Vairuotojai iš Afrikos šalių Nyderlanduose reikalauja 232 000 eurų: pinigų ieškoma ne tik iš Lietuvos darbdavio

Keturi vairuotojai iš Afrikos šalių bando išsiieškoti darbo užmokesčio įsiskolinimus per Nyderlandų transporto įmones. Formaliai jie dirbo pas Lietuvos vežėją, tačiau važinėjo tik po Vakarų Europą ir negavo atlyginimo pagal Nyderlandų taisykles. Po Muhammado Muridzodos bylos tai jau atrodo ne kaip atskiras konfliktas, o kaip sisteminė Europos logistikos problema.

Kas įvyko

Keli vairuotojai iš Afrikos šalių per antstolį areštavo lėšas keliose Nyderlandų transporto įmonėse. Priežastis – darbo užmokesčio įsiskolinimas, kuris, vairuotojų ir FNV skaičiavimais, keturiems asmenims pasiekė 232 000 eurų.

Įmonių, susijusių su išieškojimu, sąraše “Pointer” įvardijo “Samskip”, “P&O Ferrymasters”, “DFDS”, “ECS”, “CTV” ir “Olof-Mega Travel Trailers”. Tai svarbus momentas: kalbama ne apie tai, kad šios įmonės teismo jau pripažintos kaltomis dėl algų nemokėjimo. Formaliai vairuotojų darbdavys buvo Lietuvos įmonė. Tačiau FNV bando pasiekti pinigus per užsakovų ir rangovų grandinę.

Ir štai čia prasideda nemaloniausia rinkai dalis.

Vairuotojai, su kuriais kalbėjosi “Pointer”, anonimiškai pasakojo: jie buvo įdarbinti Lietuvos įmonėje, tačiau pačioje Lietuvoje nedirbo. Jų teigimu, reisai vyko tik po Vakarų Europą, o žadėtas atlygis neateidavo. Vienas iš vairuotojų “NPO Radio 1” eteryje sakė: “Mums nemokėjo, kaip buvo žadėta, ir mes turėjome tiesiog likti sunkvežimyje”.

Ką reiškia “areštavo lėšas”

Žodis “areštas” čia gali suklaidinti. Vairuotojai nepasiėmė sunkvežimių ir neblokavo biurų. Kalbama apie teisinį išieškojimo mechanizmą: antstolis jų nurodymu pritaikė apribojimą pinigams arba finansiniams reikalavimams, kurie gali keliauti per transporto grandinės įmones.

Paprasčiau tariant, jei Nyderlandų užsakovas yra skolingas pinigų Lietuvos vežėjui, vairuotojai bando perimti šias lėšas savo neišmokėtam atlyginimui padengti. Logistikai tai jau visiškai kitas konflikto lygis. Ginčas peržengia poros “vairuotojas – tiesioginis darbdavys” ribas ir kyla iki pervežimo užsakovų.

Atrodo, būtent to FNV ir siekia: kad didžiosios įmonės nustotų sakyti, jog darbo sąlygos pas rangovą jų neliečia.

Kodėl vairuotojai reikalauja Nyderlandų algos

Pagal FNV versiją, schema buvo tokia: vairuotojai buvo įforminami per Lietuvos įmonę, tačiau faktiškai jie daug dirbo Nyderlanduose ir kitose Vakarų Europos šalyse. Tokiais atvejais gali įsijungti vairuotojų komandiravimo taisyklės.

Nuo 2022 metų ES galioja specialios normos dėl komandiruojamų vairuotojų kelių transporte. Nyderlanduose nacionalinės taisyklės, skirtos tarptautiniam kelių transportui, įsigaliojo nuo 2023 metų birželio 1 dienos. Jos taikomos vairuotojams, kurie dirba kitos ES šalies įmonėje, tačiau atlieka tam tikras transporto operacijas Nyderlanduose.

