Šiandien vykusiame politinės tarybos posėdyje, svarstant klausimą dėl kelio Vilnius–Utena rekonstrukcijos, Darbo partijos atstovai išsakė savo nuogąstavimus dėl šio projekto darbų kainos pagrįstumo. Anot Darbo partijos lyderių, šiuo metu apie šį projektą pateikta informacija yra labai padrika arba jos trūksta, o tai verčia abejoti, ar projektas bus sėkmingai įgyvendintas.
„Mes neabejojame kelio rekonstrukcijos būtinumu, tačiau mums kyla daug klausimų dėl jos kainos. Pagal mūsų turimą informaciją, iš 605 mln. Lt, numatytų šiam projektui, faktiniai kelio rekonstrukcijos darbai kainuos 277 mln., t. y. net mažiau negu pusė visam projektui numatytos sumos. Už šią sumą bus rekonstruoti 72 km kelio. O tai reiškia, kad vieno kilometro rekonstrukcijos kaina yra 3,85 mln. Lt. O mus konsultavę specialistai pažymi, kad tokie darbai turi kainuoti kur kas pigiau. Be to, net 207,8 mln. Lt bus skirta išmokėti paskolų palūkanomis, administravimo išlaidoms ir panašiai, todėl šiandien paprašėme pagrįsti, ar tikrai tiek pinigų būtina išleisti“, — sakė Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys.
Anot V. Gapšio, šiuo metu nutarimo projektas dėl kelio Vilnius–Utena rekonstrukcijos neturi net aiškinamojo rašto, todėl pritarti jam Seimo Darbo partijos frakcijos nariai negali.
„Koalicijos partnerių paprašėme pateikti išsamesnius skaičiavimus ir išaiškinimus, kurie galėtų išsklaidyti abejones dėl rekonstrukcijos kainos. Kai tokie skaičiavimai bus pateikti, aiškiau bus ne tik Seimo nariams, bet ir visuomenei, mat ekspertams, su kuriais teko bendrauti, kelio kaina taip pat atrodo pernelyg didelė“, — pabrėžė Seimo narys.
Naujienos
Europa ruošiasi sujungti muitinės duomenis į vieną sistemą, kuria galės naudotis visos ES šalys. Paprastam importuotojui ar eksportuotojui ji taps privaloma tik 2034 m. Problema, kurią vairuotojas mato jau šį vakarą, daug paprastesnė: Europos kelių tinkle trūksta daugiau kaip 390 tūkst. sunkvežimių stovėjimo vietų. Tuo pat metu Lenkija iki 2027 m. kovo pabaigos pratęsia atrankines patikras pasienyje su Vokietija ir Lietuva.
2026-09-28
Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.
2026-09-26
Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.
2026-09-23
Dar rugsėjo 20 d. furgonas, kurio DMC buvo 3,2 t, su sunkia priekaba galėjo patekti į e-TOLL sistemą, jei viso junginio didžiausioji leidžiamoji masė viršijo 3,5 t. Nuo 2026 m. rugsėjo 21 d. tas pats automobilis nebeturi mokėti elektroninio kelių mokesčio vien dėl priekabos. Dabar e-TOLL atveju lemiama yra paties automobilio DMC.
2026-09-21
CargoWeek nagrinėja penkis rugpjūčio 17–23 d. įvykius vežėjo akimis: kur jau atsirado tiesioginių išlaidų, kur kol kas yra tik rizika ir kas lems kitą savaitę.
2026-08-24
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras