CargoWeek: muitinė skaitmenizuojama, patikros pasienyje lieka iki pavasario

Vežėjui gera žinia apie sienos kirtimą gana paprasta: sunkvežimis ją kirto greičiau, krovinys atvyko laiku. Tokią galimybę žada Norvegijos muitinė, kuri nuo rugsėjo 15 d. reikalauja skaitmeninių duomenų apie transporto priemonę ir prekes. Vokietijos kryptimi asmenų patikros Šengeno erdvėje pratęstos iki kovo, tad užtrukti gali net reisas su nepriekaištingai sutvarkytais dokumentais. Tai pravartu prisiminti ir prieš komercinio transporto parodą Hanoveryje, kur gamintojams teks paaiškinti, kiek laiko ir pinigų gali sutaupyti jų naujos transporto priemonės.

Norvegija nori gauti duomenis anksčiau, nei atvyks sunkvežimis

Norvegijos elektroninio muitinio įforminimo sistema “Digitoll” jau veikia. Nuo rugsėjo 15 d. skaitmeninis duomenų apie transporto priemonę ir krovinį pateikimas tampa privalomas: jie turi būti gauti prieš kertant sieną arba vėliausiai jos kirtimo metu. Norvegijos muitinė šį terminą patvirtino. Išankstinio pranešimo paskirtis aiški: kol sunkvežimis važiuoja, muitinė gali išnagrinėti duomenis ir nuspręsti, ar reikia patikros.

Svinesundo ir Ørje sienos kirtimo punktuose vairuotojas rezultatą mato švieslentėje: kamera nuskaito valstybinį numerį, o sistema leidžia važiuoti toliau arba nurodo sustoti. Užsidegus žaliam signalui eiti pas muitinės darbuotoją nereikia. Tačiau šis patogumas prasideda nuo žmonių, kurie rengia vežimą, darbo. Už duomenų pateikimą atsako transporto priemonės operatorius; juos pateikti galima pavesti muitinės atstovui. Jei reiso dalyviai nesusitarė, kas siunčia duomenis, pati kamera šios problemos neišspręs.

Sienos kirtimo tvarka priklauso nuo maršruto. Pasienyje su Suomija vairuotojas ir toliau turi kreiptis į muitinės darbuotoją: automatinio keitimosi duomenimis su Suomijos eksporto sistema nėra. Keltų uostuose taip pat reikia užeiti į muitinės pastatą ir pasinaudoti planšetiniu kompiuteriu arba kreiptis į darbuotoją. Reikalavimas turėti vežimo dokumentus išlieka. Sutaupytas laikas priklausys ir nuo pasirinkto sienos kirtimo punkto.

Reforma turi du skirtingus terminus. Rugsėjo pakeitimas susijęs su skaitmeniniu pranešimu. Privalomas muitinės deklaracijos pateikimas ne vėliau kaip sienos kirtimo metu ir “direct transport arrangement” panaikinimas numatyti 2027 m. kovo 1 d. Tai tvarka, pagal kurią, laikantis nustatytų sąlygų, prekes galima pristatyti gavėjui iki galutinio muitinio įforminimo. Jos naudotojų kitas etapas laukia kovą.

“Direct customs clearance” procedūra nutraukiama rugsėjo 15 d. 00.00 val. Pagal ją deklaracija iš anksto būdavo pateikiama turint specialų leidimą, o prekės įforminamos pasienyje. Dabar tokios deklaracijos paprastai siunčiamos “Digitoll” apdorojimo padaliniui ir susiejamos su skaitmeniniu pranešimu. Panašūs angliški pavadinimai reiškia skirtingus terminus: visų pakeitimų atidėti iki kovo negalima.

Patikros vykstant į Vokietiją išliks ir žiemą

Net jei muitinė duomenis gavo iš anksto, pasienio tarnyba gali patikrinti vairuotoją ir jo teisę kirsti sieną. Šios procedūros turi skirtingus pagrindus. Todėl skaitmeninis krovinio įforminimas neatleidžia nuo dokumentų patikros Šengeno erdvėje, nors įprasta šios erdvės tvarka numato, kad tarp valstybių narių pasienio kontrolės nėra.

