Nazione“, ekspertizė nustatė: atitvarai šioje atkarpoje buvo sumontuoti dar iki devintojo dešimtmečio pabaigos, t. y. prieš atsirandant pirmosioms sistemingoms techninėms normoms kelių barjerams Italijoje. Pirmuoju tokiu dokumentu tapo 1992 m. vasario 18 d. Viešųjų darbų ministerijos dekretas Nr. 223 – būtent jis pirmą kartą Italijos teisėje sistemiškai sureguliavo saugos barjerų projektavimą, sertifikavimą ir eksploatavimą keliuose.

Teismas nustatė priežastinį ryšį tarp netinkamos barjerų būklės ir vairuotojo žūties. Logika paprasta: barjeras yra paskutinė apsaugos riba ant viaduko. Jei transporto priemonė praranda kontrolę (o padangos sprogimas yra nors ir avarinė, bet ne išskirtinė situacija), būtent barjeras turi sulaikyti ją nuo nukritimo. Šis barjeras – nesulaikė.

„Anas“, kaip organizacija, atsakinga už E45 greitkelio priežiūrą ir aptarnavimą, privalėjo kontroliuoti infrastruktūros būklę ir prireikus pakeisti pasenusias konstrukcijas. Tai nebuvo padaryta.

E45 – kelias, kurio nemėgsta tolimųjų reisų vairuotojai

E45 greitkelis (oficialus pavadinimas – SS3bis Tiberina) – viena svarbiausių vidurio Italijos arterijų. Jis jungia Čezeną šiaurėje (Emilija–Romanija) su Perudža ir toliau link Ternio pietuose (Umbrija), būdamas Europos maršruto E45 dalimi, besitęsiančio nuo Norvegijos Altos iki Sicilijos Dželos.

Tarp Italijos tolimųjų reisų vairuotojų šis kelias turi vieno sudėtingiausių ir pavojingiausių reputaciją. Siauros eismo juostos, sudėtingas reljefas su daugybe viadukų ir tunelių, sunkios žiemos sąlygos, duobės, nuolatiniai remontai – tai toli gražu ne visas problemų sąrašas.

Tuo pačiu E45 aktyviai naudojasi krovininis transportas, įskaitant vežėjus iš Rytų Europos. Priežastis – nemokamas važiavimas. Skirtingai nei greitkelyje A1, už naudojimąsi E45 mokestis neimamas. Kaip pažymi „Corriere dell’Umbria“, didelė dalis Rytų Europos vežėjų renkasi E45 būtent norėdami sutaupyti kelių mokesčius, nepaisydami prastesnės dangos kokybės ir padidėjusios rizikos.

F. Costarelli žūtis – ne vienintelis toks atvejis šiame kelyje. 2024 m. vasarį toje pačioje atkarpoje ties Merkato Saračeno 43 m. vairuotojas iš Aprilijos (Latina) taip pat prarado kontrolę, pramušė barjerus ir nukrito nuo viaduko. Jis taip pat žuvo. 2024 m. rugsėjį E45 kelyje netoli Perudžos autotraukinys sugriovė šoninį atitvarą, bet, laimei, liko kaboti ant krašto – vairuotojas išgyveno.

Ne tik E45: sisteminė barjerų problema Italijoje

F. Costarelli byla – dalis platesnio vaizdo. Pasenusių ir netinkamai prižiūrimų kelių atitvarų problema aktuali visai Italijai.

Didžiausias ir tragiškiausias pavyzdys – katastrofa ant Akvalongos (Acqualonga) viaduko A16 greitkelyje Neapolis–Kanoza 2013 m. liepos 28 d. Tuomet turistinis autobusas su sugedusiais stabdžiais pramušė viaduko barjerus ir nukrito iš daugiau nei 30 metrų aukščio. Žuvo 40 žmonių. 2025 m. balandį Italijos Kasacinis teismas patvirtino galutinius nuosprendžius, įskaitant šešerių metų laisvės atėmimo bausmę buvusiam „Autostrade per l’Italia“ generaliniam direktoriui Giovanni Castellucci. Vienas pagrindinių kaltinimų buvo būtent atsisakymas laiku pakeisti barjerus ant viaduko.

Vienijanti šių dviejų bylų gija – akivaizdi. Barjerai, kuriuos turėjo pakeisti, nebuvo pakeisti. Žmonės žuvo. Teismai, nors ir po daugelio metų, nustatė valdančiųjų organizacijų atsakomybę.

Normatyvinė bazė: kaip veikia barjerų standartų sistema

Norint suprasti kontekstą, verta trumpai aprašyti, kaip veikia normatyvinio reguliavimo sistema.

Iki 1992 m. Italijoje nebuvo vieningo kelių saugos barjerų taisyklių sąvado. Viešųjų darbų ministerijos dekretas Nr. 223/1992 tapo pirmuoju sisteminiu dokumentu. Jis apibrėžė barjerų klasifikaciją pagal tipus ir klases, įvedė privalomą sertifikavimą (per „crash“ testus) ir įtvirtino „Anas“ bei kitų valdančiųjų organizacijų pareigą reguliariai atsiskaityti apie sumontuotų barjerų būklę.

Vėliau normos buvo ne kartą atnaujintos: 2004 m. dekretas (DM 21/06/2004 Nr. 2367) integravo Europos standartus UNI EN 1317, o Infrastruktūros ministerijos 2004 m. rugpjūčio 25 d. direktyva nustatė barjerų projektavimo, montavimo, tikrinimo ir priežiūros kriterijus.

Svarbus principas, įtvirtintas norminiuose aktuose: atliekant kapitalinį remontą ar modernizuojant didelius kelių ruožus, seni barjerai, neatitinkantys aktualių normų, turi būti pakeisti. Dekretas 223/1992 tiesiogiai numato, kad ministerija gali atšaukti barjerų, neatitinkančių atnaujintų reikalavimų, sertifikavimą.

F. Costarelli atveju ant E45 viaduko Merkato Saračeno barjerai buvo sumontuoti dar prieš visas šias normas. Tai reiškia, kad jie iš principo niekada nebuvo sertifikuoti pagal galiojančius standartus. Ir nebuvo pakeisti.

Ką tai reiškia vežėjams

Forli tribunolo sprendimas – kol kas tik pirmoji instancija. „Anas“ gali pateikti apeliaciją. Nepaisant to, pats tokio sprendimo faktas yra svarbus dėl kelių priežasčių.

Pirma, teismas aiškiai patvirtino: kelią valdanti organizacija atsako už infrastruktūros būklę. Jei barjeras neatitinka normų ir dėl to žūsta žmogus – tai ne „nelaimingas atsitikimas“, o netinkamos kelio priežiūros rezultatas.

Antra, transporto įmonėms, kurių vairuotojai reguliariai važinėja Italijos keliais (ir ypač E45), tai signalas: įvykus eismo įvykiui ruožuose su netinkama infrastruktūra, verta nagrinėti ne tik vairuotojo veiksmus, bet ir paties kelio būklę. Atsakomybė gali tekti valdančiajai organizacijai.

Trečia, F. Costarelli šeima pasiekė rezultatą per civilinį ieškinį. Tai svarbu: net jei baudžiamasis persekiojimas nevykdomas (arba neduoda rezultato), civilinis kelias lieka atviras.

Galiausiai, ši byla dar kartą primena apie rizikas, susijusias su taupymu kelių mokesčių sąskaita. E45 yra nemokamas, tačiau saugumo lygis šiame kelyje, kaip rodo praktika, yra gerokai žemesnis nei mokamuose greitkeliuose. Kiekvienam logistui ir vežėjų įmonės vadovui verta tai įvertinti planuojant maršrutus per Italiją.