Europos krovinių vežimo keliais rinka: 2026 m. pradžios tarifai, rizikos ir sąnaudos

„Cargonews“ svarbiausių vasario mėnesio įvykių apžvalga.

Tarifai: sutartinė rinka stipresnė už neatidėliotinų sandorių (spot) rinką

Europos krovinių vežimo keliais rinka 2025 m. IV ketvirtį užbaigė su įdomia takoskyra: sutartinis segmentas yra pastebimai gyvybingesnis už spot rinką. „Upply–Ti–IRU“ indeksas rodo, kad sutartiniai tarifai pakilo iki 136,9 punkto (+2,6% ketv./ketv. ir +3,1% m./m.), tuo tarpu spot rinka, palyginti su III ketvirčiu, beveik nepasikeitė (135,1; +0,3% ketv./ketv.), tačiau per metus smuktelėjo 3,3%. Vertant į žmonių kalbą – paklausa nedidėja, tačiau „ilgieji“ tarifai laikosi dėl augančių sąnaudų ir įtampos dėl pajėgumų, todėl rinka „pagal sutartį“ atrodo stabiliau nei rinka „pagal skambutį“. Ketvirtinis indeksas nepateikia operatyvaus sausio–vasario mėnesių vaizdo, tačiau sausio mėnesio signalai iš „Transporeon Market Monitor“ patvirtina, kad rinka į 2026 m. žengia jausdama pajėgumų deficitą: pajėgumų prieinamumo indeksas Europoje sumažėjo nuo 93,6 punkto gruodį iki 90,4 sausį. Gruodį taip pat augo tarifų indeksai (spot – iki 146,1 punkto, sutartiniai – iki 130,7), o sausį spot tarifai šiek tiek atsitraukė, išlikdami aukštame lygyje, tuo tarpu sutartinis indeksas kilo.

Didieji žaidėjai: statymas už prognozuojamumą ir integraciją

Stambieji žaidėjai tuo tarpu stengiasi su investuotojais kalbėtis prognozuojamumo kalba. „DSV“ tikisi iki 2026 m. pabaigos visiškai integruoti „Schenker“ į savo struktūrą – sujungti tinklus ir terminalus, suvienodinti IT sistemas ir valdymą, panaikinti dubliuojančias funkcijas. Integracijos tikslas paprastas: sumažinti sąnaudas ir padidinti pelną dėl masto ekonomijos (pirkimai, subrangovai, pajėgumų užpildymas) bei kryžminių pardavimų klientams.

„TI“ prognozės: kintamumas kaip nuolatinė aplinka

„Transport Intelligence“ prognozės 2026 metams atrodo be iliuzijų: bazinis scenarijus – kintamumas (voliatiškumas) kaip nuolatinė aplinka. Viešojoje „TI“ medžiagoje skamba ta pati logika – rinka gali rodyti vidutinį augimą, tačiau „pigiai ir ramiai“ nebus dėl nuolatinio sąnaudų spaudimo, įskaitant darbo užmokestį, kurą, reguliavimą ir kelių mokesčius.

Lygiagrečiuose reitinguose ir „TI“ apžvalgose apie kylančias rinkas (emerging markets) ši nuotaika formuluojama dar griežčiau: logistikos vadovai tikisi nestabilių metų ir reaguoja orientuodamiesi į DI, griežtą išlaidų kontrolę bei tiekimo grandinių pertvarkymą.

Paslaugų įmonių tendencijos: skaitmenizacija ir „gyvenimas trikdžių sąlygomis“

Įmonės, dirbančios su vežėjais, 2026 metus apibūdina tais pačiais žodžiais: sąnaudų spaudimas, augantys reikalavimai, skaitmenizacija ir būtinybė valdyti trikdžius kaip normą. „Eurowag“ ataskaitoje „Transforming Transportation in 2026“ rinką apibūdina kaip skaitmenizacijos, tvarumo ir kovos už efektyvumą derinį, atskirai analizuodama 7 šalis (įskaitant Lenkiją, Ispaniją ir Rumuniją) bei pridedama vežėjų komentarus.

„Alpega“ savo apžvalgoje „Designing for Disruption“ siūlo trikdžius vertinti kaip normą ir „projektuoti“ tiekimo grandines pritaikant jas prie dažnų grafikų pažeidimų, o ne prie idealaus plano.

Rizikos: kibernetinės grėsmės iškyla į 1-ąją vietą

Sektoriaus rizikų sąraše pirmoje vietoje vis dažniau atsiduria ne „tradicinės“ problemos, tokios kaip kuras. „Aon“ savo sektoriaus apžvalgoje „Global Risk Management Survey“ kibernetines rizikas transportui ir logistikai skiria į 1-ąją vietą, toliau seka ekonominis lėtėjimas, verslo sustojimo rizika ir reguliacinis spaudimas.

