„Lietuvos geležinkeliai“ įgyvendins investicinių projektų už 3 milijardus litų

Šešeri metai, beveik 3 milijardai litų ir 22 projektai – tai, panaudodama 2014–2020 m. laikotarpio Europos Sąjungos paramos lėšas, numato įgyvendinti AB „Lietuvos geležinkeliai“. Sklandesniam darbų vykdymui geležinkelių bendrovė ketina efektyviau panaudoti savo antrinių įmonių gamybinius išteklius.

Pasak „Lietuvos geležinkelių“ Plėtros departamento direktoriaus Virgilijaus Jastremsko toliau bus įgyvendinamas „Rail Baltica“ projektas: numatyta modernizuoti signalizaciją ruože Lietuvos ir Lenkijos valstybių siena–Marijampolė–Kazlų Rūda–Kaunas, o ruože Rokai–Palemonas–Kaunas bus rekonstruotas esamas ir įrengtas 1435 mm vėžės pločio geležinkelis bei modernizuota signalizacija.

„Taip pat pradėsime ir antrąjį „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimo etapą – bus tiesiama nauja europinio standarto geležinkelio linija nuo Kauno iki Talino, tad planuojame parengti jos techninį projektą bei pradėti rangos darbus“, – teigia V. Jastremskas.

Bendrovė toliau tęsia tarptautinių koridorių plėtrą ir siekia, kad visas IX geležinkelio koridorius (nuo valstybės sienos su Baltarusija iki Klaipėdos) būtų dvikelis ir elektrifikuotas. Tam tikslui 2014–2020 m. numatyta tiesti antruosius kelius ruožuose Kaišiadorys–Radviliškis ir Šiauliai–Klaipėda bei elektrifikuoti geležinkelio liniją nuo valstybės sienos su Baltarusija iki Radviliškio.

Taip pat bus užbaigta Klaipėdos geležinkelio mazgo plėtra, rekonstruoti Klaipėdos ir Pauosčio geležinkelio stočių kelynai, Anglinės ir uosto jungiamasis kelias, o „Draugystės“ geležinkelio stotyje nutiestas antrasis jungiamasis kelias. Klaipėdos geležinkelio mazgo pralaidumas sieks 50 mln. tonų per metus.

„Nutiesta „Rail Baltica“ europinės vėžės pločio geležinkelio linija iki Kauno sudarys geresnes sąlygas vežti keleivius ir krovinius tarp Baltijos valstybių ir Europos Sąjungos šalių. Pastatyti antrieji keliai ir elektrifikuota IX koridoriaus linija užtikrins didesnį traukinių eismo pralaidumą ir saugumą. Galėsime naudoti aukšto našumo ir mažų eksploatacinių sąnaudų reikalaujančius elektrovežius“, – naudą įvardino V. Jastremskas.

V. Jastremsko teigimu, įgyvendindama projektus bendrovė patiria sunkumų, nes rangovai neįvertina savo galimybių, o projektų užbaigimo terminai nuolat vėluoja, laiku nepanaudojamos lėšos. Negana to, nekokybiškai parengti techniniai projektai didina rangos darbų vertę.

„Siekdami sklandžiai įgyvendinti planuojamus projektus ir efektyviai panaudoti jiems skirtas lėšas, pirmiausia stengsimės panaudoti savo antrinių įmonių – „Geležinkelio tiesimo centro“, „Geležinkelių projektavimo“, „Rail Baltica statybos“ ir „Gelsaugos“ – gamybinius išteklius“, – teigia V. Jastremskas.

Tai tik vienas iš priimtų sprendimų, kuriuo „Lietuvos geležinkeliai“ numato užtikrinti 2014–2020 m. laikotarpio projektų įvykdymą numatytais terminais ir efektyviai panaudoti jiems skirtas lėšas. Bus siekiama, kad bendrovės nustatyti strateginiai tikslai būtų įgyvendinti laiku.