„Snoro“ krizei užsitęsus, smulkiesiems gali grėsti bankrotas

 

Sutrikus banko, kuriame sąskaitas, indėlius ar kitus kreditorinius įsipareigojimus turėjo apie 900 įmonių, veiklai, pramonininkai įmonių tarpusavio atsiskaitymams siūlo taikyti ypatingas sąlygas – force majeur. Tada vieni kitiems galėtų netaikyti jokių sankcijų, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“.

 

„Snore“ užšaldytos įmonių sąskaitos gali gerokai sutrikdyti statybininkų veiklą. Dar neatsigavusios po nekilnojamojo turto krizės statybų įmonės šiame banke ir skolinosi, ir pirko viešųjų pirkimų garantijas, ir indėlių sertifikatus, taip investuodami jiems užsakovų pervestus pinigus. Dabar statybininkai baiminasi, kad pritrūkę lėšų, vėl turės stabdyti pradėtus projektus.     

 

„Jeigu nėra apyvartos lėšų, o jūs žinote, kad statybų sektorius treti metai iš eilės dirba nuostolingai, tad visumoje tų lėšų laisvų nėra. Ir jeigu jie neturėtų lėšų ir dar įšaldė tuos vienokius ar kitokius indėlius, tai padėtis labai sunki“, – teigė Statybos įmonių asociacijos prezidentas Adakras Šeštakauskas.

 

„Jeigu dar porą savaičių užsitęs toks lėšų įšaldymas, tai bankrotas neišvengiamas, ypač – mažesnių įmonių“, – tvirtino Pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas.

 

Pramonininkai pripažįsta, kad dalis įmonių sąskaitas „Snore“ turėjo dėl didesnių šio banko palūkanų. Tačiau dalis buvo priverstos ten laikyti visus savo pinigus, nes iš kitų bankų negaudavo paskolų.

 

„Žinote situaciją: jeigu imi iš banko kreditą, bankas prašo, kad visas kitus produktus ir didžiąją dalį savo lėšų laikytum tam banke, iš kurio imi kreditą. Tai šiuo atveju tos įmonės, kurios dirbo su „Snoru“, didžiąją dalį lėšų laikė „Snoro“ sąskaitose. Ir tai šiandien yra didžioji problema“, – kalbėjo S. Besagirskas.

 

„Mano žiniomis, kiti komerciniai bankai tikrai yra nusiteikę labai lanksčiai spręsti buvusių ar vis dar tebeesamų „Snoro“ klientų tokio pobūdžio problemas“, – tvirtino finansų ministrė Ingrida Šimonytė.

 

Nepaisydami ministrės raminimo, kai kurie pramonininkai siūlo lengvinti   bent jau tarpusavio atsiskaitymus – pripažinti sutartyse numatytą galimą force majeur, kuris gelbėtų nuo sankcijų.

 

„Sulaukėme šiandien pasiūlymo, kad būtų paskelbtas force majeur – juridinis aktas, kurio pasekmėje įmonės dėl tarpusavio atsiskaitymų galėtų neskaičiuoti baudų, delspinigių ir pan.“, – teigė einantis Pramonininkų konfederacijos prezidento pareigas Gediminas Rainys.

 

O kai kurie turintieji „Snore“ neapdraustų indėlių niekaip nenori susitaikyti, kad bus paskutinieji kreditorių sąraše.

 

„Visiems indėlininkams turi būti grąžinama vienoda proporcija to turto, kiek jo bus, o jau draustiems indėlininkams, kiek neužteks, turėtų vyriausybė iš Draudimo fondo grąžinti“, – sakė įmonės „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius Leonas Makūnas.

 

„Jeigu kiti kreditoriai siūlo, kad tiesiog valstybė prisiimtų įsipareigojimus, susijusius su jų kreditoriniais reikalavimais, tai labai aiškiai noriu pasakyti, kad tai reiškia, kad valstybė ant visų mokesčių mokėtojų turėtų permesti vienu ar kitu būdu – arba didesnius mokesčius, arba didesnę skolą – keletą milijardų litų, kas nežinau, ar kitiems mokesčių mokėtojams būtų priimtinas sprendimas“, – kalbėjo I. Šimonytė.

 

Atsiskaitymas su indėlininkais priklausys nuo „Snoro“ turimo turto, todėl dalyvauti jo vertinimo procese panoro ir dalies klientų įsteigta Indėlininkų ir kreditorių asociacija.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra

---

Jūsų komentaras

Vardas:

Komentaras