Atskira „SecurityScorecard“ ataskaita prideda nemalonią detalę: silpnoji grandis dažnai būna pas subrangovus ir tiekėjus, o tai reiškia, kad „išorinio kontūro“ pažeidžiamumas tampa visos grandinės problema.

Sąnaudos „ant žemės“: kelių mokesčiai, sienos, judėjimo sudėtingumas

Realybėje tai jaučiama per išlaidas, kurios sunkiai pasiduoda optimizavimui. Europoje vis dažniau kalbama, kad vežėjams labiau trukdo ne kuro kainos, o kelių mokesčiai: tolimgas (tolling) sistemos plečiasi, sudėtingėja ir vis dažniau siejamos su ekologine logika.

„IRU“ atskirai įspėja apie technologinį „lūžį“ – perėjimą prie GNSS sprendimų ir senų ryšio standartų pasitraukimą, dėl ko dalį įrangos ir paslaugų teks keisti. Lygiagrečiai „rankiniai“ faktoriai, tokie kaip blokados ir vėlavimai prie sienų, toliau paverčia reiso planavimą neapibrėžtumo valdymo pratimu.

ETS2: nauja sąskaita už emisijas

Prie kelių mokesčių, sudėtingėjančio apmokėjimo, išlaidų įrangai ir laiko praradimų pasienyje perspektyvoje prisidės ETS2 – nauja anglies dioksido mokesčių sistema, kuri kirs per reiso savikainą. Sektoriaus vertinimuose aptariamos papildomos išlaidos iki maždaug 6 000 eurų vienam sunkvežimiui per metus, nuvažiavus apie 100 000 km (dydis priklausys nuo anglies kainos ir pervežimų struktūros), tuo tarpu ES lygiagrečiai svarsto kompensacinius ir pereinamuosius mechanizmus, kurie turėtų palaikyti rinką adaptacijos laikotarpiu.

Makrofonas: pramonė trūkčioja, prekyba persitvarko

Remiantis PMI duomenimis, pramonė euro zonoje vasario mėnesį grįžo į augimo zoną: gamybos „HCOB PMI“ pakilo iki 50,8 punkto. Jungtinėje Karalystėje „Make UK“ fiksuoja, kad gamintojai išlieka užtikrinti dėl eksporto perspektyvų, tačiau dėl barjerų ir prekybos sudėtingumo aktyviau ieško naujų rinkų ir perkuria išėjimo strategijas.

E-komercija: augimas, bet daugiausia „šalies viduje“

Atskiras variklis, kurio rinka nenori paleisti – elektroninė komercija. „TI“ medžiagoje išlieka statymas už e-komercijos logistikos augimą, tačiau su patikslinimu: pagrindinę masę sudarys vidaus pristatymai, o tarpvalstybinis segmentas išliks pastebimas, bet nedominuojantis (vertinant iki 2030 m. horizonto – apie 16–17% visos rinkos).

Orai kaip sąnaudų faktorius: šaltis buvo mūsų streso testas

Galiausiai faktorius, kuris nepasiduoda modeliavimui prezentacijose, bet puikiai skaičiuoja pinigus – orai. Sausio mėnesio ekstremalūs šalčiai, „Girteka“ vertinimu, tapo streso testu Europos pervežimams: technika, infrastruktūra ir grafikų patikimumas vienu metu patyrė spaudimą, o operacinės sąnaudos išaugo dėl žiemiško darbo specifikos. Galiausiai 2026 m. pradžia rinkai priminė paprastą dalyką: net kai tarifai stovi vietoje, sąnaudų skaitikliai toliau tiksi.

Reguliavimas: ETMK leidimų skaitmenizacija

Europoje toliau diegiama ETMK leidimų skaitmenizacija: ETMK/ITF profilinės grupės posėdyje aptarti pirmieji elektroninės sistemos paleidimo rezultatai ir „minkšto“ įėjimo taisyklės. Konkrečiai, iki 2026 m. kovo 31 d. galioja tolerancijos laikotarpis – nesisteminės klaidos elektroniniame borto žurnale žadamos traktuoti be maksimalaus griežtumo, tačiau vežėjai buvo atskirai paraginti duomenis pildyti itin kruopščiai.

Teisminė ekonomika: kompensacijos dėl „sunkvežimių kartelio“

Italija vežėjams suteikė retą progą išsitraukti aplankus su „senais“ vilkikų pirkimais ir perskaičiuoti, kiek iš tikrųjų kainavo technika. Kalba eina apie vadinamąjį „sunkvežimių kartelį“ – didžiausių sunkiųjų sunkvežimių gamintojų susitarimą Europoje, kuris, Europos Komisijos išvadomis, veikė 1997–2011 metais ir leido išlaikyti aukštesnes nei rinkos kainas. Po reguliuotojo baudų prasidėjo antroji banga – civiliniai ieškiniai iš tų, kurie pirko sunkvežimius susitarimo laikotarpiu ir mano, kad permokėjo.