Šių taisyklių esmė paprasta: jei vairuotojas Nyderlanduose atlieka operacijas, kurioms taikomas komandiravimo režimas, jis turi gauti tos šalies bazinį darbo užmokestį už atitinkamą darbą. Transporto praktikoje tai ypač svarbu kabotažui ir kryžminiam pervežimui.

Kabotažas – tai laikinas vidinis pervežimas kitoje ES šalyje. Pavyzdžiui, Lietuvos vežėjas vykdo reisą tarp dviejų taškų Nyderlandų viduje. Kryžminis pervežimas – tai reisas tarp dviejų šalių, iš kurių nė viena nėra vežėjo registracijos šalis. Pavyzdžiui, Lietuvos įmonė veža krovinį iš Nyderlandų į Vokietiją.

Būtent tuo grindžiama FNV logika: jei žmogus formaliai įdarbintas pas Lietuvos darbdavį, bet dirba Vakarų Europos maršrutuose, mokėti jam “kaip kur pigiau” jau nepavyksta nerizikuojant.

Kas atsidūrė grandinėje

“Pointer” įvardijo kelias įmones, per kurias FNV и vairuotojai bando ieškoti pinigų.

• “Samskip” – didelė multimodalinių logistikos paslaugų įmonė, kurios pagrindinė būstinė yra Roterdame. Ji dirba su konteinerių, jūrų, geležinkelių, automobilių ir intermodaliniais pervežimais.
• “P&O Ferrymasters” – Europos logistikos operatorius, priklausantis “DP World” grupei. Įmonė dirba su automobilių, jūrų, geležinkelių ir intermodaliniais pervežimais.
• “DFDS” – Danijos transporto ir logistikos grupė, kurios pagrindinė būstinė yra Kopenhagoje. Ji žinoma keltų linijomis, uostų ir logistikos tinklu Šiaurės bei Vakarų Europoje.
• “ECS” – Belgijos intermodalinių pervežimų operatorius iš Zebriugės, dirbantis maršrutuose tarp Jungtinės Karalystės, Airijos og kontinentinės Europos.
• “CTV” – intermodalinių konteinerių pervežimų operatorius, susijęs su terminalais ir uostų kryptimis Nyderlanduose, Belgijoje ir Vokietijoje.
• “Olof-Mega Travel Trailers” – Nyderlandų įmonė iš Klunderto, besispecializuojanti megatreileriuose. 2026 metais sektoriaus žiniasklaida rašė, kad ją įsigijo Vokietijos “L.I.T. Group”.

Visų šių įmonių nereikia rikiuoti į vieną eilę kaip “vairuotojų darbdavių”. Tai skirtingos grandinės grandys. Tačiau būtent čia ir yra problema: kuo ilgesnė grandinė, tuo lengviau kiekvienam dalyviui pasakyti, kad vairuotojo atlyginimas – ne jo reikalas.

“DFDS” jau nutraukė sutartį

Naujausias atnaujinimas pasirodė birželio 2 dieną. “DFDS” pranešė “Pointer”, kad nutraukė sutartį su Lietuvos įmone; sprendimas įsigalioja nedelsiant.

“DFDS” pareiškime teigiama, kad įmonė taiko “nulinę toleranciją” socialiniam dempingui ir darbo išnaudojimui, o situacijos, kai tiekėjų vairuotojai negauna atlygio, yra “visiškai nepriimtinos”.

Tai svarbi reakcija. Ji rodo, kad viešas spaudimas ir FNV teisiniai veiksmai jau sudavė smūgį rangovo verslo ryšiams. Tačiau čia esama blaivaus niuanso: sutarties nutraukimas dar nereiškia, kad vairuotojai gavo 232 000 eurų. Užsakovo reputacinė reakcija – viena, realus pinigų išieškojimas – kita.

Kodėl tai yra Muhammado Muridzodos bylos tęsinys

Ši istorija beveik idealiai gula greta Muhammado Muridzodos, vairuotojo iš Tadžikistano, bylos. Jis dirbo Lietuvos įmonėje “Marvel Solar Energy”, sustabdė sunkvežimį prie greitkelio A1 ties Deverningenu Nyderlanduose ir atsisakė važiuoti toliau, kol įmonė neišmokės algos skolos.

Overeiselio teismas pripažino jo teisumą: vairuotojas turėjo teisę sulaikyti sunkvežimį kaip spaudimo svertą. Tačiau iki gegužės pabaigos Muhammadas pinigų negavo. Įmonė paskelbė apie bankrotą Lietuvoje, o sunkvežimis, kaip paaiškėjo, buvo įformintas per kitas struktūras.

Naujuoju atveju FNV, sprendžiant iš visko, žengia kitą žingsnį. Profesinė sąjunga nebėra apribota tiesioginiu ginču su Lietuvos darbdaviu. Ji eina pas tuos, kurie stovi aukščiau transporto grandinėje – pas užsakovus ir logistikos operatorius.

Sektoriui tai kur kas jautresnė tema. Mažas rangovas gali dingti, bankrutuoti, pakeisti pavadinimą, palikti po savęs skolas ir porą pašto adresų. Didelis užsakovas taip lengvai nedingsta. Jis turi reputaciją, sutartis, viešus pareiškimus apie atitiktį ir tiekėjus, kuriuos galima patikrinti.

Ką sako FNV

Nyderlandų profesinių sąjungų federacija FNV palaiko vairuotojus ir kaltina užsakovы tuo, kad jie užmerkdavo akis prieš pažeidimus. “FNV Transport” atstovas Lexas Lecomte “Pointer” pareiškė, kad profesinė sąjunga nori, jog užsakovai “pagaliau prabustų”. Jo logika paprasta: jei grandinėje kažkas klostosi ne taip, didžiosioms įmonėms tai irgi gali brangiai kainuoti.

L. Lecomte tokias schemas pavadino “grynai nusikalstamu elgesiu” ir pareiškė, kad jas reikia išgyvendinti. Tai griežtas profesinės sąjungos vertinimas, o ne teismo išvada. Tačiau jis puikiai parodo, kuria kryptimi FNV spaus toliau: ne tik vežėjus, bet ir pervežimų užsakovus.

Nyderlandų rinkai tai nėra naujas ginčas. FNV jau daug metų vykdo kampaniją “Gelijk werk, gelijk loon” – “vienodas darbas, vienodas atlygis”. Jos tikslas – kovoti su schemomis, kai įmonės naudojasi užsienio vairuotojais ir rangovais iš kitų ES šalių, kad sumažintų darbo užmokesčio išlaidas.

Kodėl problema vėl susijusi su Lietuva

Abiejose istorijose – tiek Muhammado Muridzodos, tiek vairuotojų iš Afrikos šalių – figūruoja Lietuvos darbdavys. Tai nėra atsitiktinė detalė.

Lietuva pastaraisiais metais tapo vienu didžiausių tarptautinių krovinių vežimo keliais centrų ES. Lietuvos transporto įmonės aktyviai dirba visoje Europoje ir masiškai pritraukia vairuotojus iš ne ES šalių. Rinkai tai patogus modelis: vairuotojas įformintas vienoje šalyje, reisus vykdo kitoje, užsakovas yra trečioje, o atsakomybė išsklaidoma dokumentuose.

Kol viskas važiuoja, schema atrodo efektyvi. Kai prasideda konfliktas dėl atlyginimo, paaiškėja nemalonūs dalykai: vairuotojas mėnesių mėnesiais dirba toli nuo namų, gyvena kabinoje, priklauso nuo darbdavio ir beveik nesupranta, į ką realiai kreiptis dėl pinigų. Teismas gali vykti Nyderlanduose, darbdavys būti Lietuvoje, užsakovas – Danijoje arba Nyderlanduose, krovinys – vokiškas, o pats vairuotojas – iš ne ES šalies. Puiki Europos logistika, jei žiūrėtume į žemėlapį. Labai bloga konstrukcija, jei reikia greitai išsiieškoti atlyginimą.

