Penkios siauros vietos per septynias dienas: nuo nutraukto streiko Italijoje iki penkių laivų Ormūzo sąsiauryje

Pagrindinė rizika Europos logistikai praėjusią savaitę buvo ne kelias, o viskas, kas aplink jį: dokumentai, kerosinas, teismai, šaukimai ir penki laivai Ormūze.

Italija: streikas prasidėjo… ir nutrūko

Italijos autopavežėjų asociacija “TrasportoUnito” paskelbė šešių dienų protesto akciją nuo balandžio 20 iki 24 dienos. Vežėjai skundėsi augančiomis išlaidomis ir, jų nuomone, aiškių vyriausybės veiksmų trūkumu. Smūgis turėjo tekti ir vidaus pristatymams Italijoje, ir tarptautiniams reisams, ir intermodalinėms grandinėms, kuriose sunkvežimis uždaro “pirmąją ir paskutinę mylią” – tai yra pristato konteinerį nuo uosto iki terminalo ir nuo terminalo iki gavėjo.

Tačiau jau balandžio 22 d. streikas etapais buvo sustabdytas. Priežastimi tapo mirtina avarija Kampanijoje: greitkelyje A1 šalia Kazertos automobilis “Mini Cooper” partrenkė 55 metų sunkvežimio vairuotoją, kuris reguliavo protestuotojų kolonų judėjimą. Diskusija greitai persikėlė nuo sektoriaus ekonomikos prie pačios akcijos saugumo ir prieštaravimų tarp vežėjų asociacijų.

Vis dėlto kita didelė Italijos asociacija “UNATRAS” jau anonsavo naują streiką 2026 m. gegužės 25–29 dienomis.

Prancūzija – Jungtinė Karalystė: nauja skaitmeninė tvarka kroviniams

Nuo balandžio 20 d. koridoriuje tarp Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės tapo privalomas mechanizmas pavadinimu ELO – “Obligatory Logistics Envelope”, arba “privalomas logistikos vokas”. Tai vieningas skaitmeninis dokumentų paketas, kuriame įforminamas importas, eksportas ir tranzitas tarp dviejų šalių. Tarptautinė kelių transporto sąjunga (IRU) apie naują datą įspėjo dar kovą.

Šio pakeitimo prasmė vežėjui yra praktinė. Anksčiau dokumentus šiame maršrute buvo galima rengti atskirai ir iš dalies popieriuje. Dabar tai bus vis sudėtingiau: koridorius pereina prie vieningo skaitmeninio formato, o įmonės, kurios nesusitvarkė savo sistemų ir neapmokė dispečerių, rizikuoja patirti vėlavimus pasienyje ir gauti pretenzijų iš klientų.

Ormūzas: penki laivai per parą vietoj šimto keturiasdešimties

“Net “atviras” Ormūzas dabar nėra saugus Ormūzas jūreiviams, laivams ir kroviniams”, – Peter Sand, pagrindinis jūrų tarifų platformos “Xeneta” analitikas (“Reuters”, balandžio 24 d.).

Balandžio 24 d. agentūra “Reuters” užfiksavo tik penkis praėjimus per Ormūzo sąsiaurį per parą – palyginti su maždaug šimtu keturiasdešimtimi iki karo pradžios. Persijos įlankos viduje blokuoti šimtai laivų ir apie dvidešimt tūkstančių jūreivių. Draudikai ir naftos bendrovės laukia rizikos mažėjimo ženklų, tačiau kol kas jų nėra.

Pasaulinis ekspeditorius “DHL Global Forwarding” balandžio 21 d. atnaujinime apibūdino Ormūzą kaip faktiškai uždarą konteinerių tranzitui: laivybos linijos keičia maršrutus, o alternatyvūs uostai – Džida Saudo Arabijoje, Chorfakanas, Soharas, Fudžeira JAE ir Salala Omane – yra perpildyti. Oro transporte situacija lengvesnė: keleivinės–krovininės oro linijos “Emirates”, “Etihad” ir “Qatar” didina pajėgumus, krovinių gabenimo oru į regioną įkainiai išlieka didesni nei iki krizės, tačiau pirmieji sušvelnėjimo požymiai jau pastebimi.

Savaitės skaičiai: penki laivai per Ormūzą per parą prieš ~140 ikikariniu laikotarpiu. Europos Sąjunga importuoja 30–40% savo aviacinio kerosino poreikio, apie pusė šių tiekimų atkeliauja iš Artimųjų Rytų.

Europos Komisija ruošiasi aviacinio kuro deficitui

Europos Komisija rengia rekomendacijas oro linijų bendrovėms ilgalaikės Ormūzo blokados atvejui. Transporto komisaras Apostolos Tzitzikostas pareiškė, kad tiesioginio deficito šiandien nėra, tačiau užsitęsęs scenarijus taptų katastrofa Europai ir pasaulio ekonomikai.

Svarstomi du instrumentai. Pirmasis – vadinamoji “fuel observatory”, t. y. nuolatinė kuro rinkos stebėjimo sistema, kuri darbą pradės nuo aviacinio kerosino. Antrasis – aktyvi alternatyvių importo šaltinių paieška, įskaitant amerikietišką “Jet A”. DHL atskirai pareiškė, kad Europoje bendrovė galės užtikrinti kurą savo krovinių lėktuvams iki birželio; Azijos kryptimi matomumas prastesnis, o trikdžių rizika ten didesnė.

Krovinių gabenimo oru rinkai tai reiškia, kad antroje metų pusėje tarifai gali vėl kilti, o dalis pajėgumų gali patekti po “force majeure” išlygomis.

Breneris: Italijos ir Austrijos ginčas pasiekė ES Teisingumo Teismą

Balandžio 21 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teisme Liuksemburge įvyko posėdis dėl Italijos ieškinio Austrijai dėl Tirolio apribojimų sunkvežimiams. Italija ginčija apribojimus, kuriuos Austrijos Tirolio žemė įvedė sunkvežimiams Inntal–Brenner koridoriuje. Jų yra keturi: naktinis draudimas važiuoti sunkiajam transportui, sektorinis draudimas tam tikroms krovinių kategorijoms, žiemos draudimas šaltaisiais mėnesiais ir dozavimo sistema – priverstinis sunkvežimių skaičiaus mažinimas ruože piko valandomis.

Sprendimo dar nėra, praėjo tik žodinė stadija. Tačiau bylos reikšmė yra daug platesnė nei dviejų šalių ginčas. Breneris – vienas pagrindinių koridorių, kuriuo kroviniai juda iš Europos šiaurės į pietus ir atgal. Italija tvirtina, kad Tirolio priemonės trukdo laisvam prekių judėjimui Europos Sąjungos viduje. Austrija ir Tirolis gina oro kokybę, infrastruktūros būklę ir gyvenimo sąlygas perpildytame Alpių slėnyje.

Kuo baigsis ši byla – didele dalimi nulems, kaip griežtai ES šalys ateityje galės reguliuoti sunkvežimių praleidimą per savo teritoriją.

Klaipėda: rekordinis ketvirtis ir apie 46% Baltijos rinkos

Lietuvos Klaipėdos uostas per pirmąjį 2026 metų ketvirtį perkrovė beveik 11 mln. tonų krovinių – 9% daugiau nei prieš metus. Pagrindinis variklis buvo konteineriai: augimas 38% pagal tonažą ir daugiau nei 374 tūkst. TEU per tris mėnesius (TEU – tai dvidešimties pėdų konteinerio ekvivalentas, standartinis matavimo vienetas jūrų pervežimuose). Kovas tapo geriausiu mėnesiu per visą uosto istoriją tiek pagal tonažą, tiek pagal konteinerius.