Europos Komisijos registre jau nurodytas naujas Vokietijos kontrolės laikotarpis: nuo 2026 m. rugsėjo 16 d. iki 2027 m. kovo 15 d. Patikros apima visas devynias Vokietijos sausumos sienas, įskaitant sieną su Lenkija. Valdžios institucijos pratęsimą grindžia neteisėta migracija, neteisėtu migrantų gabenimu, prieglobsčio prašytojų priėmimo sistemos apkrova ir grėsmėmis saugumui. Lenkija taip pat pranešė tęsianti kontrolę pasienyje su Vokietija ir Lietuva: nuo spalio 2 d. iki kovo 30 d., iškart pasibaigus dabartiniam laikotarpiui.

Šengeno sienų kodeksas leidžia laikinai atnaujinti kontrolę kilus rimtai grėsmei viešajai tvarkai ar vidaus saugumui. Sienos lieka atviros, tačiau žodis “laikina” šiuo atveju jau apima žiemos vežimų grafiką. Derinant pristatymą tenka atsižvelgti į galimą sustojimą. Kiek jis truks, pranešimuose nenurodyta: tai priklauso nuo konkretaus punkto ir padėties kelyje. Kol kas aiškūs pačios priemonės galiojimo terminai.

Lenkijos ir Lietuvos įmonėms tai susiję su pagrindine jų veikla. Rugsėjo 10 d. paskelbtais Eurostato duomenimis, 2025 m. Lenkijos vežėjai atliko 32,1 % ES vežėjų tarptautinio krovinių vežimo keliais transporto darbo. Jis matuojamas tonkilometriais: viena tona, nuvežta vieną kilometrą, sudaro vieną tonkilometrį. Taip rodiklis apima ir krovinio svorį, ir atstumą.

Lietuvoje tarptautiniai reisai sudarė 92,4 % viso šalyje registruotų sunkvežimių transporto darbo. Šis procentas nerodo nei transporto priemonių, nei darbo laiko, nei Lietuvos eksporto dalies. Krovinys gali apskritai nepatekti į Lietuvą: pavyzdžiui, Lietuvos vežėjas jį gabena iš Vokietijos į Prancūziją. Tokie reisai tarp dviejų kitų valstybių vadinami “cross-trade”. Priklausomybę nuo užsienio taisyklių lemia pats verslo organizavimas.

Kliento reikalavimai taip pat turi įtakos reiso kainai

Užsakovui svarbu ir tai, kaip rangovas užtikrina krovinio saugumą toli nuo savo bazės. Šiai apsaugai vertinti taikomi tarptautinės krovinių saugumo asociacijos TAPA standartai. Nuo rugsėjo 15 d. įsigalioja jų 2026 m. redakcijos: FSR nustato reikalavimus sandėliams ir logistikos objektams, TSR – krovinių vežimui keliais.

TAPA juos taiko sertifikavimui, t. y. atitikčiai nustatytiems reikalavimams tikrinti, ir peržiūri kas trejus metus. Valstybė nereikalauja, kad kiekvienas vežėjas gautų sertifikatą. Tačiau klientas gali jį nustatyti kaip užsakymo sąlygą. Tuomet galimybė sudaryti sutartį priklauso nuo to, kokią krovinio apsaugą įmonė gali užtikrinti ir patvirtinti. Atnaujinimas pirmiausia aktualus šios sertifikavimo sistemos dalyviams.

Ką elektrinis sunkvežimis pakeis įprastame reise

Ką iš vežėjui būtinų sąlygų – patikimus pristatymo terminus, krovinio saugumą, prieinamą kainą – padės užtikrinti nauja technika? Tarptautinėje komercinio transporto parodoje “IAA Transportation” Hanoveryje gamintojai galės pateikti savo atsakymus. Spaudos diena numatyta rugsėjo 14 d., lankytojų laukiama rugsėjo 15–20 d. Šis numeris parengtas rugsėjo 13 d., prieš pagrindines spaudos konferencijas.