Kodėl tai aktualu vežėjams ir logistams

Vežėjams ši istorija yra įspėjimas. Komandiruojamų vairuotojų apmokėjimo klausimas jau seniai nebeatrodo kaip formalumas iš Mobilumo paketo. Jei vairuotojas vykdo kabotažą ar kryžminius pervežimus, darbo šalies taisyklės gali įsijungti visiškai realiai. Ir tuomet taupymas atlyginimams virsta skola, teisiniu ginču ir išieškojimo rizika.

Ekspeditoriams ir didiesiems užsakovams rizika yra dar platesnė. Anksčiau buvo galima tikėtis, kad rangovo problemos liks pas rangovą. Dabar FNV demonstruoja kitokį požiūrį: jei vairuotojas negali gauti pinigų tiesiogiai, profesinė sąjunga jų ieškos aukščiau grandinėje.

Tai nemalonus signalas įmonėms, kurios pervežimus stato per kelis subrangos sluoksnius. Formaliai galima sakyti: “Mes nesame darbdavys”. Tačiau jei įmonės pavadinimas pasirodo “Pointer” tyrime greta 232 000 eurų skolos ir darbo išnaudojimo, reputacinė žala jau padaryta. Net jei teismas vėliau atsakomybę paskirstys kitaip.

Kas kol kas nežinoma

Šioje istorijoje esama kelių silpnų vietų, kurių svarbu neužtušuoti.

“Pointer” neįvardijo Lietuvos įmonės, kurioje buvo įdarbinti vairuotojai. Be to neįmanoma patikrinti jos registracijos duomenų, parko, pažeidimų istorijos, licencijų ir galimų teisinių bylų.

Vairuotojų vardai bei konkrečios jų kilmės šalys taip pat neatskleistos. Tai suprantama žmonių saugumo požiūriu, tačiau riboja patikrinimą.

2026 metų birželio 2 dienos duomenimis, nėra viešo teismo sprendimo iš esmės būtent dėl šių 232 000 eurų. Yra antstolio veiksmai, FNV pozicija, “Pointer” publikacija ir pirmoji “DFDS” reakcija. Galutinio teisinio taško kol kas nėra.

Todėl korektiška formulė yra tokia: vairuotojai reikalauja pinigų, FNV palaiko išieškojimą ir kaltina užsakovus užmerkiant akis prieš pažeidimus, “DFDS” jau nutraukė sutartį su Lietuvos rangovu. Tačiau klausimas, kas galiausiai sumokės 232 000 eurų, kol kas lieka atviras.

Kas toliau

Pagrindinis klausimas dabar – ar suveiks naujoji FNV taktika. Jei išieškojimas per transporto grandinės įmones duos rezultatų, tai gali tapti svarbiu signalu visai rinkai: rangovo algų problemų nebepavyks ramiai palikti žemiausiame grandinės lygmenyje.

Vairuotojams tai yra šansas gauti pinigus ne tik popieriuje. Lietuvos ir kitiems Rytų Europos vežėjams – rizika, kad senosios schemos su pigia darbo jėga iš trečiųjų šalių dažniau iškils į viešumą Nyderlanduose, Vokietijoje, Belgijoje ir kitose šalyse, kuriose vykdomi realūs reisai. Didiesiems užsakovams – priminimas, kad pigus rangovas kartais pasirodo esąs brangus, tiesiog sąskaita ateina vėliau.

Šiai dienai ši istorija dar nebaigta. Tačiau ji jau rodo esminį dalyką: po Muhammado Muridzodos bylos vairuotojai ir profesinės sąjungos Nyderlanduose pradeda smūgiuoti ne tik tiesioginiam darbdaviui, o visai pinigų grandinei. Ir Europos logistikai tai yra kur kas rimčiau nei eilinis darbo ginčas aikštelėje.