Bendrame Baltijos šalių fone tai išsiskiriantis rezultatas. Ryga, Talinas, Ventspilis ir Liepoja šį ketvirtį smuktelėjo. Klaipėda pasirodė esanti vienintelis didelis regiono uostas su teigiama dinamika. Pasak sektoriaus portalo “Port Technology”, jos dalis Baltijos rinkoje pasiekė apie 46%.

Lietuvai tai jau pretenzija į pagrindinio daugiafunkcio ir konteinerių centro Baltijos jūroje vaidmenį – ypač po to, kai senieji rytų krovinių srautai regione yra nutraukti ir šalys ieško naujų maršrutų.

Lenkija: intermodalas laikosi, vairuotojams gresia šaukimai

Lenkijos geležinkelių reguliuotojas “Urząd Transportu Kolejowego” paskelbė 2025 metų duomenis: intermodaliniai pervežimai – t. y. kroviniai, kurie dalį kelio keliauja geležinkeliu konteineriuose ir puspriekabėse, o dalį autotransportu – išliko stabilūs bendro geležinkelio krovinių rinkos nuosmukio fone. Ketvirtasis 2025 metų ketvirtis tapo geriausiu Lenkijos intermodalinės statistikos istorijoje.

Tačiau tą pačią savaitę pasirodė kur kas mažiau maloni naujiena. Balandžio 26 d. leidinys “Business Insider Polska” parašė apie privalomus rezervistų susirinkimus: šaukimus gali gauti iki 200 tūkst. vairuotojų, turinčių C ir D kategorijas – t. y. tų, kurie vairuoja sunkvežimius ir autobusus. Transporto sektorius jau įspėja apie pervežimų sutrikimo riziką ir finansinius nuostolius. Tačiau “CargoNews” rašė, kad 200 tūkst. mobilizuotų transporto darbuotojų – tai greičiausiai sutirštintos spalvos.

Lenkijai, vienai didžiausių autotransporto rinkų Europoje, tai bet kuriuo atveju yra skausminga istorija. Kadrų trūkumas pas Lenkijos vežėjus ir taip yra lėtinis. Jei vairuotojai bus paimami kelioms savaitėms be kruopštaus derinimo su verslu, problema bus ne valstybės saugumas, o sutrikę tvarkaraščiai, baudos už pristatymo terminų nesilaikymą ir tuščios kabinos.

Ką dar stebėti

Roterdamo uostas pirmąjį ketvirtį smuktelėjo 0,7% – iki 103 mln. tonų, ir tiesiogiai įspėja: Ormūzo efektas taps labiau pastebimas antrąjį ketvirtį, nes Persijos įlankos šalims tenka apie 10% uosto žalios naftos ir 14% naftos produktų. “Rail Baltica” projekto Lietuvos ruožo – vieningos europinės vėžės per Baltijos šalis – galutinis terminas buvo nukeltas iš 2030 į 2034 metus. Rubí tunelis geležinkelio maršrute tarp Ispanijos ir Prancūzijos turėtų būti iš dalies atidarytas kitą savaitę po kelių uždarymų metų pradžioje. Kroatija pasirašė 280 mln. eurų vertės sutartį su Ispanijos rangovu dėl linijos Zagrebas–Rieka modernizavimo – pagrindinės jungties tarp Adrijos jūros uosto ir Vidurio Europos. Italijos valstybinė krovinių geležinkelių grupė “FS Logistix” paleidžia intermodalinį servisą tarp Marčianizės (šalia Neapolio) ir Bolonijos.

Atskira tema – krovinių vagystės. Draudikas “TT Club” ir konsultacijų bendrovė BSI užfiksavo augimą: Europoje vagystės iš sandėlių sudaro 33% incidentų, nuostoliai Jungtinėje Karalystėje 2024 metais siekė 149 mln. dolerių (apie 110 mln. svarų). Tuo pat metu vis daugiau atvejų tenka sukčiavimui naudojant skaitmeninius kanalus, fiktiviems krovinių paėmimams ir “double brokering” atvejams, kai paraiška pervežimui perparduodama toliau be užsakovo žinios, o realus vykdytojas pasirodo esąs “niekas”.