Tarifų chaosas, 48 valandų streikas ir klausimai dėl EES: Europos krovinių pervežimo keliais savaitės apžvalga

2026 m. vasario 23 d. prasidėjusi savaitė atnešė tris didelius įvykius, kurie tiesiogiai paveikė Europos krovinių vežėjus keliais. Europos Parlamentas sustabdė prekybos susitarimo su JAV ratifikavimą po to, kai D. Trumpas įvedė 10% universalųjį tarifą ir pagrasino jį padidinti iki 15%. Vokietijoje 48 valandų viešojo transporto streikas paralyžiavo daugiau nei 80 miestų ir sukėlė problemų tarpvalstybinei logistikai. O dėl visiško biometrinės EES sistemos įjungimo terminų užvirė kova tarp aviacijos sektoriaus ir Europos Komisijos. Šioje apžvalgoje – kiekvieno įvykio analizė ir pasekmės vežėjams.

ES įšaldo susitarimo su JAV ratifikavimą: kas nutiko ir kuo čia dėti vežėjai

Chronologija

Formalus postūmis – vasario 20 d. JAV Aukščiausiojo Teismo sprendimas, pripažinęs IEEPA įstatymo naudojimą tarifams įvesti neteisėtu. Tačiau Europos vežėjams pagrindiniai įvykiai nutiko vasario 23–24 dienomis.

Reaguodamas į teismo sprendimą, D. Trumpas iš pradžių anonsavo universalų 10% tarifą visam importui, remdamasis 1974 m. Prekybos įstatymo 122 straipsniu (leidžiančiu įvesti tokias priemones 150 dienų). 10% mokestis įsigaliojo antradienį, vasario 25 d. Tuo pat metu D. Trumpas pareiškė ketinimą kelti tarifą iki 15%, tačiau iki savaitės pabaigos tai neįvyko – “Reuters” fiksavo būtent 10% lygį.

Vasario 23 d. Europos Parlamento Tarptautinės prekybos komitetas (INTA) ir pagrindinių politinių grupių šešėliniai pranešėjai nusprendė sustabdyti teisėkūros darbą ratifikuojant ES ir JAV prekybos susitarimą, sudarytą 2025 m. vasarą Ternberyje (Škotija). Vasario 24 d. planuotas komiteto balsavimas buvo atšauktas.

Kas tai per susitarimas ir kodėl jis svarbus

Ternberio susitarimas nustatė muitų lubas daugumai į JAV įvežamų Europos prekių ties 15% riba. Mainais ES anuliavo muitus Amerikos pramoninėms prekėms. Vidutinis tarifas iki susitarimo siekė 4,8%, tad 15% yra padidinimas. Tačiau verslas gavo svarbiausią dalyką – nuspėjamumą. Analitikų vertinimu, būtent šis nuspėjamumas padėjo Europai išvengti recesijos 2025 metais.

Susitarimą pasirašė vykdomoji valdžia (Europos Komisija ir D. Trumpo administracija), tačiau pilnam įsigaliojimui jį turi patvirtinti Europos Parlamentas. Būtent šis procesas dabar sustabdytas.

ES reakcija

Europos Parlamento prekybos komiteto vadovas Berndas Lange vykstančius procesus pavadino “grynu tarifų chaosu”. Europos Komisijos pozicija: “Susitarimas yra susitarimas” (A deal is a deal). EK atstovas Olofas Gillas pareikalavo Vašingtono “aiškiai parodyti, kokiu būdu jie ketina laikytis susitarimų”.

Vasario 24 d. interviu CNBC B. Lange pareiškė: “Mes laikomės susitarimo. Tačiau iš JAV pusės buvo pažeidimas – ir ne vienas”. Jis išvardijo: muitų kėlimas 400 “išvestinių” prekių nuo 15 iki 50%, grasinimai dėl Grenlandijos ir dabar dar 15% universalusis tarifas viršaus. Pasak jo, ES yra “pasirengusi atsakomosioms priemonėms, jei prireiks”. Prancūzijos pareigūnai, CNBC duomenimis, svarsto galimybę taikyti Kovos su prievarta priemonę (Anti-Coercion Instrument).

Ką tai reiškia vežėjams

Kol susitarimas pakibęs ore, eksportuotojai ir jų logistikos partneriai nežino, kokie muitai galios po mėnesio. Krovinių srautai, susiję su eksportu į JAV (automobilių komponentai, plienas, farmacija, maisto produktai), atsiduria neapibrėžtumo zonoje. Rytų Europos vežėjams, aptarnaujantiems šias grandines, neapibrėžtumas virsta prastovų rizika, sutarčių peržiūra ir apimčių mažėjimu. “Bloomberg” duomenimis, vidinis ES vertinimas parodė, kad nauja D. Trumpo tarifų politika pakels muitus kai kurioms Europos prekėms (įskaitant sūrius ir žemės ūkio produkciją) aukščiau Ternberyje suderintų lubų.

48 valandų streikas Vokietijoje: spūstys, kelių perkrova ir problemos tarpvalstybiniams pervežimams

Antras didelis savaitės įvykis – visą šalį apėmęs viešojo transporto streikas Vokietijoje vasario 27–28 dienomis.