2026 m. sausį teismas Milane vienoje iš tokių bylų pripažino autotransporto įmonių teisę į kompensaciją ir žalą įvertino 8% nuo sunkvežimių pirkimo kainos, įsigytų kartelio metais. Perskaičiavus, vertinimais, tai yra apie 13 000 eurų vienam automobiliui, plius palūkanos, jei kalbama apie ilgą laikotarpį. Pirmosios instancijos sprendimas dar nereiškia, kad pinigai rytoj atsidurs vežėjų sąskaitose – laukia apeliacijos ir ginčai dėl skaičiavimo metodikos. Tačiau kaip „signalas rinkai“ jis svarbus: Italijos teisminė praktika aiškiai rodo, kad kartelio tema – tai ne tik istorija apie baudas, bet potencialiai apie realias išmokas technikos pirkėjams.

Sankcijų atitiktis: atvejai ir sulaikymo rizikos

Atskiras tarptautinių vežėjų galvos skausmas dabar yra ne tachografai, o sankcijos. Automobilį gali sustabdyti ne „kažkur Europoje“, o prie išorinės ES sienos – praleidimo punktuose su Baltarusija, Rusija, Ukraina, taip pat uostuose ir terminaluose, kur vykdoma eksporto kontrolė. Toliau scenarijus standartinis: muitinei kyla klausimų dėl prekės ar gavėjo, dokumentai paimami patikrai, krovinys sulaikomas. Ir kol teisininkai bei kontrolieriai aiškinasi, ar siunta nepatenka po sankcijomis, vežėjas tiesiog stovi ir skaičiuoja nuostolius – kartais savaitėmis, kartais mėnesiais, iki pat krovinio arešto ar konfiskavimo.

Sukčiavimas: fiktyvūs vežėjai ir rekvizitų klastojimas

Rinka vėl aptarinėja „fiktyvius vežėjus“, tačiau dabar tai vis dažniau istorija ne apie suklastotą antspaudą, o apie kruopštų skaitmeninių pėdsakų klastojimą. Vengrijoje asociacija MKFE aprašė tipinę schemą: sukčiai kreipiasi į ekspeditorius ir krovinių savininkus realių įmonių vardu, el. pašto adrese pakeisdami 1 simbolį. Pavyzdžiui, vietoj space-logistic.com naudojo domeną-dvynį space-logiistic.com, o vietoj voigt-transporte.de – panašų voigt-transport.de. Toliau viskas pagal scenarijų: „vežėjas“ gauna patvirtinimą, atvyksta į pakrovimą su dokumentų paketu, pasiima krovinį ir dingsta.

Lygiagrečiai draudimo rinka fiksuoja ir „brangesnius“ tos pačios logikos variantus. JAV 2025 m. gruodį netikras vežėjas paėmė omarų partiją už $400 000, pateikęs suklastotus dokumentus atsiimant prekes. Europoje panašūs triukai pasiekia visai stambias sumas: viename iš draudikų aprašytų atvejų, šalia Schiphol oro uosto, per klastotą išdavimo procedūrą buvo pavogta elektronikos už €15,5 mln.

Incidentai: Ispanija, Vokietija, Švedija

Fizinė grėsmių dalis taip pat niekur nedingo. Ispanijoje sektoriaus susivienijimai kalba apie daugiau nei 20 000 vagysčių per metus, o rizikingiausiais įvardija pagrindinius koridorius AP-7, A-2 ir A-3; pagal šią logiką iki 60% incidentų įvyksta privalomų sustojimų metu nesaugomose aikštelėse.

Vokietijoje, Duisburge, ginkluotas užpuolimas baigėsi vilkiko su spalvotųjų metalų kroviniu vagyste.

Švedijoje, E6 kelyje Hallande, per kelias dienas iš vairuotojų, miegojusių kabinose, pavogta apie 1300 litrų dyzelino.

DI logistikoje: rinkos baimės ir taikomieji diegimai

JAV žiniasklaida akcijų išpardavimus kai kuriuose sektoriuose, įskaitant logistiką, sieja su lūkesčiais, kad DI pradės griauti įprastus verslo modelius greičiau, nei įmonės spės persitvarkyti.

O sektoriaus viduje atsakas yra augantis susidomėjimas praktiniu pritaikymu: nuo „išmanių“ TMS scenarijų ir agentinių įrankių (sektoriaus ataskaitose tai pateikiama kaip kitas žingsnis po paprastos automatizacijos) iki platformų, kurios žada standartines procedūras paversti vykdomais workflow „ant“ korporatyvinių sistemų.

Žemiškesniame lygmenyje tie patys motyvai: intelektualus dokumentų apdorojimas (IDP) kaip būdas atsisakyti rankinio įvedimo ir greičiau praleisti sąskaitų-faktūrų, CMR ir importo paketų srautą.

Britanijos praktika taip pat juda šia kryptimi: Ashforde, „Sevington BCP“ aikštelėje, paleista sistema, kuri automatizuoja pirminį importo dokumentų tikrinimą kroviniams su reguliuojamomis kategorijomis.