“Tesla” žada atskleisti Europai skirtas elektrinio vilkiko “Semi” technines charakteristikas ir jo pateikimo rinkai detales. Kol kas tai anonsas, pagal kurį negalima apskaičiuoti nei transporto priemonės gavimo termino, nei jos atsiperkamumo. Po pristatymo bus svarbūs kaina, galimo vežti krovinio svoris, nuvažiuojamas atstumas esant konkrečiai apkrovai ir techninės priežiūros sąlygos. Klausimą “kiek nuvažiuos?” neišvengiamai teks pratęsti: su kokiu kroviniu ir kur paskui įkrauti bateriją?

Realių pristatymų pavyzdys atsirado dar prieš parodą. Rugsėjo 9 d. “Mercedes-Benz Trucks” pranešė perdavusi “Amazon” pirmuosius 27 “eActros 600”, skirtus Vokietijai. Iki metų pabaigos įmonės transporto tinkle Vokietijoje turėtų dirbti daugiau kaip 50 tokių transporto priemonių. Sunkusis elektrinis transportas jau pradedamas eksploatuoti. Ar toks pat sprendimas tiks vežėjui, turinčiam kelis vilkikus ir kitokį darbo grafiką?

Jei sunkvežimis reguliariai grįžta į tą pačią bazę, įkrovimą galima derinti prie žinomo grafiko. Jei kitas užsakymas paaiškėja tik iškrovus krovinį kitoje šalyje, iš anksto nustatyti įkrovimo vietą ir kainą sunkiau. Anksčiau aprašytam Lietuvos vežėjui, dirbančiam tarp užsienio rinkų, šis klausimas ypač suprantamas. Kiek kilometrų liks iki tinkamos stotelės įvykdžius užsakymą ir ar pavyks ja pasinaudoti papildomai nelaukiant?

Megavatinis įkrovimas – energijos tiekimas maždaug tūkstančio kilovatų ar didesne galia – suteikia galimybę greitai papildyti bateriją. Kad būtų galima pasinaudoti tokiu greičiu, maršrute reikia suderinamos stotelės, laisvos jungties ir priimtinos elektros kainos. Todėl naujos transporto priemonės aptarimas neišvengiamai apima daugiau nei jos technines charakteristikas. Verslui svarbus visas reisas, įskaitant laiką, kai sunkvežimis stovi.

Kai kurie skirtumai jau matyti sąskaitose

Pasirinkto transporto poveikis išlaidoms matomas naujame “Maersk”, Danijos grupės, gabenančios konteinerius jūra ir organizuojančios jų pristatymą sausuma, pranešime. Atitinkamiems pristatymo tarp uosto ar terminalo ir kliento adreso užsakymams nuo rugsėjo 9 d. ji nustatė kuro ir energijos priemoką: 4 % Lietuvoje, 12 % Latvijoje ir 20 % Estijoje. Elektriniams sunkvežimiams ir geležinkelių sprendimams ši konkreti priemoka kol kas netaikoma.

Šie procentai taikomi tam tikroms “Maersk” paslaugoms. Jie neparodo visų vežimų šalyje pabrangimo ir neįrodo elektrinio vilkiko atsiperkamumo: skaičiuojant vis tiek reikės atsižvelgti į transporto priemonės kainą, energiją, techninę priežiūrą ir užsakymų apimtį. Tačiau klientas jau turi konkrečią priežastį palyginti pristatymo variantus: pasirinktas transportas gali pakeisti sąskaitoje nurodomas priemokas.

Rugsėjo 14–20 d. savaitę nauji reikalavimai sutampa su diskusijomis, kaip padidinti vežimų efektyvumą. Technologijų padedamos sutaupyti lėšos priklausys nuo maršruto ir darbo organizavimo; užtrukimo pasienyje rizika išliks ir šiuolaikinį transporto parką turinčiai įmonei. Todėl Hanoveryje ypač įdomūs pasiūlymai, pagal kuriuos galima apskaičiuoti konkretaus reiso išlaidas. Valstybės nustatyti reikalavimai jau turi konkrečius terminus. Jų teks laikytis nepriklausomai nuo to, kada atsipirks investicijos į naują techniką.