Kas nutiko

Profesinė sąjunga “Ver.di”, atstovaujanti apie 100 000 darbuotojų 150-yje savivaldybių transporto įmonių, paskelbė 48 valandų streiką. Nuo penktadienio, vasario 27 d., 03:00 val. iki ankstyvo sekmadienio ryto daugiau nei 80 Vokietijos miestų – įskaitant Berlyną, Miuncheną, Hamburgą, Kelną, Frankfurtą – buvo sustabdyti autobusai, tramvajai ir metro. “Deutsche Bahn” tolimojo susisiekimo traukiniai formaliai nebuvo paveikti, tačiau susidūrė su keleivių, persėdusių iš miesto transporto, perkrova.

Profesinės sąjungos reikalavimai

“Ver.di” siekia sutrumpinti darbo savaitę ir pamainų trukmę, pailginti pertraukas tarp pamainų, padidinti priedus už naktinį darbą ir darbą savaitgaliais. Darbdaviai teigia galintys pasiūlyti daugiausiai 5,5% algų kėlimą nedidinant tarifų keleiviams. Kitas derybų etapas numatytas kovo 4 d. “Ver.di” pagrasino “slenkančių streikų” serija kovo mėnesį.

Poveikis krovinių pervežimams

Tai viešojo transporto, o ne krovinių gabenimo streikas, tačiau pasekmės logistikai juntamos. Čekijos pramonės asociacijos “ČESMAD Bohemia” duomenimis, paralyžiuotas miesto transportas lėmė staigų kelių apkrovos augimą. Tarpvalstybiniai maršrutai per Vokietiją (pagrindinis Rytų Europos vežėjų tranzito koridorius) susidūrė su vėlavimais. Įmonės, dirbančios su JIT (just-in-time) pristatymais Vokietijos automobilių gamykloms, pranešė apie alternatyvių gabenimo pajėgumų trūkumą. “ČESMAD Bohemia” rekomendavo eksportuotojams iš anksto ruošti muitinės dokumentus, jei tektų keisti maršrutus per Lenkiją.

EES: paleidimas formaliai balandį, bet realus sistemos veikimas – didelis klausimas

Situacijos esmė

EES (Entry/Exit System) sistema, bandomuoju režimu paleista 2025 m. spalį, turėtų pilnai pradėti veikti 2026 m. balandžio 10 d. Formaliai Europos Komisija šio termino neatšaukė. Tačiau savaitės įvykiai parodė, kad realus sistemos pasirengimas kelia didelių abejonių.

Vasario 23 d. aviacijos asociacijos “ACI Europe”, “Airlines for Europe” ir IATA bendrai kreipėsi į Europos Komisiją įspėdamos: be lankstumo vasaros eilės gali siekti keturias valandas. Paryžiaus Šarlio de Golio ir Orli oro uostai oficialiai paprašė atidėti pilną aktyvavimą iki rudens. Vasario 24 d. Europos Komisija nurodė, kad Šengeno šalys galės iš dalies sustabdyti EES veikimą iki 90 dienų laikotarpiui po balandžio 10 d. (su galimybe pratęsti dar 60-iai dienų) – vasaros piko valdymui.

Kodėl tai aktualu autovežėjams

EES registruoja ne ES piliečių biometrinius duomenis (pirštų atspaudus, veido nuotrauką) pirmą kartą įvažiuojant į Šengeno zoną. Rytų Europos vežėjams tai aktualu dėl vairuotojų ne ES rezidentų (iš Ukrainos, Moldovos, Turkijos, Vakarų Balkanų šalių), kurie sudaro didelę dalį darbo jėgos sektoriuje. Kiekviena pilna biometrinė procedūra išoriniuose Šengeno patikros punktuose reiškia juntamą lėtėjimą.

Kas toliau daro įtaką vežėjams: trys foniniai siužetai

Be savaitės naujienų, Rytų Europos vežėjus slegia dar keli ilgalaikiai veiksniai:

1. Lietuviški vilkikai Baltarusijoje: Nuo 2025 m. spalio pabaigos lietuviški vilkikai negali išvykti iš Baltarusijos teritorijos. Minskas nukreipia techniką į specialias aikšteles, kur už kiekvieną vienetą skaičiuojama po 120 eurų per dieną. Asociacijos “Linava” duomenimis, užblokuota daugiau nei 1 000 patvirtintų technikos vienetų, tačiau realus skaičius gali siekti 4 000. Nuostoliai vertinami 100 mln. eurų. Lietuvos valdžia atsisako tiesioginių derybų su Minsku.
2. Dvigubas kelių mokesčių didinimas Lenkijoje: Nuo sausio 1 d. – “e-TOLL” tarifų indeksavimas, nuo vasario 1 d. – struktūrinė reforma: bazinis tarifas augo ~33%, mokamas tinklas išsiplėtė 645 km. Iš viso vilkikams virš 3,5 t mokesčiai per du mėnesius augo 40–42%. Lygiagrečiai augo vairuotojų išlaikymo kaštai dėl padidintos ZUS bazės.
3. Europos rinkos tarifai: 2025 m. IV ketvirtį kontraktiniai tarifai augo, tačiau neatidėliotinų sandorių (spot) rinka liko vangi net sezono įkarštyje – tai signalas, kad realaus paklausos augimo dar nėra. 2026-iesiems prognozuojamas nuosaikus ~2% rinkos augimas, tačiau su didelė priklausomybe nuo tarifų situacijos ir makroekonominės konjunktūros.