„Linavos“ teismai: nori bylinėtis – mokėk pinigus?

Cargonews.lt jau anksčiau rašė apie tai, kad Kęstučio Sadausko (UAB „Luvel transportas") ir Kęstučio Tamulevičius (UAB „Halgrave truck") atstovaujamos įmonės apskundė Linavos kongreso rinkimų rezultatus. Po šių veiksmų teismas suspendavo Lietuvos vežėjų asociacijos „Linava“ revizijos komisijos narių įgaliojimus. Revizijos komisijos nariai teigia, kad dėl tokio teismo sprendimo patyrė nuostolių – žala įvertinta 250 tūkst. Lt.
 

Revizijos komisijos pirmininkas  Vidmantas Pelėda bei nariai Alicija Monkevič ir Mykolas Drėgva kreipėsi į teismą, kad ieškovai K. Sadauskas ir Ilja Ostrovskij kaip garantą, minėtai žalai atlyginti į teismo depozitinę sąskaitą įneštų 250 tūkst. Lt sumą.
 

Pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus, šalies prašymu (įprastai – atsakovo, kurio atžvilgiu taikomos tos laikinosios priemonės, prašymu) teismas nutartimi gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą (įprastai tai būna užstatas, mokamas i teismo depozitinę sąskaitą) .

Civilinio kodekso 146 str. teigiama, kad nuostolių atlyginimas gali būti užtikrinamas ir banko garantija. Teismas savo iniciatyva gali pareikalauti užtikrinti nuostolių atlyginimą tais atvejais, kai tai yra būtina siekiant apginti viešąjį interesą ir nesiėmus šios priemonės būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Ieškovui nesumokėjus nuostolių atlyginimui užtikrinti skirtų pinigų arba nepateikus banko garantijos per nustatytą terminą, teismas per tris darbo dienas nuo termino pabaigos dienos privalo panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Ši nutartis atskiruoju skundu neskundžiama.
 

Įsiteisėjus sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos atsakovas patyrė dėl ieškovo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Jeigu atsakovas per keturiolika dienų po teismo sprendimo dėl ginčo esmės įsiteisėjimo dienos nepareiškia ieškinio dėl nuostolių atlyginimo, taikytos nuostolių atlyginimo užtikrinimo priemonės panaikinamos. Nuostolių atlyginimo užtikrinimo priemonių panaikinimas neužkerta kelio atsakovui bendra tvarka pareikšti ieškinį dėl nuostolių atlyginimo.

V. Pelėda sako, kad 250 tūkst. žalą apskaičiuoti nebuvo sunku: „Reikia audito kompaniją samdyti, mokėti algą revizijos komisijos nariams, o ji savo funkcijų negali atlikti. Pavyzdžiui, negalime spręsti organizacinių klausimų – sudaryti taupymo programų ir kt. Teismas spręs, kaip bus – viskas teisėjų rankose. Gali būti, kad teismas  paprašys ieškovų sumokėti pinigus, o gal sakys, kad reikia mažiau įnešti.  Jei ieškovai nesutiks įnešti pinigų, tai teismui teks atšaukti laikinąsias apsaugos priemones. Gaila, kad revizijos komisijos pavyzdžiu nepasiekė „Linava“. Aktyviausi prezidiumo nariai paprašė, kad asociacija, kaip atsakovas, pateiktų tokį patį prašymą, kad į teismo depozitą ieškovai įneštų kokią nors sumą, bet penki prezidiumo nariai pasakė „prieš“. Tokį poelgį vertinu blogai, juk tai rodo, kad asociacija nepakankami rūpinasi, kad ginčas kuo greičiau baigtųsi“.
 

Ieškovas Kęstutis Sadauskas iš UAB „Luvel“ pabrėžia, kad pasiūlyta suma – laiko tempimas. „Viskas, kas vyksta yra dėl to, kad kai kas labai bijo balsų perskaičiavimo. Kuo jie labiau bijo, tuo mūsų įtarimas stiprėja, kad ne viskas rinkimų metu buvo atlikta preciziškai. 9 žmonės – 30 proc. rinkiminės komisijos narių atsisakė pasirašyti po protokolu. Dar to nebuvo per visą „Linavos“ istoriją. Bijoma, kad kai paaiškės, kad yra nesklandumų balsų skaičiavimo procese, bus liūdnos pasekmės. Tas „skaidrumas“ kuo toliau, tuo keistesnis atrodo. Mes iškart po rinkimų siūlėme pasikviesti antstolį, suskaičiuoti dar kartą balsus, patikrinti, ar nėra pažeidimų  ir toliau dirbti. Tiesiog norime sužinoti tiesą. Teismai čia nebūtų buvę reikalingi, jei tada, kai mes pareikalavome suskaičiuoti balsus dar kartą, būtume buvę išgirsti.  Turėjo nedelsiant tai padaryti. O dabar užsiimama išsisukinėjimais“, – mano K. Sadauskas.
 

UAB „Bretalita“ vadovas Algirdas Kairys paklaustas, kaip vertina revizijos komisijos reikalavimus ieškovams į teismo sąskaitą pervesti 250 tūkst. Lt, sako, kad gal ši suma kiek per didelė, nes ne kiekviena įmonė turės tokią galimybę. „Jei norintiems bylinėtis „uždėsime“ tokias sumas, tai, galima sakyti, bus užkirstas kelias. Žinoma, kažkokią sumą tiems, kurie siekia, tarkime, asociacijai uždėti laikinąsias apsaugos priemones, reiktų įnešti į teismo depozitinę sąskaitą. Taip būtina daryti, kad žmogus prieš skųsdamas ir trukdydamas darbui pagalvotų, ar tai būtina daryti“, – kalba A. Kairys.
 

Marjan Svirko iš transporto bendrovės „Ortima“ taip pat gana kritiškai vertina tai, kad revizijos komisijos narių įgaliojimai suspenduoti. „Juk narius į asociacijos valdymo organus išrinko kongresas, tai kodėl bandoma paneigti jo sprendimą skundais?“, – klausia M. Svirko.
 

Koks bus teismo sprendimas kol kas neaišku, tačiau akivaizdu viena – vienodos nuomonės, ar verta buvo perskaičiuoti balsus, kilus įtarimų, kad rinkimuose būta pažeidimų, nėra.